Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gim. . (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis Nakvynės namuose, . (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą . (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2011-12-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu - 9 mėn. ir 24 d., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 valandų; 2) 2012-07-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m., pagal 140 str. 1 d. – areštu 35 paroms. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4d., 9d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-12-29 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., skiriant baudžiamojo poveikio priemones: per 6 mėn. atlikti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose nevalstybinėse įstaigose, uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiųjų ir įpareigoti G. K. pradėti dirbti. 2012-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2014-02-11 G. K. iš Alytaus pataisos namų paleistas lygtinai 1 mėn. 21 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2014 m. vasario 14 d. apie 00.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame . (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sučiupo savo motinai S. K. už kaklo, sugriebęs už megztinio ir traukdamas iš vonios į koridorių vieną kartą durimis trenkė S. K. į dešinę ranką bei sudavė du smūgius į galvos sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei S. K. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, jog 2014 m. vasario 11 d. buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų, kadangi grįžęs neturėjo kur eiti, paprašė mamos, kad ji priglaustų jį pas save kelioms dienoms, kol susiras kur gyventi. 2014 m. vasario 13 d. apie 18-19 val. grįžo į mamos namus, esančius adresu . (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo stipriai išgėręs, tai grįžęs iš karto nuėjo miegoti. Tikslios valandos neatsimena, bet pabudo kažkur prieš vidurnaktį. Praėjus kelioms minutėms atėjo mama ir pradėjo jam priekaištauti, kad prisigėrė ir kelia namie triukšmą. Buvo išgėręs ir labai susinervino dėl mamos priekaištų, ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais, kokiais konkrečiai, neatsimena. Taip pat, neneigia, kad mamos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tiksliai neatsimena kokius konkrečiai veiksmus atliko mamos atžvilgiu ir į kurias kūno sritis jai sudavė, tačiau neneigia, kad tai galėjo būti kūno sritys, nurodytos pranešime apie įtarimą. Po jų tarpusavio konflikto mama išbėgo pas kaimynę ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie pristatė jį į Santakos PK. Po įvykusio konflikto tarp judviejų su mama į jos namus negrįš, vyks į Nakvynės namus, esančius . (duomenys neskelbtini), kur ne kartą yra prisiglaudęs ir anksčiau. Labai gailisi dėl savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 291 str. nustatyta tvarka, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 273 str. sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios S. K. parodymų matyti, kad gyvena viena, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras miręs, sūnus G. K. deklaruotas minėtu adresu, tačiau su ja negyvena. Bendrauja su G. ir padeda jam kai reikia, nes jis jos sūnus, tačiau artimų santykių nepalaiko. 2014 m. vasario 11 d. jos sūnus buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų, kadangi grįžęs neturėjo kur eiti, priėmė jį kelioms dienoms pas save, kol susiras kur gyventi. 2014 m. vasario 13 d. apie 19 val. sūnus grįžo į namus būdamas neblaivus, matė, kad jis stipriai išgėręs, todėl liepė jam eiti miegoti, praėjus kelioms valandoms, apie 00.15 val. sūnus pabudo ir ėmė kelti namuose triukšmą. Atsikėlusi nuėjo pas jį ir paklausė, kodėl jis taip triukšmauja, sūnus supyko ir ėmė keiki ją necenzūriniais žodžiais, vadino „kūrva“, „padla“, nuo to ir prasidėjo judviejų tarpusavio konfliktas. Sūnus jai negrasino, jis tik keikė ją necenzūriniais žodžiais. Mėgino jį raminti žodžiais, tačiau jis nenurimo, pribėgo prie jos ir viena ranka, kuria konkrečiai neatsimena, sučiupo jai vieną kartą už kaklo, pasisukusi į šoną ji išsilaisvino ir nubėgo į vonią. Užsidarė vonios duris, tačiau sūnus jas atidarė, sugriebė ją už megztinio ir traukė į koridorių, ji įsikibo į durų staktą, o sūnus tuo metu trenkė vieną kartą durimis jai į dešinę ranką. Kai jis atsitraukė, ji nusprendė išbėgti į laiptinę paprašyti kaimynų pagalbos, jai beeinant iki lauko durų, sūnus priėjo iš užnugario ir sudavė dar du smūgius ranka, kuria tiksliai, neatsimena, jai į galvos sritį. Po viso to, išėjo pas kaimynę ir iškvietė policijos pareigūnus. Minėti sūnaus veiksmai, kuriuos jis atliko jos atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Sūnus yra anksčiau prieš ją pakėlęs ranką, tačiau policijos nekviesdavo. Dėl patirtų sumušimų, pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir neketina kreiptis, nes matomų žymių ant kūno neliko, be to, yra senyvo amžiaus, jai sunku vaikščioti. Taip pat, dėl minėtų sumušimų nesikreipė ir neketina kreiptis ir į kitas gydymo įstaigas (b.l. 17, 19).

Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad 2014 m. vasario 14 d. dirbant Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio ekipaže kartu su kolega vyr. patruliu V. D. radijo šaukiniu „423“ apie 00.04 val. gavo iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų pranešimą, kad adresu . (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš savo motiną. Nuvykę į įvykio vietą minėtu adresu, nustatė, kad policiją kvietė pilietė S. K., prieš kurią fizinį smurtą panaudojo jos sūnus G. K.. Moteris paaiškino, kad jos sūnus būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio pradėjo konfliktuoti su ja, išplūdo necenzūriniais žodžiais bei trenkė jai su durimis į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ar sūnus sudavė jai daugiau smūgių ir į kitas kūno vietas, moteris neužsiminė, tačiau kalbant su minėta moterimi buvo matyti, kad ji labai išsigandusi, susijaudinusi bei sutrikusi. Ant moters kūno kitų smurto žymių ar sužalojimų nebuvo matyti (b.l. 21).

Iš liudytojo V. D. parodymų matyti, kad 2014 m. vasario 14 d. dirbo Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio ekipaže kartu su patruliu R. G. radijo šaukiniu „423“, kai apie 00.04 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, jog adresu . (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš savo motiną. Atvykus į įvykio vietą jį su kolega pasitiko S. K., kuri paaiškino, kad išsikvietė policijos pareigūnus, nes sūnus jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Moteris pasakojo, kad jos sūnus sugrįžo į namus būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir pradėjo su ja konfliktuoti. Išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais bei trenkė su durimis į dešinę ranką, nuo ko sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat, moters atžvilgiu naudojo ir psichologinį smurtą ją gąsdindamas, kad sumuš stipriau. Ar sūnus sudavė daugiau smūgių ir į kitas kūno vietas, moteris neužsiminė, tačiau bendraujant su ja buvo aiškiai matyti, kad moteris sutrikusi ir išsigandusi. Ant moters kūno kitų smurto žymių ar sužalojimų nepastebėjo (b.l. 22).

Iš 2014 m. vasario 14 d. surašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuoti pareigūnų nustatyti smurto požymiai (b.l. 7-10).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis . (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą nieko nepaimta (b.l. 12-14).

Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad G. K. 2014 m. vasario 14 d. apie 00.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame . (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sučiupo savo motinai S. K. už kaklo, sugriebęs už megztinio ir traukdamas iš vonios į koridorių vieną kartą durimis trenkė S. K. į dešinę ranką bei sudavė du smūgius į galvos sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei S. K. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis G. K. pilnai kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam G. K. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. G. K. teistas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupėje yra nuo 2010-07-26, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi vieną kartą nuo 1982-11-29 iki 1983-01-06. Diagnozė: jaudrioji psichopatija, išreikšta dekompensacija, 2014 m. kovo 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jam skirtina arešto bausmė.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti LR BK 64 ¹ str. ir paskirtą bausmę mažinti 1/3.

Kardomoji priemonė – naikintina, paleidžiant jį teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-308 str., teismas

nusprendžia:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką jo išbūtą suėmime, t.y. nuo 2014-09-26 iki 2014-10-23 ir nustatyti, kad bausmę G. K. yra atlikęs.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant jį teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.