Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl taikos sutarties, kurioje skolininkas D. U., patvirtinimo pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme yra nurodyta, kad tarp bendrovės Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528678, buveinės adresas Vilnius, Žalgirio g. 90 (naujosios kreditorės) bei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pradinio kreditoriaus) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr.2019-04/91, kuria naujajai kreditorei buvo perleista reikalavimo teisė į 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) skolininko skolą pagal 2018-09-14 skolos raštelį.

2019-04-19 taikos sutarties 2 punkte (įmokų mokėjimo lentelėje) yra nurodyti tokie 8 įmokų mokėjimo terminai: 2019-05-12, 2019-06-12, 2019-07-12, 2019-08-12, 2019-09-12, 2019-10-12, 2019-08-28, 2019-09-28.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniai tiesiogiai nenumato, kad pareiškimai dėl taikos sutarties, nesant teisminio ginčo, patvirtinimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 6 d. konsultacijoje Nr. A3-120 „dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ yra pasisakęs, kad dėl taikos sutarties (kuri buvo sudaryta konkrečiu atveju nesant teisminio ginčo), kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Dėl to, jeigu supaprastinto proceso tvarka dėl taikos sutarties patvirtinimo kreipiasi tik viena iš taikos sutarties šalių ir iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aiški kitos sutarties šalies valia dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo arba yra pagrindas spręsti, kad kita šalis nesutinka su taikos sutarties teisminiu patvirtinimu, teismas tokį prašymą turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus). Teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 582 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodomą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismui nėra pagrindo tvirtinti pateiktos taikos sutarties dėl šios priežasties (nesant faktinio pagrindo): 2019-04-19 taikos sutarties 2 punkte (įmokų mokėjimo lentelėje) yra nurodyti tokie 8 įmokų mokėjimo terminai (grafikas): 2019-05-12, 2019-06-12, 2019-07-12, 2019-08-12, 2019-09-12, 2019-10-12, 2019-08-28, 2019-09-28. Teismui patvirtinus tokį įmokų mokėjimo grafiką, ateityje tarp šalių gali kilti tarpusavio nesusipratimas ar netgi teisminis ginčas, susijęs su sutarties aiškinimu ir tikraisiais sutarties šalių ketinimais, nes įmokų mokėjimo kalendoriniai terminai prieštarauja elementariai logikai. Nepaisant to, kad ruošiant taikos sutartį galimai yra padaryta techninė klaida, teismas pats jos negali pašalinti, o teismo leidimų ir supaprastinto proceso teisenoje trūkumų šalinimo institutas nėra taikomas. Laisva valia nevykdomos taikos sutarties sąlygos vėliau gali tapti vykdomojo dokumento turiniu, o tokios teismo patvirtintos taikos sutarties nelogiškos sąlygos neturi būti vykdomos, kaip prieštaraujančios protingumo kriterijui. Esamo turinio taikos sutarties patvirtinimas, prieštarautų pagrindiniam tokios teisinės procedūros tikslui – išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, todėl nėra ir teisinio pagrindo tvirtinti tokią sutartį.

Teismui nepatvirtinus 2019-04-19 taikos sutarties, pareiškėja turi teisę teismui pateikti naują taikos sutartį. Pastebėtina, kad skolininkas D. U. neprivalo įgyti daugiau pareigų, negu pagal 2018-09-14 skolos raštelį, o naujoji kreditorė realizuodama šį skolos raštelį skolininko atžvilgiu pagal skolos raštelį negali įgyti daugiau teisių už pradinį kreditorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujoji kreditorė (pareiškėja) yra ne tik įsigijusi pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininką D. U., bet jo atžvilgiu, sudarydama naują sandorį, ketina įgyti papildomų reikalavimo teisių.

Nagrinėjamu atveju nėra požymių, jog ateityje galėtų kilti ginčas tarp skolininko ir naujosios kreditorės keliant klausimą dėl skolininko naujai prisiimamų prievolių teisėtumo ar pagrįstumo. Pareiškėja savo prašyme yra nepagrįstai nurodžiusi, kad ji siekia tarpusavio nuolaidomis išspręsti tarp šalių kilusį teisminį ginčą (kaip jau yra aišku, kol kas jokio teisminio ginčo nėra, yra tik tikimybė, kad skolininkas laisva valia nevykdys savo prievolių). Nagrinėjamas klausimas daugiausiai susijęs su pareiškėjos pasirinktomis priemonėmis kaip, teismo pagalba suteikiant tam tikrą teisėtumo atspalvį, užsitikrinti realų piniginių prievolių įvykdymą iš skolininko, kuris galimai neskaičiuoja savo objektyvių finansinių galimybių. Atitinkamai, šalims išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo, t. y. nors ir tikėtina, kad skolininkas laisva valia nevykdys prisiimtų prievolių, tačiau pareiškėja turėtų atsižvelgti į taikos sutarties neprievartinį pobūdį ir įsitikinti, jog skolininkas realiai (ne)vykdo grąžinti skolą ir tik tada kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Netvirtinti tarp bendrovės Legal Balance ir skolininko D. U. 2019-04-19 sudarytos taikos sutarties.

Išaiškinti, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo (šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma).

Pareiškėjai nėra užkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.