Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1992-02-01 Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nuosprendžiu pagal BK 245 str. – 25 paros arešto, bausmę atliko 2011-11-08;Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-10-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, kuri sumokėta 2012-01-18;Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams;Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. - subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinta su 2012-05-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir nustatyta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-04-28 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, už automobilių stovėjimo aikštelės, prie parke esančio suolelio dėl menkavertės dingsties išgertuvių metu smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam G. V. į veidą, dėl ko šis nugriuvo, o gulinčiam spyrė ne mažiau 10 kartų į veidą bei, atsisėdęs ant nukentėjusiojo, smūgiavo kumščiu ne mažiau 10 kartų į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. V. nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose ir kaktoje, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

2012-04-28 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. G. pateikė džemperį, kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos (b. l. 13).

2012-06-03 pakvitavime nurodyta, kad A. G. iš policijos pareigūno pasiėmė savo džemperį (b. l. 19).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką.

Byloje apklaustas kaltinamasis faktinių bylos aplinkybių neginčija, prisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jos sutampa ir neprieštarauja nukentėjusiojo, kitų liudytojų parodymams. Teismas sutinka su kaltinamajam inkriminuotu nusikalstamos veikos motyvu – chuliganiškomis paskatomis. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007, 2K-136/2008, 2K-314/2012). Kaltinamasis veiką padarė būdamas neblaivus, elgėsi įžūliai, negali įtikinamai paaiškinti sumušimo priežasčių. Taigi tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms A. G. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teisiamas 5 kartą. Iki veikos padarymo buvo teistas už baudžiamuosius nusižengimus pagal BK 245 straipsnį, bausmes atlikęs. Po veikos padarymo jam buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai už veikas, susijusias su smurto prieš asmenį panaudojimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis anksčiau dirbo, tačiau šiuo metu neturi darbo, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 119), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 104-109), sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei jos vidurkis.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių, veikos padarymo metu buvo teistas už baudžiamuosius nusižengimus, bausmes atliko, turėjo nuolatinio pobūdžio darbą, veikas, susijusias su smurto panaudojimu, padarė po šios inkriminuojamos veikos padarymo, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, gali susirasti nuolatinį darbą, todėl šios nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam laikotarpiui (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 124,24 Lt G. V. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 27-29). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis buvo gydomas dėl patirtų sužalojimų. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Duomenų, kad Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala atlyginta, byloje nėra. Vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo G. V. gydymo išlaidos priteistinos iš žalą šiam nukentėjusiajam padariusio A. G..

Byloje nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašė priteisti 150 Lt turtinės, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt advokato išlaidų. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nusikaltimo metu jam buvo sužalota nosis, jam reikalinga operacija, turtinę žalą iš esmės grindžia IĮ Butkų klinikos išrašytu kvitu ir sąskaita už gydytojo konsultaciją ir endoskopinį tyrimą. Daugiau jokių gydymo veiksmų neatliko, būsimos operacijos yra mokamos, reikalingi išsamūs tyrimai. Ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, byloje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas padarytas dėl nosies lūžimo, medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajam yra nosies pertvaros iškrypimas, todėl ieškinys dėl 150 Lt turtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi nukentėjusysis patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti (300 Lt) dėl civilinio ieškinio surašymo, kartu su ieškiniu nukentėjusysis pateikė šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Šioje byloje teismas nustatė, jog G. V. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, kentė skausmą, patyrė stresą, kitus neigiamus emocinius pergyvenimus, nepatogumus dėl gydymo, išvaizdos. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais veiksmais. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad A. G. yra jauno amžiaus, darbingas. Sužalojimas nesukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, nepakenkė jo reputacijai, nesumažino karjeros galimybių, o darbą prarado, pasak nukentėjusiojo, dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, bet ne dėl sveikatos sutrikdymo. Padarytas sužalojimas neriboja negrįžtamai jo įprasto gyvenimo būdo, nėra kliūtis susirasti bet kokio pobūdžio nuolatinį darbą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-140/2012, K-437/2011, 2K-434/2009, 2K-249/2009, 2K-404/2007), priteisiant neturtinę žalą dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat į visas ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiojo G. V. reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš A. G. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kartu pažymėtina, kad neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia ir aplinkybėmis, kad jam ateityje reikalingos nosies operacijos, jis dėl patirtų sužalojimų prarado darbą Norvegijoje. Šios aplinkybės savo pobūdžiu iš esmės yra turtinio pobūdžio. Visgi, tuo atveju, jeigu gydymo eigoje nukentėjusysis dėl gydymo patirs didesnių išlaidų, jis turės teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo padidinimo civilinio proceso tvarka.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-04-28 iki 2012-04-30, t.y. 2 paros (BK 66 straipsnis) (b. l. 80-81).

Paskirtos kardomosios priemonės kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 d., bausmės vykdymą A. G. atidėti 3 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, skirti A. G. 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-04-28 iki 2012-04-30, t.y. 2 paras, bei bausmės laiką, atliktą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nuosprendžiu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos ieškinį. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš A. G. priteisti 124,24 Lt G. V. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam iš A. G. priteisti 150 Lt turtinės, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 300 Lt advokato išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių rajono apylinkės teismą.