Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-15 · Administracinė byla Nr. I1-4366-816/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-15Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
I1-4366-816/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02416-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jovita Einikienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataiso namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4366-816/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02416-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), 20 000 Eur žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. gegužės 27 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo laikomas kamerose Nr. 124, 126, 289, 139, 279, 307, 193, 134, 117, 290, 280, 112, 266, 109, 287, 321, 263, 106, 321, 264, 12, 104, 2, 107, 120, 21, 105, 3, 125, 16, 23, 24, kurios neatitiko vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų ir gyvenimo sąlygos jose buvo blogos. Nurodo, kad atsakovas apie kameroje esančius nuteistuosius pateikia netikslius duomenis, nes Vilniaus PN patikrinimus ir skaičiuotes vykdė ryte vieną kartą per parą. Visose kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Praustuvė įrengta kameros viduryje. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes nebuvo įrengtas atskiras sanitarinis mazgas su iki lubų atitverta patalpa nuo likusios kameros dalies. Pažymi, kad kamerose nebuvo galima judėti, nes kameros itin mažos. Mažoje erdvėje dėl didelio kiekio vandens (kameroje valgoma, prižiūrima asmens higiena, prausiamasi, skalbiami drabužiai, džiovinami drabužiai ir kt.) mažoje kameroje kaupėsi drėgmė, sudarydama palankią terpę pelėsiui veistis. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjui nepakako suteiktos teisės tik vieną kartą pasinaudoti dušu per savaitę. Visose kamerose nebuvo aliarmo iškvietimo skambučio, tam jog susiklosčius neatidėliotinoms aplinkybėms, pareiškėjas galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Nurodo, kad iki pareiškėjo suėmimo jo bendras materialinis lygis, gyveno pakankamai apsirūpinusioje materialiai šeimoje, laikėsi etiketo taisyklių, todėl suteiktos sąlygos ypatingai paveikė pareiškėją. Pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, šokiruojančias dvasines kančias.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 100–106) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Nurodo, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymime, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Žymėtina, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų taburečių ir kitų baldų. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kameros yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 17 p. yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laikantis šios higienos normos, kamerose esantys langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdindavo, prižiūrėdavo, tvarkydavo savo kameras, neturėdavo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi tai, kad, siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Atsakovo atstovė, vadovaudamasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimavimų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktų, pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė iš esmės dėl netinkamo kalinimo sąlygų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. gegužės 27 d., atsakovės atstovė Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. (išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių) Teismui pateikta nuteistojo asmens įskaitos kortelė (b. l. 156–159) įrodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. rugsėjo 8 d. ir buvo ten iki 2019 gegužės 27 d., su pertraukomis kada jis išvykdavo į Šiaulių tardymo izoliatorių ir grįždavo atgal. Teismas byloje remsis asmens įskaitos kortelės duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu ginčo laikotarpiu (-iais) laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti apskritai perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjui įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomas teisingumo ministerijos raštas, kuriame pateikta informacija apie Lukiškių TI-K iškėlimą, neduoda savaime pagrindo, neanalizuojant kiekvienos konkrečiai situacijos, konstatuoti kalinimo sąlygų pažeidimo.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. imtinai laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Dėl minimalaus ploto užtikrinimo

Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose nesuteikiant tinkamo gyvenamojo ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m kv. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 kv.. m. Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Vilniaus PN duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 kv. m (b. l. 16). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. imtinai (su pertraukomis) buvo laikomas šiose kamerose: 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 124 (1 asmuo), 7,48 kv. m ploto kameroje Nr. 126 (2 asmenys), 7,78 kv. m ploto kameroje Nr. 289 (2 asmenys), 7,82 kv. m ploto kameroje Nr. 139 (2 asmenys), 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 279 (1–2 asmenys), 8,22 kv. m ploto kameroje Nr. 307 (1–2 asmenys), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 193 (1–2 asmenys), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 134 (1–2 asmenys), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 134 (1–2 asmenys), 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo konvojuotas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lukiškių TI-K, 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 117 (1 asmuo), 7,76 kv. m ploto kameroje Nr. 290 (2 asmenys), 7,82 kv. m ploto kameroje Nr. 280 (1–2 asmenys), 7,28 kv. m ploto kameroje Nr. 112 (2 asmenys), 7,74 kv. m ploto kameroje Nr. 266 (1–2 asmenys), 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 109 (1 asmuo), 7,70 kv. m ploto kameroje Nr. 287 (1–2 asmenys), 7,70 kv. m ploto kameroje Nr. 321 (2 asmenys), 7,83 kv. m ploto kameroje Nr. 263 (1–2 asmenys), 2019 m. sausio 9 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI, 2019 m. sausio 28 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K, 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 106 (1 asmuo), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 106 (1 asmuo), 7,83 kv. m ploto kameroje Nr. 263 (1 asmuo), 2019 m. sausio 30 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI, 2019 m. vasario 7 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K, 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 106 (1 asmuo), 7,70 kv. m ploto kameroje Nr. 321 (2 asmenys), 7,80 kv. m ploto kameroje Nr. 264 (2 asmenys), 2019 m. vasario 14 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI, 2019 m. vasario 25 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K, 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 117 (1 asmuo), 6,41 kv. m ploto kameroje Nr. 12 (1 asmuo), 2019 m. kovo 4 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI, 2019 m. kovo 12 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K, 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 104 (1 asmuo), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 2 (2 asmenys), 2019 m. kovo 14 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI, 2019 m. kovo 21 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K, 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 107 (1 asmuo), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 120 (2 asmenys), 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 21 (1 asmuo), 2019 m. balandžio 1 d. buvo konvojuotas iš Vilniaus PN (iki 2019-04-01 Lukiškių TI-K) į Šiaulių TI, 2019 m. balandžio 9 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Vilniaus PN, 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 105 (1 asmuo), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 3 (1 asmuo), 2019 m. balandžio 15 d. buvo konvojuotas iš Vilniaus PN į Šiaulių TI, 2019 m. balandžio 16 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Vilniaus PN, 6,48 kv. m ploto kameroje Nr. 125 (1 asmuo), 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 16 (1 asmuo), 2019 m. balandžio 23 d. buvo konvojuotas iš Vilniaus PN į Šiaulių TI, 2019 m. balandžio 30 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Vilniaus PN, 7,49 kv. m ploto kameroje Nr. 116 (1 asmuo), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 23 (1–2 asmenys), 2019 m. gegužės 6 d. konvojuotas iš Vilniaus PN į Šiaulių TI, 2019 m. gegužės 22 d. buvo konvojuotas iš Šiaulių TI į Vilniaus PN, 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 117 (1 asmuo), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 24 (1 asmuo), 2019 m. gegužės 27 d. buvo konvojuotas iš Vilniaus PN į Šiaulių TI.

Vadovaujantis atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,36 kv. m iki 7,66 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,64 kv. m iki 8,22 kv. m. Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Tai, kad subjektyviai pareiškėjui galėjo atrodyti mažesnis tenkantis jam gyvenamasis plotas, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.

Be to pažymėtina, kad pareiškėjas nors ir nurodo skunde, kad atsakovo duomenys apie kameroje buvusių asmenų skaičių galimai yra netikslūs, tačiau teismui nepateikia konkrečių duomenų, kokioje kameroje atsakovas nurodė netikslų kameroje buvusių asmenų skaičių. Taip pat teismas neturi teisinio pagrindo viso kamerų ploto priskirti prie negyvenamo (pagalbinio) ploto.

Pažymėtina, kad Vilniaus PN 2019 m. spalio mėn. rašte dėl prašymo suteikti informaciją nurodė, jog pareiškėjas turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, lankytis bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti įstaigoje vykstančiuose renginiuose. Suimtieji gali susitikti su įvairaus tikėjimo kunigais, žaisti krepšinį bei tinklinį, stalo tenisą, kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore, tai vyksta už kameros ribų. Dalyvavimas įvairiuose programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, suimtieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose užimtumo programose. Teismas pastebi, jog Lukiškių TI-K administracija tokiomis priemonėmis stengėsi mažinti nuteistųjų buvimo mažoje kameroje laiką, ir stengiasi pareiškėjams užtikrinti judėjimą ne tik kameroje.

Dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose kamerose nebuvo įrengtas atskiras sanitarinis mazgas su pilnai atitverta patalpa nuo gyvenamosios dalies, buvo nesandarus, neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus šiuo aspektu kalinimo laikotarpiu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET, akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų apskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas, todėl jį nurodė apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Vilniaus PN pažymėjo ir tai, kad taisyklės nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose, kuriose įrengti sanitarinio mazgo kabinų techninės galimybės nėra, nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nurodoma, jog „laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę“. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. O būtent 14.2. punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Žymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Kadangi nuteistieji turi specifinį teisinį statusą atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar būdami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Be to, pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles kamerose turi būti duryse stebėjimo akutė ir langelis maistui, knygoms ar kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas. Iš byloje pateiktų duomenų nėra matyti, kad pareiškėjas būtų rašęs skundus kalėjimo administracijai dėl pažeidžiamo privatumo, be to, nėra byloje duomenų, kad pareigūnai nuolat stebėtų kamerų patalpas, o nepaisant to, svarbu atsižvelgti, kad net ir atliekant stebėjimą pareigūnams taikomi etikos reikalavimai.

EŽTT praktikoje konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas šiuo aspektu Rusijos atžvilgiu, kuomet naudojantis tualetu nuteistasis išlieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę / angą (žr. 2009 m.kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. v. Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas Grishin v. Rusija (pareeiškimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimas Kalashnikov v. Rusija (pareiškimo Nr. 47095/99), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev v. Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), kt.). Tokios faktinės aplinkybės, kad įrengta sienelė ir pakabintos nuo lubų užuolaidos, kurias turi užsitraukti pats nuteistasis, neužtikrintų privatumo asmens higienos procedūrų atlikimo metu, šioje byloje nenustatytos. Be to, pareiškėjas jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų atvejų nenurodo, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobūdis dėl šios kalinimo sąlygos ir atitinkamai neįrodytas jos dydis. Tad, įvertinus faktinę situaciją dėl sanitarinio mazgo kamerose įrengimo, sienelės ir, esant poreikiui, užtraukiamos užuolaidos įrengimas yra pakankamas asmens privatumui užtikrinti asmens higienos procedūrų metu, kadangi duoda asmeniui galimybę asmens higienos procedūrų metu pilnai būti nematomam tiek nuo kartu kameroje kalinčių asmenų, tiek ir nuo prižiūrėtojo. Jokių duomenų, kad sienelė ar pakabintos užuolaidos nebuvo techniškai tinkamos užtikrinti tokio paties lygio privatumo apsaugą kaip ir dušo kabinos užveriamos trumpam durys, nepateikta.

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad sanitarinis mazgas neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, nuolat sklido nemalonus kvapas. Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš byloje pateikto atsakovės atstovės atsiliepimo matyti, kad gyvenamosios kameros esantys langai buvo pritaikyti vėdinimui, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu būtent per juos ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, jog kiti nuteistieji, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo jokių problemų dėl patalpų vėdinimo. Atsižvelgiant į tai, kad natūralus gyvenamosios kameros vėdinimas per atvirus langus neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl negalima įžvelgti ir neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų.

Dėl dušo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra sudaryta galimybę prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, tačiau skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra vedamas nusiprausti kartą per savaitę, tačiau jam tokios tvarkos neužtenka. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių. Taip pat pareiškėjo argumentai dėl to, kad dažnai Lukiškių TI-K nebuvo karšto vandens nėra nagrinėtini, kadangi jie yra abstraktus, bendro pobūdžio, nėra konkretus.

Tai, kad Europos Tarybos Ministrų komitetas yra pateikęs rekomendaciją šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, kurioje rekomenduota kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę, suteikti galimybę praustis, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, kadangi nurodytas teisės aktas yra rekomenduojamojo pobūdžio, o be to, pareiškėjui buvo suteikta teisė praustis ir dažniau, kameroje esančioje prausykloje. Pažymėtina, kad skundų ar prašymų dėl didesnio dažnumo prausimosi po dušu suteikimo pareiškėjas neteikė, todėl atitinkamai administracija ir neturėjo galimybės į juos sureaguoti.

Dėl iškvietimo mygtukų

Skunde nurodo, kad visose kamerų nebuvo iškvietimo mygtukų, todėl buvo sunku išsikviesti pareigūnus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Atsakovės atstovė pažymi, kad pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti.

Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu vertė pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais. Be to, atsakovės atstovė pateikė duomenis, paneigiančius pareiškėjo teiginius, todėl teismas pareiškėjo nusiskundimus šiuo aspektu atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl higienos normų

Pareiškėjas nurodė, kad kameros neatitinka higienos normų (drėgmė, pelėsis).

Atsakovės atstovė nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, atsiliepime nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Taip pat pažymi, kad vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pagalvės, drabužiai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi ir tai, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Vilniaus PN pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus ginčui aktualiu laikotarpiu, kamerų kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas. Iš patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimo metu buvo randami pelėsio požymiai (b. l .120, 126).

Kamerų atitiktį higienos normoms kontroliuoja specialios valstybės institucijos ir pareigūnai (visuomenės sveikatos centras ir pan.), Lukiškių TI-K administracija, nustačiusi kamerų neatitikimą higienos normoms šalindavo neatitikimus, tačiau įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad tam tikru laikotarpiu kameros kuriose kalėjo pareiškėjas neatitiko bendrųjų higienos normų reikalavimų (pelėsis)(neteisėta veika).

Dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: padarytos žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde tiksliai įvardijo konkrečius sveikatos sutrikimus kaip neturtinę žalą. Teismas sutinka, kad neturtine žala laikoma įrodyta pareiškėjo aprašyti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas (kamerų neatitikimas higienos normų reikalavimų), buvę dėl per didelės drėgmės ir nuolat atsinaujinančio pelėsio požymių.

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog konstatuoti pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, o pažeidimo pripažinimas nebūtų tinkama satisfakcijos forma. Tad teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigai operatyviai šalindavo nustatytus pažeidimus informuodama apie tai visuomenės sveikatos centrą, konstatuoja, kad šiuo atveju, nenustačius, jog dėl aukščiau aprašytos trukmės ir pobūdžio higienos normų pažeidimų buvo pakenkta ar kitaip sutrikdyta pareiškėjo sveikata, tam tikros organizmo funkcijos (regėjimas, kvėpavimo sistema, kt. funkcijos), - pažeidimo pripažinimas, komuliatyviai įvertinant kalinimo sąlygas ir atsižvelgiant priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, yra pakankama ir teisinga kompensacija pareiškėjui.

Dėl to skundo reikalavimai iš dalies tenkintinas, pripažįstant aukščiau aprašytus higienos reikalavimų laikymosi pažeidimus (pelėsis) Lukiškių TI-K kaip tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, tačiau atmestinas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti skundą.

Pripažinti pareiškėjo S. D. kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pažeidimus, neužtikrinant higienos normų reikalavimų laikymosi.

Kitą dalį skundo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė