Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-235-194/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-01
Bylos Nr.
2A-235-194/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė, Danutė Burbulienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
Pakruojo ūkininkų
Advokatai
Arvydas Penelis
Kopija

Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 235 - 194/2009

Teisėja E. Matulaitienė Procesinio sprendimo kategorija 121.;6.;

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ( pranešėjos) Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Egidijus Mockevičius,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant ieškovui R. J., atsakovo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5-77/2009 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 136,80 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2006-04-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m.balandžio 6 d.dirbo pas atsakovą paskolų vadybininku. 2006.04.06 buvo atleistas iš darbo šalių susitarimu. Susitarime su atsakovu dėl darbo sutarties nutraukimo 4-me punkte jo iniciatyva įrašyta, kad jis neturi ir neturės ateityje jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo su juo ir kitokių finansinių pretenzijų dėl mokymo išlaidų darbdaviui. Pasirašydamas šį susitarimą, jis žinojo, kad buvo komandiruotėje šventinę 2005 m.vasario 16 d., ir kad jam už šią dieną neapmokėta ne mažiau, kaip dvigubai. Už šią dirbtą dieną kita laisva nuo darbo diena jis nepasinaudojo. Jis, dirbdamas pas atsakovą, žinojo, kad dirba viršvalandžius po darbo valandų, nes pas skolininkus dažniausiai tekdavo vykti po darbo valandų. Paskutinę mėnesio dieną taip pat tekdavo dirbti viršvalandžius. Jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl žino, kaip ir kada turi būti apmokėta už darbą šventinę dieną ir viršvalandžius, taip pat jam yra žinomos teisinės pasekmės, nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu. Jis susitarimo su atsakovu dėl pačios darbo sutarties nutraukimo neginčija. Nutraukus darbo sutartį su atsakovu ir kreipiantis jam dėl įdarbinimo pas P., kuris prieš tai buvo pažadėjęs sudaryti su juo darbo sutartį, pastarasis išsisukinėdamas atsisakė jį įdarbinti. Jis nebūtų atsakovui reiškęs jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo su juo, nutraukus darbo sutartį, tačiau, atsakovas jį apgavo dėl įdarbinimo pas P., jis kreipėsi į atsakovą 2006.06.23 raštu, prašydamas išmokėti jam ne mažesniu kaip dvigubu atlygiu už dirbtą šventinę 2005 m. vasario 16 d., nes atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, su juo pilnai neatsiskaitė. Kadangi atsakovas jo prašymo netenkino, jis apsiskundė Valstybinei darbo inspekcijai Šiaulių skyriui. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jam neišmokėtas ne mažiau kaip dvigubas atlygis už dirbtą šventinę 2005 m.vasario 16 d. Be to, darbo inspektorius nustatė, kad atsakovas jam ir kitiems darbuotojams nežymėjo faktiškai dirbto laiko - viršvalandžių. Ieškovas laiko, kad per darbo laikotarpį pas atsakovą nuo 2004.11.29 iki 2006.03.01 atsakovas su juo neatsiskaitė už ne mažiau kaip 128 valandas viršvalandžių. Atsakovui pateikus į bylą 2005 m.vasario mėnesio darbo apskaitos žiniaraštį, jis pamatė, kad jo komandiruotės darbo dienos vasario 14 ir 15 nepažymėtos kaip dirbtos dienos. Darbo dienų skaičius žiniaraštyje jam įrašytas ne 19, o tik 17 dienų. Reiškia, atsakovas už jas jam neapmokėjo, nors pripažįsta, kad už 2005 m.vasario mėnesį jis gavo visą nustatytą mėnesinį atlyginimą. Jis prašo atnaujinti ieškinio padavimo terminą dėl neišmokėto atlyginimo už 2005 m.vasario 14; 15 dienas, neapmokėtų 128 val.dirbtų viršvalandžių, kadangi apie neteisingai apskaitytą darbo laiką ir uždelstą atsiskaitymą su juo ieškovas sužinojo tik 2008.03.19, susipažinęs su civilinėje byloje esančiais VDI patikrinimo ir atsakovo pateiktais dokumentais. Už dirbtą šventinę 2005.02.16 atsakovas darbo inspekcijos buvo įpareigotas sumokėti ne mažiau kaip dvigubai ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką iki 2006.09.15, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė. L. G. už tai VDI buvo nubausta administracine tvarka. Atnaujinus ieškinio padavimo terminą, ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už 2005 m.vasario 14 ir 15 darbo dienas, viso 147, 06 Lt., už 2005 m.vasario 16 d. dvigubą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį 147,06 Lt, pusantro valandinio atlygio už 128 valandas viršvalandžių už laikotarpį nuo 2004.11.29 iki 2006.03.01, viso 1693,44 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, pagal LR DK 125 str., ir šis susitarimas šalims įgijo įstatymo galią, todėl jokie nauji reikalavimai, susiję su darbo santykiais, buvusiam darbdaviui negali būti reiškiami. Susitarime įrašytos sąlygos, kad ieškovas ateityje nereikš jokių mokestinių pretenzijų darbdaviui, jo iniciatyva. Todėl visi jo reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovui buvo nustatytas fiksuotas mėnesinis atlyginimas. 2005 m. už vasario mėnesį jis gavo pilną mėnesinį atlyginimą ir komandiruotpinigius. Darbo apskaitos žiniaraštyje vasario 14, 15, 16 pažymėtos, kaip komandiruotės dienos, todėl papildomai už tas dienas darbo valandų nurodyti žiniaraštyje nereikia. Už komandiruotėje būtą vasario 16 dieną jam buvo suteikta kita laisva nuo darbo diena, ir jis ja pasinaudojo. Administracijos leidimu jis ne kartą savo reikalais buvo išvykęs iš Lietuvos. Kadangi laisvos nuo darbo dienos ieškovui buvo suteiktos ieškovo ir atsakovo susitarimu, todėl jokiu įsakymu ar patvarkymu tai neužfiksuota. Ieškovas darbdavio nurodymu jokių viršvalandžių nedirbo. Jis savo pareigas galėjo tinkamai atlikti darbo laiku. Jeigu jis darbo laiką panaudodavo kitokiems tikslams, tai gal ir tvarkė kokius nors reikalus po darbo savo iniciatyva. Paskutinę mėnesio dieną po darbo gal ir dirbdavo atsakovo administracija, buhalterijos darbuotojai. Ieškovas komandiruotėje buvo 2005 m.vasario 14-16 dienomis. Atleistas iš darbo šalių susitarimu tik 2006 m.balandžio 6 d. Ieškovas žinojo, kad jam nesumokėtas atlyginimas už šventinę vasario 16 d., žinojo, kad dirba viršvalandžius, bet reikalavimo ar prašymo sumokėti ne mažiau kaip dvigubai už vasario 16 d. ir už dirbamus viršvalandžius atsakovui nei dirbdamas, nei surašant susitarimą dėl jo atleidimo iš darbo, nepareiškė. Ieškovo prašymu jam už dirbtą 2005.02.16 administracija leido pasinaudoti kitomis laisvomis nuo darbo dienomis.

Žemesnės instancijos teismas

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo R. J. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo elgesį po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo, į tai, kad ieškovas prašymą atsakovui apmokėti už dirbtą šventinę 2005.02.16 dieną parašė tik po pustrečio mėnesio nutraukus darbo santykius, 2006.06.23 . ir šiuo pagrindu ieškinį teismui padavė tik 2008.02.08, vėliau ieškinį tikslindamas ir pareikšdamas naujus reikalavimus. Nors savo reikalavimus ieškovas grindžia Valstybinės darbo inspekcijos nustatytais faktais, kad jam už dirbtą šventinę 2005.02.16 nesumokėta ne mažiau nei dvigubai, ir, kad atsakovas jam ir kitiems darbuotojams nežymėjo faktiškai dirbto laiko.(t.I, b.l. 1, 2, 56, 69, 75-82; t.II, b.l.48-50, 62-64). Ieškovas teisme patvirtino, kad apie šiuos faktus jis žinojo iki susitarimo su atsakovu dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymo, todėl tai galėjo būti šalių derybų objektu iki susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymo, tačiau ieškovas darbdaviui tokių reikalavimų nepateikė. Teismas laiko, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 7, 30 d. reikalavime Nr.371 - 444 5 ir 6 p. nustatyti pažeidimai pas atsakovą, nėra nauji faktai, kurių ieškovas nežinojo iki 2006.04.06 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymo. Todėl VDI nustatyti pažeidimai atsakovo darbovietėje negali būti laikomi pagrindu ieškovui nevykdyti 2006.04.06 šalių pasirašytos sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną , todėl padarė išvadą, jog ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 117 – 133 str. nustatytą tvarką nes apelianto tinkamai neinformavo apie bylos atnaujinimą iš esmės ir nepranešė tinkamai apie paskirtą posėdį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas 2009-01-12 nusprendė nebekviesti liudytojų S. R., M. E., S. K., E. M. B. S. D., nes esą apklausta pakankamai liudytojų, ko pasekoje nebuvo ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės. Nurodyti liudytojai kviestini į apeliacinės instancijos teismą.

3. Pirmosios instancijos teismas atlikdamas darbdavio pateiktų dokumentų analizę suvokė, jog jam (apeliantui) už ankščiau nurodytą laikotarpį nebuvo sumokėta visa suma atostoginių, turėjo priteisti neišmokėtą skirtumą 544,30 Lt, todėl nurodyta suma priteistina apeliacinės instancijos teisme.

4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio tirti 2006-09-01 atsakovo ir atsakovo atstovo sudarytos atstovavimo sutarties teisėtumo klausimą, tačiau šito nepadarė ir nekonstatavo šio susitarimo negaliojimo fakto. Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovė L. G. ir advokatas A.P. neturi jokios teisinės galios atstovauti teisme ir sukurti teisines pasekmes, nes pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (Nr. VIII-1683,2005-05-18, Žin., 2000, Nr. 45-1289(2000-06-02)) 35 str. 2 d. 2 p. yra nurodyta, kad valdyba atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže bei kitose institucijose.

5. Pirmosios instancijos teismo išvada jog apeliantas darbo santykyje su atsakovu buvusiu darbdaviu nepripažintinas silpnesniąja puse yra naikintinas.

6. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovas jam už 2005-02-16 suteikė išeiginę yra atmestini, nes atsakovas nepateikė jo prašymo suteikti jam už 2005-02-16 išeiginę ir įsakymo, kad jam už 2005-02-16 yra suteikta išeiginė. Teismo pozicija jog apeliantas turi įrodyti jog jam nebuvo suteikta išeiginė yra grubus CPK normos pažeidimas.

7. Teismas neteisingai vertino LR Darbo kodekso normas dėl dirbtų viršvalandžių. Kad dirbo apeliantas viršvalandžius viešai spaudoje pripažino darbdavys. Ne mažiau kaip 128 valandas viršvalandžių dirbo, bet darbdavys jų neapskaitė ir už juos nesumokėjo.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, apeliantas prašė apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti I instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apelianto manymu, yra daug neišaiškintų aplinkybių, reikia apklausti daug neapklaustų liudininkų, dėl ko reikės daug kartų atidėti bylos nagrinėjimą. Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo neginčijo, nes neketina pas atsakovą grįžti į darbą dėl blogos atsakovo dalykinės-darbinės reputacijos ir tebevykstančių teisinių ginčų bei baudžiamųjų bylų su atsakovo darbuotojais. Jis pats yra teisininkas, tačiau mokydamasis M. Riomerio Universitete, darbo teisės kurso nestudijavo.

Atsiliepimas

Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2009-01-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovo nuomone yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti.

Atsakovas mano, jog apelianto nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti. Apeliantas konkrečiai nenurodo jokio konkretaus procesinės teisės normų pažeidimo, kurį padarė I instancijos teismas. Pagal apelianto argumentus, seka, jog apylinkės teismas ištirtus teisminio nagrinėjimo metu įrodymus vertino, tik ne apelianto naudai, todėl apeliantas nesutinka su teismo argumentais ir išvadomis. Atsakovas mano, jos apylinkės teismas išsamiai tyrė ir aiškinosi visus įrodymus, tiek rašytinius, tiek liudytojų parodymus, juos analizavo ir įvertino, dėl jų pasisakė, todėl bylos faktines aplinkybes tyrė išsamiai ir tinkamai įvertino įrodymus. Be to, procesinės teisės normų pažeidimai, jei tokie yra, sudaro pagrindą naikinti apylinkės teismo sprendimą tik tada, jei jų negalima pašalinti apeliacinėje instancijoje. Teisiškai pagrįstų argumentų šiuo klausimu apeliantas nenurodė.

Materialinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių gali būti naikinamas apylinkės teismo sprendimas yra jei apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Apeliantas nenurodo, kokias konkrečiai materialinės teisės normas netinkamai aiškino bei taikė I instancijos teismas. Atsakovas mano, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė dirbtų savo viršvalandžių, jų laiko ir dydžio pagal LR Darbo kodekso 150 str. nuostatas, o apeliantas nepateikė kitokių įrodymų tuo klausimu, todėl darbo kodekso normas dėl viršvalandžių I instancijos teismas taikė tinkamai. LR Darbo kodekso 141 str. 1d nustatyta taisyklė, jog su atleidžiamu darbuotoju, atsiskaitoma jo atleidimo dieną, jei įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip. Ieškovas yra atleistas iš darbo šalių susitarimu pagal LR Darbo kodekso 125 str., kur šalys sudarė susitarimą raštu dėl konkrečių darbo sutarties nutraukimo sąlygų.( kompensacijų, nepasinaudotų atostogų ar kitų išmokų mokėjimas). Toks konkretus šalių susitarimas ir buvo pateiktas teismui. Šio susitarimo 4p. susitartą, jog ieškovas neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl darbo sutarties nutraukimo ir dėl atsiskaitymo su juo. Šio susitarimo 6p. ieškovas pasirašė ir patvirtino, jog visos sumos, nurodytos susitarime, yra paskaičiuotos teisingai. Todėl yra pilnutinai realizuotos LR Darbo kodekso 141 str. 1d nuostatos. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2006-04-06 šalių susitarimu ir tą pačią dieną su juo buvo atsiskaityta, todėl atsakovas mano, jog I instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė LR Darbo kodekso 125 str. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, jog teismas išsiaiškino, jog už vasario 16d. ieškovui buvo tinkamai kompensuota suteikiant kitą išeiginę dieną, kuria ieškovas pasinaudojo, ir jokių viršvalandžių jis atsakovo darbovietėje nedirbo, todėl teismas padarė tinkamą išvadą, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovo ieškinio reikalavimai yra piktnaudžiavimas savo teise, todėl jis neturi būti ginamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apelianto nurodomų civilinio proceso kodekso normų pažeidimo.

Bylos atnaujinimas padarytas apie teismo posėdį ieškovą tinkamai informavus (b.l.43a). Kokį procesinį sprendimą teismas priims – atnaujinti bylos nagrinėjimą, ar skelbti galutinį procesinį teismo sprendimą, yra teismo prerogatyva. Apie teismo procesinio sprendimo paskelbimą ieškovas buvo informuotas ( b.l. 42, tomas IV) 2009 metų sausio 12 dienos teismo posėdžio metu, kuriame jis dalyvavo, pasisakė dėl visų savo ieškinio reikalavimų iš esmės. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas prijungė prie bylos abiem bylos šalims senai žinomą rašytinį dokumentą - darbdavio pasiūlymą raštu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kurį ieškovas gavo, apie kurį žinojo ir pats sutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, pasirašęs susitarimo tekstą. Šio dokumento ( b.l. 46, tomas IV) prijungimas prie bylos niekaip neįtakojo priimto teismo sprendimo, ir šio rašytinio įrodymo- darbdavio pasiūlymo prijungimas niekaip nekeičia visumoje surinktų įrodymų vertinimo šioje byloje, todėl kolegija nekonstatuoja esminių proceso kodekso normų pažeidimų, dėl kurių galėtų būti neteisingai išspręsta byla.

Tokia pat išvada darytina ir dėl apelianto nurodomų liudininkų nepilno apklausimo. Ieškovas nekonkretizavo, kokius jo dirbtus viršvalandžius, už kokį laiką ir ką konkrečiai gali nurodyti liudytojai S. R., M. E., S. K., E.M. B., S. D.. Jei jie nevyko į teismo posėdžius I instancijos teisme, tai tikėtina, jog ir apeliacinėje instancijoje jų nebus galima sukviesti. Vien ieškovo abstraktus reikalavimas apklausti daugiau liudytojų, yra nepagrįstas.( LR CPK 178 str., 180 str.). Visi nurodyti liudytojai nedirbo kartu su ieškovu pas darbdavį – atsakovą 2004-2006 metais, tai seka išvada, jog negali ir negalės nurodyti ar įrodyti būtent ieškovo dirbtų ar nedirbtų viršvalandžių, jų trukmės, konkrečios datos, kada tai buvo, už tokį seną laikotarpį kaip 2004 metų lapkritis iki 2006 metų kovo mėnesio. Teismas priima tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia tik turinčias reikšmės bylai aplinkybes.( LR CPK 180 str.) Pirmos instancijos teismo posėdžiai vyko genėtinai ilgai nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2009m. sausio mėn. Vyko net virš dešimt teismo posėdžių. Tai yra pakankamas laikas apklausti tuos liudytojus, kuriuos buvo būtina apklausti. Ieškovui nebuvo apribota teisė teikti tuos įrodymus, kuriuos jis manė reikalinga įrodinėti. Baigiant teisminį bylos nagrinėjimą iš esmės I instancijos teisme, ieškovas nepateikė prašymo apklausti apeliaciniame skunde nurodytus papildomus liudytojus, nenurodė, kokias konkrečiai jo įrodinėtinas aplinkybes jie patvirtins. Taigi, ieškovo procesinės teisės, numatytos LR CPK 42-46 str.) nebuvo suvaržytos ar apribotos. Įrodymai civiliniame procese gali būti pateikiami bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir vien liudytojų gausa įrodymai neteikiami. Todėl kolegija daro išvadą, jog kviesti ir apklausti apelianto išvardintus liudytojus, nekonkretizavus, nenurodžius, ką šie liudytojai gali konkrečiai patvirtinti, nėra teisinio pagrindo ir tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Kadangi ieškovo įrodinėjimo teisė nebuvo suvaržyta nagrinėjant bylą I instancijos teisme, apelianto apeliacijos argumentai dėl nepakankamo liudytojų skaičiaus apklausos ir jų kvietimo į apeliacinį teismo posėdį- atmestini, kaip nepagrįsti. ( LR CPK 180 str., 181 str., 185 str.)

Be to, nustatyta, jog ieškovo atliekamo darbo funkcijos apėmė ir darbą su unijos klientais, todėl pagal tiesiogines savo atliekamo darbo funkcijas ieškovas, vykdydamas tik tiesiogines darbo užduotis galėjo bei privalėjo bendrauti su unijos skolininkais ir po darbo valandų ar jų namuose. Tai yra tiesioginių darbinių funkcijų vykdymas ir nelaikoma viršvalandžiais. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiaga yra tik vienas iš įrodymų, tačiau, teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos privalomos galios. Teismas visus įrodymus vertina visų surinktų įrodymų visumoje pagal vidinį savo įsitikinimą.( LR CPK 185 str.). Kolegija daro išvadą, jog I instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( LR CPK 185 str.) ir padarė pagrįstas išvadas, jog nebuvo reikalo apskaityti ieškovo dirbto darbo viršvavaldžių, todėl nėra pagrindo ir už juos apmokėti.

Dėl apelianto nurodytų argumentu apie buvusio darbuotojo ir darbdavio procesinę padėtį darbo santykių byloje.

Apeliantas nurodo, jog I instancijos teismo išvada, jog darbuotojas nėra silpnesnė šalis byloje, yra nepagrįsta, naikintina.

Dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, buvęs darbuotojas laikytinas silpnesne šalimi byloje, tačiau, vien priešingos išvados konstatavimas teismo sprendime, nėra teisinis pagrindas laikyti iš esmės teisėtą teismo sprendimą nepagrįstu, naikintinu. Nėra duomenų, jog teismas ieškovui, kaip silpnesnei bylos šalai, kaip nors suvaržė jo procesines teises, ribojo jo įrodymų pateikimo galimybes, ar be pagrindo atsisakė priimti jo pateiktus įrodymus. Tokių faktų nepateikė ir pats apeliantas. Nekonstatavus, jog ieškovo teisės įrodinėjimo procese I instancijos teisme buvo kaip nors nepagrįstai suvaržytos, laikytina, jog proceso šalių lygybės bendrasis principas buvo išlaikytas, todėl vien tai, jog abi bylos šalis teismas laikė lygiomis, ( nepripažindamas darbuotojo silpnesniąja šalimi) nesudaro pagrindo I instancijos teismo sprendimą laikyti neteisėtu.

Dėl apelianto argumentų atstovavimo sutartį pripažinti niekine, prieštaraujančia įstatymui.

Apeliantas nurodo materialinės teisės normas bei teismų praktikos pavyzdžius, kuriomis grindžia sudarytą Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovavimo sutartį su advokatu. Atsakovo atstovavimo teisiniai santykiai yra grindžiami procesinės teisės normomis.

Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovės L. G. sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu Arvydu Peneliu ( b.l. 9, tomas I) yra teisėta ir pagrįsta, nes atsakovo administracijos vadovo tokią teisę numato pareiginiai nuostatai, patvirtinti valdybos posėdžio 2003-07-30 protokolu Nr. 15( b.l. 92, tomas I) ir Nuostatų 3.5.p bei 3.6.p. suteikia administracijos vadovui teisę sudaryti sandorius su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir atstovauti kredito unijai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme bei santykiuose su kitais asmenimis. Taigi, Pakruojo ūkininkų kredito unijos Įstatų 5.28.p.,5.32.11.p reikalavimai nėra pažeisti, nes atsakovo organizacijoje dalis valdybos funkcijų yra perkelta, deleguota administracijai ir konkrečiai – administracijos vadovui (Įstatų 5.42.p, 5.48p., 5.48.3.p.( b.l. 34,33,32, tomas I ir b.l. 92, tomas I ).

Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas įsitikino, jog už darbą 2005-02-16 ieškovui realiai buvo atiduota kita laisva diena, todėl atmetė reikalavimą apmokėti už darbą šventinę dieną dvigubu tarifu, nes už tai ieškovui buvo kompensuota kitokiu būdu. Tokią išvadą teismas padarė iš eilės apklaustų liudytojų parodymų. Tokią išvadą I instancijos teismas padarė pagal daugumą kitų įrodymų ir be įsakymo. Kokiais įrodymais grįsti savo išvadas - yra teismo diskrecijos teisė.( LR (duomenys neskelbtini) str.).

Kolegija konstatuoja, jog pagal apelianto nurodytus argumentus, keisti ar naikinti I instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( atsakovo atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teismo posėdyje).( LR CPK 88 str. 1d. 6p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1d. 1p.

nutarė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 metų sausio 28 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 1790 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai.

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėKolegijos teisėjai Danutė BurbulienėEgidijus MockevičiusTikra: teisėjaJolanta Badaugienė