Telšių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2014 m. liepos 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. J. už tai, kad ji 2014 m. liepos 7 d. 20.36 val. Naftininkų g.32, Mažeikiai vairuodama automobilį aikštelėje ir važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino bei apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš įvykio vietos pasišalino, tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 107 ir 234 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2014 m. liepos 7 d. apie 20 val. automobiliu Mitsubishi atvažiavo pas vyro mamą, gyvenančią Naftininkų g.32. Automobilis yra didelis, o kieme buvo siauras pravažiavimas, be to, kieme žaidė ir lakstė daug vaikų, ji stengėsi jų neužkliudyti ir važiuodama atbuline eiga nepajuto, kaip atsirėmė į kitą automobilį. Neneigia, kad galėjo kliudyti stovėjusį automobilį, tačiau tikrai neturėjo nei tikslo, nei būtinybės pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilis draustas.

Motyvuojamoji dalis

L. J. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta: 2014 m. liepos 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-15667010-14, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; I. S. rašytiniu paaiškinimu; eismo įvykio vietos schema su fotolentele, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos L. J. asmenybę – galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už padarytą pažeidimą skirtiną nuobaudą, kurios dydis mažintinas nuo baudos dydžio sankcijoje vidurkio iki minimumo (ATPK 30² straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. J. galėjo nepajusti jos vairuojamo automobilio Mitsubishi L200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir stovėjusio automobilio Audi 100, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), susidūrimo, todėl galėjo nesuprasti, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos. Apklausiama teisme L. J. teigė, kad nepastebėjo, jog kliudė kitą automobilį, smūgio nejuto, automobilyje grojo muzika. Eismo įvykio metu buvo įlenktas automobilio Audi 100 priekinis kairės pusės sparnas, automobiliui Mitsubishi – truputį nubraukti dažai nuo galinio dešinės pusės sparno. Byloje esančios automobilių fotonuotraukos ir eismo įvykio vietos schemos duomenys taip pat neduoda pagrindo manyti, kad automobilių kontaktas buvo stiprus ir smūgis automobilyje turėjo būti jaučiamas. Byloje nesurinkta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad L. J. galėjo turėti motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Todėl teismas sprendžia, jog L. J. galėjo iš eismo įvykio pasišalinti nesiekdama tyčia sąmoningai išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies, sudėties. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl L. J. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J. pripažinti padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 100 Lt (šimto litų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl L. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti L. J., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.