Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolė R. M. (toliau – pareiškėja) 2016-10-11 kreipėsi į teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0064/08/01478 pakeisti skolininką A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2014-05-25, į naująją skolininkę – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie LR FM, kuri 2015-11-19 priėmė palikimą po skolininko mirties (reg. Nr. APP-88).

Motyvuojamoji dalis

2. Antstolės prašymas tenkintinas.

3. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką fizinio asmens mirties atveju (CPK 596 str. 1 d.).

4. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, pagal kurio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas.

5. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnio taisyklės nenustato jokių išimčių tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tai reiškia, kad kreditorius, siekiantis patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo turto, valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, turėjo pareikšti reikalavimus CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (LAT 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2011). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, LAT yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (LAT 2009-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant ji viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (LAT 2012-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (LAT 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-540/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (LAT 2012-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2012).

6. Nustatyta, kad antstolės kontoroje nuo 2008-12-03 yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/08/01478 pagal 2002-05-20 Jonavos rajono apylinkės išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-0780-03 dėl 26,38 Eur skolos valstybės naudai išieškojimo iš skolininko A. Č., kuris 2014-05-25 mirė. Taip pat nustatyta, jog, skolininkui mirus, jo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl VMI prie LR FM, t. y. valstybė, 2015-11-19 priėmė palikimą po A. Č. mirties (CK 5.2 str. 3 d.).

7. Antstolės teigimu, paveldėtoja valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, apie mirusio skolininko skolas buvo informuota 2009-01-20 antstolei R. M. areštavus pinigines lėšas skolininko banko sąskaitose, kas reiškia, jog informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininko kreditorei buvo išviešinta ir kreditorinis reikalavimas šiuo atveju yra pareikštas tinkamai.

8. Teismo nuomone, šis antstolės nurodytas argumentas apie vykdomo išieškojimo iš skolininko išviešinimą 2009-01-20 areštuojant pinigines lėšas skolininko banko sąskaitose, kas nuo šios datos trukdė visiems galimiems turto paveldėtojams (tame tarpe ir valstybei) šiomis lėšomis disponuoti ir sudarė galimybę sužinoti apie antstolės kontoroje vykdomą išieškojimą, yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą.

9. Šiuo atveju skolininkas mirė 2014-05-25, todėl, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog išieškotoja valstybė, kaip palikėjo kreditorė, teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi antstolės patvarkymas areštuoti skolininko pinigines lėšas palikėjo banko sąskaitose buvo priimtas nepraleidus trijų mėnesių termino (šiuo atveju – gerokai iki skolininko mirties), konstatuotina, jog esant byloje pateiktiems duomenims apie palikėjo turto arešto pagal vykdomąjį dokumentą išviešinimą naujajai skolininkei (valstybei), kuri, būdama vykdomojoje byloje taip pat ir išieškotoja, negalėdama nežinoti apie skolininko sąskaitų areštus, teismas vykdymo procese mirusį skolininką pakeičia Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM, kuri 2015-11-19 priėmė palikimą po skolininko mirties.

10. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismo nuomone, netgi pripažinus, kad šis trijų mėnesių terminas yra praleistas, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie palikėjo sąskaitų 2009-01-20 arešto pagal vykdomąjį dokumentą išviešinimą naujajai skolininkei, ši aplinkybė, nesant suėjus naikinamajam trijų metų terminui, bet kokiu atveju būtų pagrindu praleistam terminui atnaujinti, todėl būtų neprotinga, neekonomiška ir nesąžininga reikalauti, kad būtinai būtų reiškiamas prašymas dėl šio termino pratęsimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

vykdomojoje byloje Nr. 0064/08/01478 pakeisti skolininką A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2014-05-25, į naująją skolininkę – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie LR FM, kuri 2015-11-19 priėmė palikimą po skolininko mirties.

Nutartį išsiųsti antstolei ir suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.