- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 1A-639-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00388-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- T. L., ir E
- Nukentėjusysis
- Š. K.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. byla Nr. 1A-639-337/2012
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas 3 ( trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir T. L. paskirta galutinė subendrinta 4 ( ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiojo Š. K. civilinis ieškinys tenkintas ir Š. K. priteista solidariai iš E. Ž. ir T. L. 210 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš T. L. priteista 40,62 Lt proceso išlaidų valstybei.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir E. Ž., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. Ž. 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 1.00-2.00 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžys, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. K. atžvilgiu, tai yra bendrais veiksmais suduodami kumščiais ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam į veido, galvos sritis, tuo padarydami poodinę kraujosruvą dešinio paakio srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Š. K. priklausantį turtą bendros 610 Lt vertės: odinę striukę 200 Lt vertės, laikrodį „Qmax“ 100 Lt vertės, odinę rankinę 100 Lt vertės, mobilųjį telefoną „Nokia 5220“ 200 Lt vertės, ausinukus 10 Lt vertės.
T. L. skundžia 2012-06-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį iš kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. išteisinti.
Šalies argumentai
T. L. nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, kadangi nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis yra nuteistas, nepadarė. Nurodo, kad teismas rėmėsi prieštaringais liudytojo P. S. parodymais, be to šis liudytojas davė melagingus parodymus, kadangi siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, tai patvirtina nukentėjusiojo Š. K. parodymai, kuris parodė, kad jam grįžtant į bendrabutį prie jo priėjo „žiogas“ ir P. S., po to visi nuėjo į parduotuvę, vartojo alkoholinius gėrimus, prie parduotuvės jam „žiogas“ pasakė atiduoti laikrodį, atsisakius jį atiduoti, „žiogas“ jam sudavė – smūgius į nosį, po to kažkas jam ant galvos užtraukė striukę ir buvo suduoti dar keli smūgiai į galvos sritį ir pajuto, kaip nuėmė laikrodį. Pažymi, kad nukentėjusysis be „žiogo“ ir P. S. buvus dar kitą asmenį nenurodė. Apeliantas nurodo, kad asmens atpažinimo metu policijoje nukentėjusysis atpažino “žiogą“, o kito asmens neatpažino. Nurodo, kad jis, apeliantas, ikiteisminiame tyrime atsirado vėliau ir dėl to, kad dalyvavo telefono pirkime pardavime. Teigia, kad P. S. atlikti veiksmai inkriminuoti jam, apeliantui. Pažymi, kad teismo posėdžio metu tiriant įrodymus, kuriais vėliau buvo grindžiamos teismo išvados, nukentėjusysis nurodė tik „žiogą“ ir P. S., kuris norėjo jam grąžinti dokumentus. P. S. parodymų prieštaringumą patvirtina tai, kad jis vieną kartą nurodė, jog nematė, kas ir kur sudavė, teigė, jog visi mušėsi krūvoje, o kitą kartą P. S. detaliai atpasakojo įvykį, nurodė, kas ir kokius smūgius sudavė. Tačiau jo parodymai vertintini kritiškai, nes nukentėjusysis P. S. nurodytų veiksmų nenurodė. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog tiek P. S., tiek kiti liudytojai yra paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad įrodinėjimas yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo proceso dalių, baudžiamojoje byloje esantys duomenys turi būti patikrinti teisiamajame posėdyje ir tiesiogiai teismo ištirti, nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog jo kaltė yra įrodyta, tačiau abejonės byloje dėl jo kaltės nebuvo pašalintos, todėl jos turėtų būti vertinamos jo naudai.
Teismo posėdyje T. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad T. L. dalyvavimas ir kaltė dėl BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. Ž., 2011-09-29 apie 1.00-2.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. K. atžvilgiu ir pagrobė jo turtą, yra įrodyta.
T. L. pripažintas kaltu remiantis skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, kuri teisėjų kolegijai abejonių dėl T. L. kaltės padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką nekelia. Teismas neturi pagrindo abejoti ir liudytojo P. S. parodymais, kadangi juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
Tai, kad T. L. 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 1.00-2.00 val. buvo įvykio vietoje - prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina P. S., nukentėjusiojo Š. K., liudytojų L. G., G. G., R. B. ir E. N. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolo duomenys (t. 2., b. l. 131 – 132).
Liudytojai L. G., G. G., R. B., E. N. nurodė, kad prie jų ir su jais buvusio Š. K., jiems visiems būnant prie bendrabučio laiptinės, priėjo trys vaikinai, su kuriais kartu vėliau nukentėjusysis Š. K. išėjo ( t. 3., b. l. 100-101; 129-131). Liudytoja N. N. 2012-03-19 vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš tų trijų vaikinų du buvo teisiamieji ir vienas vaikinas iš to paties bendrabučio, kuriame ji gyvena ( b. l. 100-101). Liudytoja N. N. 2011-12-07 asmens parodymo atpažinti metu atpažino T. L., kaip asmenį, kuris, jai būnant prie bendrabučio su L. G., G. G., R. B. ir Š. K., priėjo prie jų su dar dviem vaikinais ir vėliau išėjo su nukentėjusiuoju ( t. 2., b. l. 131-132). Nors apeliantas akcentuoja tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Š. K. paaiškino, jog prie jo grįžtančio į bendrabutį priėjo tik „žiogas“ (E. Ž.) ir P. S., o po to visi nuėjo į parduotuvę, tačiau prieš tai aptarti liudytojų parodymai, nukentėjusiojo paaiškinimai, neduoda pagrindo manyti, kad apelianto nebuvo kartu su P. S. ir E. Ž. tiek prieinant prie nukentėjusiojo ir kitų asmenų jiems būnant prie bendrabučio, tiek vėliau, įvykio metu. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų 2012-03-19 teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis nurodė, jog prie jo priėjo P. S. ir E. Ž., tačiau jis taip pat paaiškino, kad vėliau, parduotuvėje jis alų pirko su „žiogu“ ( E. Ž.) ir dar vienu vaikinu, kurio jis nepamena ( t.3., b. l. 100-101). Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis Š. K. P. S. pažinojo kaip gyvenantį tame pačiame bendrabutyje, todėl laikytina, kad nukentėjusysis negalėjo jo įvardinti kaip jam nepažįstamo asmens. Taigi nukentėjusiojo paaiškinimai patvirtina kartu su nukentėjusiuoju iš viso buvus tris asmenis. Be to, iš byloje esančio 2011-09-29 nukentėjusiojo pareiškimo - protokolo matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog nuo bendrabučio į parduotuvę išėjo pirkti alaus jis, vaikinas pravarde „žiogas“, dar vienas vaikinas, taip pat prisijungė ir P. S. ( t. 1., b. l. 1). P. S. 2011-12-20 apklausimas liudytoju nurodė, kad 2011-09-28 vėlai vakare jis, E. Ž. ir T. L. ėjo pro bendrabutį, užkalbino sėdinčius vaikinus ir merginas. Vėliau E. Ž. išėjo su nukentėjusiuoju Š. K., po kiek laiko T. L. paskambino E. Ž., ir jie kartu su T. L. susitiko su E. Ž. ir Š. K. prie „(duomenys neskelbtini) “ centro ( t. 1., b.l. 117-118). Įvertinusi prieš tai aptartus byloje surinktus įrodymus, kolegija neturi pagrindo manyti, kad P. S. apkalba T. L., kaip apeliantas teigia, jį nurodydamas vietoje savęs. Iš bylos duomenų matyti, kad P. S. apklausiamas jau ikiteisminio tyrimo pradžioje P. S. nurodė, kad be jo ir E. Ž. buvo ir trečias asmuo, tačiau jo neįvardino.
Iš nukentėjusiojo Š. K. paaiškinimų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis nurodė, jog būnant prie parduotuvės ir geriant alų E. Ž. pasakė duoti jam savo laikrodį, sudavė jam du tris kartus į veidą, tada jam kažkas ant galvos užtraukė striukę ir buvo suduoti dar keli smūgiai į veido, galvos sritį, po to pajuto, kaip kažkas nuėmė nuo rankos laikrodį ( t. 3., b. l. 100-101). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad liudytojo P. S. parodymai vertintini kritiškai, nes pats nukentėjusysis jo apiplėšimo aplinkybių, kokias nurodė liudytojas P. S., nepaaiškino. Iš nukentėjusiojo Š. K. paaiškinimų matyti, kad jis nematė, kas jam ant galvos užmovė striukę, po to sudavė smūgius į galvos sritį ir nuėmė laikrodį. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad T. L. įvykdė plėšimą Š. K. atžvilgiu. Liudytojas P. S. nurodė, kad būnant prie parduotuvės T. L. jam pasakė, kad „mes tavo draugą nurengsim“ ( t. 3., b.l. 129-131), po ko prasidėjo žodinis konfliktas tarp E. Ž., T. L. ir Š. K., jie pradėjo mušti Š. K. ( t. 1., b. l. 117-118). Tai, kad P. S. neapkalba T. L. patvirtina ta aplinkybė, jog P. S., apklausiamas netrukus po įvykio, 2011-09-30 įvykusios apklausos metu nurodė aplinkybę, kad E. Ž. draugas jam pasakė, jog dabar mes tavo draugą nurengsim. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad P. S. T. L., kaip kartu buvusį asmenį, atpažino asmens parodymo atpažinti metu tik 2011-12-07 ( t. 2., b. l. 135-136). Tai, kad smūgius nukentėjusiajam pirmasis sudavė E. Ž., analogiškai nurodė tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas P. S. ( t.1., b. l. 117-118), todėl netikėti liudytojo P. S. parodymais nėra jokio pagrindo. Liudytojas P. S. nuosekliai nurodė, kad T. L. iš nukentėjusiojo paimtos rankinės iškratė joje buvusius daiktus, T. L. paėmė ir turėjo nukentėjusiojo telefoną, iš kurio išėmė SIM kortelę ir atidavė jam, liudytojui (t. 1., b. l. 117-118; 138). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina byloje esantys duomenys, jog nukentėjusiojo mobiliajame telefone „Nokia 5220“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), netrukus po įvykio buvo panaudota SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo naudojama mobiliajame telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas kratos metu pas T. L. (t. 1. b. l. 62, t. 2. b. l. 182-183). Įvertinęs aptartų ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad T. L. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, padaryta veika kvalifikuota teisingai.
Skirdamas bausmę T. L. teismas bausmių skyrimo taisyklėmis vadovavosi tinkamai ir jų nepažeidė. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, o taip pat įvertinus T. L. asmenybę darytina išvada, kad nuteistajam tiek už BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tiek subendrintą bausmes pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo.
Tokiu būdu keisti ar naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.