Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir R. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 14 d. Akmenės rajono apylinkės teisme priėmus ieškovės I. G. ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims UAB „Mokilizingas“, U. K., V. K., Swedbank, AB, išvadą teikiančiai institucijai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, iškelta civilinė byla.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. G. (iki santuokos sudarymo turėta pavardė „Donėlienė“), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai I. G. ir R. G. kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, nė vienas iš jų nenori taikytis ir išsaugoti šeimą, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas šeimai ir visai visuomenei reikšmingas santuokos išsaugojimo (favor matrimonii) principas (3.41 straipsnis), todėl yra pripažįstamas tiek viešasis, tiek privatus interesas telkti visas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota. Tačiau tuo atveju, kai savanoriškas dviejų veiksnių asmenų susitarimas, kurio pagrindinis tikslas – sukurti abipuse meile, pagarbumu, lojalumu ir pasitikėjimu pagrįstus šeimos santykius (CK 3.7 straipsnis) dėl susiklosčiusių aplinkybių virsta formaliu: sutuoktinių nesieja jausmai ir bendri interesai, jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio ir nemato jokių galimybių išsaugoti santuoką ir vėl gyventi kaip šeima, santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu, t. y. kai nėra ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl teisinių jos nutraukimo padarinių, yra pats neskausmingiausias sutuoktiniams santuokos nutraukimo būdas.

Teismui nustačius, jog byloje yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra veiksnūs bei įsitikinus, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, nes jie kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima, pareiškėjų santuoka nutrauktina jų bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis).

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai I. G. paliktina jos santuokinė pavardė „G.“, pareiškėjui R. G. – jo pavardė „G.“ bei patvirtintina sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi ji neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinio teisių bei teisėtų interesų.

Pareiškėja I. G. kreipdamasi į teismą ieškiniu sumokėjo 407 Eur žyminio mokesčio, o pareiškėjas R. G. pateikdamas priešieškinį – 262,65 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į minėtąją įstatymo nuostatą, pareiškėjams grąžintinį jų sumokėti žyminiai mokesčiai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Išaiškintina šalims, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–268, 270 ir 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nutraukti pareiškėjų R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. G. (iki santuokos sudarymo turėta pavardė „D.“), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai I. G. palikti jos santuokinę pavardę „G.“, pareiškėjui R. G. – jo pavardę „G.“.

Patvirtinti sutuoktinių R. G. ir I. G. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

„(duomenys neskelbtini)“.

Grąžinti pareiškėjai I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 407 Eur (keturis šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-02-26 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Gražinti pareiškėjui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 262,65 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 65 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-04-17 mokėjimo kvitu.

Išaiškinti šalims, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.