- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- eI3-1611-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04610-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- UAB "Tandemus"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tandemus“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Tandemus“ (toliau – ir Bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą prašydama sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. J16-960/2022/J02 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – Nutarimas) paskirtą 3 000 Eur baudą.
2. Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Nutarime konstatuotų aplinkybių neginčija su nusižengimu sutinka, tačiau sprendžiant paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumą, būtina atsižvelgti į nustatytas pažeidimo faktines aplinkybes, pažeidimų pobūdį ir priežastis. Pažeidimas buvo padarytas veikiant ne tiesiogine tyčia, nežinojo pasikeitimų dėl itin dažnos norminio akto, kuris reglamentuoja atliekų tvarkymo taisykles, kaitos (aktualios bylai Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), keitėsi net 34 kartus), kadangi anksčiau biologiškai skaidžias ir aplinkai draugiškas atliekas buvo galima sandėliuoti pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką, taip pat buvo leidžiama perduoti ūkininkams ir fiziniams asmenims dirvos tręšimui.
2.2. Pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo taikoma pirmą kartą. Pareiškėja ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, kas yra konstatuota ir Nutarime, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, padėjo viso tyrimo metu. Nenustatyta, kad dėl pareiškėjos padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Bendrovė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti, sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.
2.3. Paskirta 3 000 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Skiriant ekonominę sankciją, turėtų būti atsižvelgta į itin sudėtingą finansinę situaciją verslo sektoriuje: smukusios apyvartos dėl visuotinos, beveik dvejus metus trukusios neigiamos pandeminės situacijos, sumažėjusio verslumo dėl visuotinės geopolitinės situacijos, išaugusių elektros kaštų. Šios aplinkybės yra visuotinai žinomos, aiškios ir jų įrodinėti nereikia.
2.4. Nors pareiškėjai yra skirta minimali sankcijoje numatyta piniginė bauda, tačiau net ir minimali bauda yra per didelė ir yra finansinė našta, atsižvelgiant į susidariusią ekonominę situaciją. Mano, kad yra įstatymo numatyta galimybė skirti mažesnę negu įstatymo numatyta minimalią baudą. Mažesnės negu numato įstatymas baudos skyrimas atitiks įstatymo numatytus baudos skyrimo tikslus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra, kadangi pačio pažeidimų padarymo fakto pareiškėja neginčija, o sprendimas skirti ar neskirti mažesnę ekonominę sankciją yra teismo prerogatyvoje. Nurodo, kad Nutarimu pareiškėjai skirta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 84 straipsnio 3 dalį už tai, kad atlikus neplaninį Bendrovės patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė veikloje susidariusias nepavojingas biologiškai skaidžias atliekas (atliekos kodas 20 02 01, svoris 7,880 t) laikė neužtikrinant, kad minėtos atliekos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio, t. y. iš laikomų atliekų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan., ir pagal 88 straipsnio 4 dalį už tai, kad atlikus neplaninį patikrinimą nustatyta, Bendrovė biologiškai skaidžias atliekas (atliekos kodas 20 02 01, svoris 22998,386 kg) 2020 metais perdavė ne atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas.
4. Atsakovas neginčija pareiškėjos skunde išdėstytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažymi, kad sankcija pareiškėjai paskirta laikantis AAĮ 51 straipsnyje nustatytų ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. AAĮ 51 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja padarė du pažeidimus, už kiekvieną iš jų buvo paskirtos ekonominės sankcijos. Griežčiausia sankcija, iš pareiškėjai paskirtųjų, numatyta AAĮ 88 straipsnio 4 dalyje, todėl atsižvelgus į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jos veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, paskirta minimali ekonominė sankcija – 3 000 Eur bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimu skirtos baudos dydžio.
6. Byloje nustatyta, kad atlikus Bendrovės neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų atliekų tvarkymo ir aplinkos oro apsaugos srityse, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2022 m. gegužės 25 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (11.4)-PA-2599 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyta, kad:
6.1. Bendrovė biologiškai skaidžias atliekas, (atliekos kodas 20 02 01T) laikė pažeidžiant Atlieku tvarkymo taisyklių III skyriaus atlieku laikino laikymo 21 punktą, perduodant biologiškai skaidžias atliekas asmenims neturintiems teisės tvarkyti atliekas ir pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių I skyriaus 6 punktą, ir 7 punktą.
6.2. Bendrovė tvarkydama statybines atliekas pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, II skyriaus 14 punktą ir III skyriaus 6, 7, 7.2.,7,3. 7.5 punktus.
6.3. UAB „Tandemus” neatliko ir nepateikė stacionarių oro taršos šaltiniu ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos, atsižvelgiant į Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“ 1 ir 5 punkto nuostatas. Bendrovė nekontroliavo oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamu teršalu koncentracijų, atsižvelgiant į LAND 43-2013 „Išmetamu teršalu iš kurą deginančių įrenginiu normos“ (suvestinė redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) 13, 15 ir 16 punktų reikalavimus.
7. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. J16-960/2022 (toliau – Protokolas) nustatyta ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo data ir laikas dėl pažeidimų, nustatytų atlikus neplaninį patikrinimą ir aprašytų Patikrinimo akte.
8. Pareiškėjai Nutarimu skirta ekonominė sankcija: 700 Eur bauda pagal AAĮ 84 straipsnio 3 dalį ir 3000 Eur bauda pagal AAĮ 88 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, skirta galutinė ekonominė sankcija pagal sankciją, nustatytą už sunkiausią iš pažeidimų – 3 000 Eur bauda pagal AAĮ 88 straipsnio 4 dalį.
9.1. Bendrovei surašytas Protokolas už tai, kad atlikus neplaninį patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė veikloje susidariusias nepavojingas biologiškai skaidžias atliekas (atliekos kodas 20 02 01, svoris 7,880 t) laiko neužtikrinant, kad minėtos atliekos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio, t. y. iš laikomų atliekų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Bendrovė biologiškai skaidžias atliekas (atliekos kodas 20 02 01, svoris 22998,386 kg) perdavė ne atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, t. y. pažeisti Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 21 punktai.
9.2. Atsakomybė už minėtų teisės aktų pažeidimus nustatyta AAĮ 84 straipsnio 3 dalyje (nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) ir AAĮ 88 straipsnio 4 dalyje (15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų).
9.3. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Pagal Taisyklių 21 punktą, atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.
9.4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą, surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovės pagrindinės veiklos kryptys yra grybų, uogų ir daržovių supirkimas, perdirbimas ir realizacija; medinės taros gamyba, muitinės sandėlio nuoma. Patikrinimo metu nustatyta, jog šviežių ir šaldytų produktų padaliniuose rūšiuojant grybus, uogas ir daržoves, susidariusios gamybinės liekanos, augalinės kilmės priemaišos: lapai, grybai ir daržovių nuolaužos, pažeistos ir vartojimui netinkamos uogos, yra išpilamos į įmonės teritorijoje paskirtą biologiškai yrančių liekanų kaupimo vietą, kurios dydis yra 93,93 m². Patikrinimo metu nustatyta, kad biologiškai skaidžių atliekų priėmimo, laikymo aikštelėje neužtikrinta, kad iš aplinkinių teritorijų į ją nepatektų paviršinės nuotekos ir kiti paviršiniai vandenys. Aikštelėje susidarančios paviršinės nuotekos ir kiti skysčiai patenka į aplinką, nes nėra įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis visame kompostavimo aikštelės plote, užtikrinantis jos sandarumą visu aikštelės eksploatavimo laikotarpiu. Tikrinimo metu biologiškai skaidžių atliekų sukaupta – 8 t. Patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad Bendrovė sukauptas biologiškai skaidžias atliekas, nuo atliekų susidarymo ne ilgiau, kaip per vienerius metus, neatlyginamai perduoda įmonės darbuotojams, ūkininkams žemės ūkio laukų tręšimui. Patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinimo metu UAB „Tandemus“ sutvarkė ir pateikė Deklaracija Nr. 1 apie biologiškai skaidžių atliekų (atliekos kodas 20 02 01) pridavimą atliekų tvarkytojui.
9.5. Bendrovėje 2020 metais susidarė 22998,386 kg biologiškai suyrančių atliekų, kurias neatlygintinai atidavė Bendrovės darbuotojams.
9.6. Bendrovė 2022 m. gegužės 16 d. UAB „RATC“, t. y. atliekų tvarkytojui, perdavė 7,880 t biologiškai suyrančių atliekų (atliekos kodas 20 02 01).
9.7. Bylos nagrinėjimo metu Bendrovės direktorė paaiškino, kad Protokole pareikštas kaltinimas yra aiškus ir suprantamas, su pareikštu kaltinimu sutinka, pažeidimą pripažįsta. Pažeidimai padaryti iš nežinojimo, anksčiau tokias atliekas buvo galima atiduoti ūkininkams, fiziniams asmenims. Taip pat nežinojo, kad taip saugoti biologiškai skaidžių atliekų negalima. 2020 m. tvarkė įmonės teritoriją apie 800 m² (t. y. griovė pastatus ir įrenginėjo aikštelę, paliko neužbetonuotą kampą biologiškai skaidžių atliekų laikymui iki 1 metų. Prašo pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 35 straipsnio nuostatas dėl lengvinančių aplinkybių ir pritaikyti sumažintą baudą nei numatyta įstatyme.
9.8. Byloje surinkta pakankamai duomenų pareiškėjos kaltei pagal AAĮ 84 straipsnio 3 dalį ir AAĮ 88 straipsnio 4 dalį pagrįsti.
9.9. Bendrovės direktorė prašo pritaikyti ANK 35 straipsnio nuostatas dėl lengvinančių aplinkybių ir pritaikyti sumažintą baudą nei numatyta įstatyme. Atsakant į šį prašymą pažymėta, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama juridinio asmens atžvilgiu pradėta byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir juridinių asmenų atsakomybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tokių bylą teiseną reglamentuoja AAĮ, kurio 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (AAĮ 51 straipsnio 4 dalis). AAĮ 51 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.
9.10. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad bendrovė padėjo tyrimo metu ir savo noru ėmėsi būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9.11. Aplinkai žala nepadaryta, vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio nuostatomis, protingumo, teisingumo kriterijais, pareiškėjai skirtinos AAĮ 84 straipsnio 3 dalies sankcijoje ir AAĮ 88 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos minimalios baudos.
10. Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu skirtos baudos dydžiu, kreipėsi į teismą.
11. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir dėl teisinės jų kvalifikacijos, t. y. dėl to, kad pareiškėja padarė pažeidimus, numatytus AAĮ 84 straipsnio 3 dalyje ir AAĮ 88 straipsnio 4 dalyje, todėl pareiškėjos kaltės klausimas nėra šios bylos dalykas. Byloje sprendžiamas ginčas dėl paskirtos baudos dydžio proporcingumo ir atitikimo teisingumo ir protingumo principams.
12. Įstatymų leidėjas už AAĮ pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
13. Pagal AAĮ 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, AAĮ 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, gali mažinti baudą, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr. LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1706-492/2021).
14. Pagrindas mažinti sankciją yra byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, jog paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. LVAT yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr. LVAT 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).
15. LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr. LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį, jos požiūrį į pažeidimus ir elgesį po pažeidimų nustatymo, atsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį, daro išvadą, kad ginčo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę, nei numatyta AAĮ 88 straipsnio 4 dalyje, baudą, kuri kartu yra ir galutinė pareiškėjai paskirta bauda už abu pažeidimus.
17. Byloje nenustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau būtų padariusi kokių nors pažeidimų, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių realių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
18. Pažymėtina, kad pareiškėja ne tik pripažino padariusi pažeidimus, tačiau ir padėjo juos išaiškinti, nes teikė išsamius paaiškinimus, padėjo atskleisti padarytų pažeidimų aplinkybes ir esmę. Be to, pareiškėja po pažeidimų nustatymo ėmėsi juos šalinti.
19. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ne tik suprato padarytų pažeidimų esmę, pavojingumą, ne tik padėjo juos atskleisti, bet ir stengiasi ištaisyti savo veiklos trūkumus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja suprato savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, padarė reikiamas išvadas, kad tolesnė jos veikla atitiktų įstatymų reikalavimus, todėl teismas pripažįsta, kad pats pažeidimų nustatymo faktas ir jų pasekmių šalinimo efektas jau yra padaręs pareiškėjai didelį poveikį, prevenciškai atgrasant nuo naujų panašių pažeidimų ateityje.
20. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai šiuo konkrečiu atveju yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris nereikalauja minimalaus įstatyme numatytos baudos dydžio taikymo tam, kad pareiškėja būtų nubausta teisingai ir proporcingai teisės pažeidimams.
21. Pareiškėja pateikė Bendrovės ekonominių rodiklių 2021 metų (sausio – rugsėjo mėn.) ir 2022 metų (sausio – rugsėjo mėn.) duomenis, patvirtinančius, kad 2022 metais (lyginant su 2021 metais) sumažėjo pirkimų kiekiai ir pardavimų apyvarta, išlaidos už sunaudotą elektros energiją padidėjo dvigubai. Registrų centro duomenimis pagal pateiktus finansinius dokumentus (balansą) Pareiškėja 2022 metais lyginant 2021 metų duomenimis susidūrė su finansiniais sunkumais. Pareiškėjos balanso duomenimis didžiąją dalį įmonės turto sudaro ilgalaikis turtas (33 138 586 Eur, kai 2021 m. – 2 562 205 Eur), trumpalaikis turtas (2 426 625 Eur, kai 2021 m. – 2 056 585 Eur), įsipareigojimai – 965 037 Eur (kai 2021 m. – 214 068 Eur), piniginių lėšų įmonė turėjo 44 221 Eur. Vertinant įsipareigojimus bei turimas apyvartines lėšas, iš kurių bauda ir turėtų būti mokama, pripažintina, kad paskirtos baudos - 3 000 Eur dydis, pakankamai reikšminga suma.
22. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimų pobūdį, jų mastą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukščiau paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad paskirtos ekonominės sankcijos galutinis dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytiems teisės pažeidimams ir dėl to neteisingas. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti šiuo atveju pakanka mažesnio dydžio galutinės baudos, nei paskirta Nutarimu, todėl paskirta galutinė bauda mažintina.
23. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas įvertina tai, kad pažeidimai buvo padaryti, todėl jie negali likti neįvertinti finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo, yra aplinkybių visuma, sudaranti pagrįstą pagrindą paskirti baudą, kad būtų pasiektas numatytas ekonominio poveikio priemonės tikslas – taikyta atsakomybė už padarytą pažeidimą, sankcijos dydis išliktų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau nei būtina, t. y. nagrinėjamu atveju pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra 1 000 Eur dydžio galutinė bauda, todėl skundžiamu Nutarimu pareiškėjai paskirta 3 000 Eur galutinė bauda mažintina iki 1 000 Eur galutinės baudos. Teismo vertinimu, toks sankcijos dydis iš esmės yra teisingo dydžio teisiniams tikslams pasiekti bei nepažeidžiantis teisės principų. Nustatyto dydžio bauda laikytina pakankama pareiškėjos atsakomybės užtikrinimo ir prevencijos priemonė, tačiau tuo pačiu finansiškai mažiau nuostolinga sankcija, kuri užtikrina proporcingą pusiausvyrą tarp pareiškėjos neišvengiamos atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tandemus“ skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. J16-960/2022/J02 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ UAB „Tandemus“ paskirtą 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą pakeisti į 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.