Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, dirbantis SIA „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2020-02-29 15.40 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto poste, adresu Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, būdamas SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, pateikė sąskaitas faktūras su deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenis MDAS sistemoje, paaiškėjo, kad prekės nepateiktos muitinės išvežimo įstaigoje ir pakrautos į laivą „(duomenys neskelbtini)“ be muitinės leidimo. Atlikus fizinį tikrinimą, deklaruotos prekės eksporto deklaracijoje rastos pakrautos laive „(duomenys neskelbtini)“. Pakrovęs prekes į laivą be muitinės leidimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. G. pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 32 straipsnio nuostatas.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija (Klaipėdos teritorinė muitinė, Molo jūrų uosto postas) J. G. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio J. G. paaiškinimo matyti, kad J. G. pripažino, jog įvažiavęs į uosto teritoriją iškrovė krovinį, po ko nuvyko į muitinę, kur jam paaiškino, kad atliko neteisingą procedūrą. Nurodė, kad atvykus prie uosto paskambino deklarantui, tačiau pastarasis apie tolesnę procedūrą jo neinformavo, taip pat, įvažiuojant į uosto teritoriją, prie apsaugos niekas jo neinformavo, kad reikia važiuoti į muitinę prašyti krovinio iškrovimo leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinė atsakomybė pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį numatyta už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo.

Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalimi, prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ 32 straipsnyje numatyta, kad iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, vežančią ne Sąjungos prekes arba eksportuojamas Sąjungos prekes, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, muitinės postui pateikiamas Taisyklių 7 punkte nurodytoje Trišalėje sutartyje nustatytos formos krovos darbų aktas (perdavimo ir priėmimo aktas). Jeigu šis aktas pateikiamas ne per KIPIS, jis surašomas trimis egzemplioriais ir pasirašomas prekes perdavusių ir priėmusių asmenų ar jų įgaliotų atstovų. Vienas akto egzempliorius pateikiamas muitinės postui, o kiti lieka krovinį priėmusio asmens atstovui.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. 2020-02-29, 15.40 val., Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 23, būdamas SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, atsakingu už prekių pateikimą muitinei, pateikė sąskaitas faktūras su deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postui. Patikrinus duomenis MDAS sistemoje, paaiškėjo, kad prekės nepateiktos muitinės išvežimo įstaigoje ir pakrautos į laivą „(duomenys neskelbtini)“ be muitinės leidimo. Atlikus muitinį tikrinimą, deklaruotos prekės eksporto deklaracijoje rastos pakrautos laive „(duomenys neskelbtini)“. Pakrovęs prekes į laivą be muitinės leidimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. G. pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 925/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 32 straipsnio nuostatas. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo.

J. G. atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjamu atveju skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į tai, kad jis padarytas dėl neatsargumo, tikėtina, kad deklaranto veiksmai galėjo turėti įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priimant sprendimą iškrauti krovinį negavus muitinės pareigūno leidimo, taip pat į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – asmuo dirba, anksčiau Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad dėl nusižengimo reali turtinė žala valstybei nebuvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti J. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 210 straipsnio 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jam skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.