- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-793-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- O. V. D.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos geležinkeliai“, V. K., E. D.
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant ieškovei O. V. D., trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei G. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. D. ieškinį atsakovui M. D., tretieji asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“, V. K., E. D., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. V. D. patikslintu ieškiniu (1t.b.l.179-183) prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui M. D. pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1999-06-16, tačiau turtas, įgytas santuokoje bendrąja jungtine nuosavybės teise, nebuvo padalintas, taip pat nebuvo išspręstas tuo metu dar nepilnametės dukters E. D. išlaikymo klausimas. Po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas skyrium gyventi nepradėjo. Santuokoje ieškovė ir atsakovas 1992 m. spalio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo 2006 m. rugsėjo 26 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įgijo 0,2227 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame randasi minėti ir anksčiau įgyti žemės priklausiniai. Turtas registruotas ieškovės vardu. Po santuokos nutraukimo ieškovė su atsakovu žodžiu pasidalijo nekilnojamąjį turtą - jai liko ūkinis pastatas, atsakovui- gyvenamasis namas. Ieškovė ir atsakovas žodžiu sutarė, kad dukters išlaikymo pareiga tenka atsakovui ir ji gyvena bei gyvens gyvenamajame name kartu su tėvu. 2005 m. gruodžio 5 d. ieškovė įgaliojo D. P. P. nupirkti jos vardu nekilnojamąjį turtą (notarinio registro Nr. 2-3809). Tokio paties turinio įgaliojimą ji pasirašė 2007 m. sausio 26 d. (notarinio registro Nr. 2-485). 2006 m. sausio 14 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi D. P. P., atstovaudamas O. V. D., ir R. G. iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgijo nekilnojamąjį turtą. Įgaliotojas (ieškovė O. V. D.) ligi šiol nežino, kaip įgaliotinis (D. P. P.) pasielgė su jos vardu įgytu turtu po jo pirkimo. Ieškovė neturi jokių teisių į šį turtą, kadangi ji jo nėra gavusi, todėl nėra ir negali atsirasti jos prievolės AB „Lietuvos geležinkeliai“ mokėti už tai, ko ji realiai negavo, nes įgaliotinis duotą pavedimą atliko nesąžiningai ir nerūpestingai.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintu pareiškimu (1t.b.l.200-203) prašė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 824000 Lt vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31700 Lt vertės, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1610 Lt vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 138975 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės O. V. D. nuosavybe. Pareiškime nurodė, kad ieškovė į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo kreipėsi praėjus 11 metų po santuokos nutraukimo, ir būtent tada, kai šis turtas buvo areštuotas, siekiant užtikrinti skolos išieškojimą iš ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai. Tokie ieškovės reikalavimai kelia pagrįstų abejonių jos sąžiningumu ir AB „Lietuvos Geležinkeliai“, kaip kreditoriaus, teisėtiems lūkesčiams bei teisėms į skolos susigrąžinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškininius reikalavimus patenkino iš dalies - taikė ieškininę senatį; priteisė iš ieškovės O. V. D. žyminį mokestį 6982 Lt AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai ir 114,21 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta 1998-06-16. 1993-10-14 O. V. D. pirko gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). 2006-01-17 O. V. D. VĮ Registrų centro Kauno filiale įregistravo statinius savo nuosavybės teise. 2006-09-25 savo asmeninės nuosavybės teise O.V. D. pirko namų valdos žemės sklypą 0, 2227 ha (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo asmeninės nuosavybės teise 2006-09-27. 2007-08-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždėtas areštas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad prašomas padalinti santuokos metu įgytas turtas - gyvenamasis namas, ūkinis pastatas bei šiltnamis viešajame registre įregistruoti kaip O.V. D. nuosavybė. Nėra nurodyta, kad šio turto savininku yra ir M. D., arba kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl nėra pagrindo taikyti šiam turtui bendrumo prezumpciją, nes prašomo padalinti turto savininkė yra nurodyta ieškovė. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo - 2001 m. liepos 1 d., vieno iš sutuoktinių vardu įgytas ir įregistruotas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe net ir tais atvejais, kai registre apie tai nėra pažymėta. Tačiau šiuo atveju iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad įrašas galioja nuo 2006-01-17, t.y. pati O.V. D., įregistruodama prašomą padalinti nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo, laikė ir pripažino, kad jis yra jos asmeninė nuosavybė, nes jis nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė ar nurodyti turto savininkai O.V. D. ir M. D.. Nėra duomenų, kad atsakovas M. D. pasinaudojo savo teise ginčyti turto nuosavybės įregistravimą viešajame registre O.V. D. vardu. Be to, ieškovė 2006 m. rugsėjo 25 d. asmeninės nuosavybės teise valstybės valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,2777 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 26 (redakcija aktuali nuo 2005-08-17 iki 2008-09-18) patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Pagal šias Taisykles asmenys galėjo įsigyti naudojamus namų valdos žemės sklypus iš Lietuvos Respublikos valstybės. Tačiau tiek pagal šias Taisykles, tiek pagal tuo metu galiojusį Žemės reformos įstatymą žemės sklypą, priklausantį valstybei, galėjo įsigyti nuosavybėn tiktai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausė gyvenamieji namai, kiti pastatai ar įrenginiai prie naudojamo namų valdos žemės sklypo. Todėl būtina sąlyga ieškovei įsigyjant naudojamą namų valdos žemės sklypą iš valstybės asmeninės nuosavybės teise buvo tai, kad gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys prie asmenine nuosavybe perkamo žemės sklypo, turėjo priklausyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Valstybinės žemės naudojamas namų valdos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įsigytas bendrąja jungtine nuosavybės teise. Šį faktą patvirtina valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas perkamas asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismas darė išvadą, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šiltnamis, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu priklausė ieškovei O.V. D. asmeninės nuosavybės teise. Teismas atmetė ieškinį, nustatęs ieškininės senaties termino pažeidimą. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1998-06-16, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 1998-07-01. Ieškovė su ieškiniu dėl turto padalijimo kreipėsi į teismą 2009-08-05, t.y. praėjus 11 metų. Santuokos nutraukimo metu galiojęs Šeimos ir santuokos kodeksas neįpareigojo padalinti sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą skyrybų atveju, tačiau paliko sutuoktiniams teisę patiems apsispręsti, nurodant, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškovė teisę pareikšti reikalavimą padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei šiltnamį, turėjo ir apie jį žinojo nuo santuokos nutraukimo momento. Reikalavimo dėl turto padalinimo teisę abu sutuoktiniai įgijo nutraukus santuoką. Atsakovo pozicija, kad jis ne tik sutinka, jog turtas būtų padalintas ieškovės prašomomis proporcijomis, bet sutinka su jo padalijimu, rodo, kad argumentas, jog atsakovas nesutinka turto padalinti sutartiniais pagrindais, yra prieštaringas esamai situacijai.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu (2t.b.l. 41-42) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje, kurioje trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškininiai reikalavimai buvo atmesti ir toje dalyje priimti naują sprendimą - trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškininius reikalavimus patenkinti pilnai, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti 13 963 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliantas mano, kad teismo sprendimas dalyje, kurioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškininiai reikalavimai atmesti yra nepagrįstas bei neteisėtas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo seka, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškininiai reikalavimai - pripažinti asmenine ieškovės O. V. D. nuosavybe gyvenamąjį namą ūkinį pastatą šiltnamį, žemės sklypą nebuvo patenkinti, tačiau teismo sprendime nėra jų atmetimo motyvų. Nėra aišku, kokiomis teisės normomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas atmesdamas šiuos reikalavimus, dėl kokių teisinių motyvų šie reikalavimai nebuvo patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 1998-06-16 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuoka įregistruota 1999-10-05 (1 t. b. l. 8-9), ginčo nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kt. statiniai, 2, 1000 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo įgyti 1992 m. spalio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors ir buvo įregistruoti vieno sutuoktinio - ieškovės vardu. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t. b. l. 26-28) matyti, kad 2006-09-25 pagal valstybinės žemės pirkimo sutartį ieškovė įgijo 0, 02227 ha žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai, įregistruoti ieškovės nuosavybės teisėmis, nurodant daiktinių teisių įregistravimo pagrindą - 1992-10-14 pirkimo pardavimo sutartį bei 2006-01-04 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą. Iš šalių paaiškinimų teisme, matyti, kad po santuokos nutraukimo šalys ir toliau liko gyventi namų valdoje (duomenys neskelbtini), ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto padalijimo nebuvo iki 2007 m. sužinojus, kad jų turtas areštuotas trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalavimu.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl santuokinio turto padalijimo, pritaikęs ieškinio senatį trečiojo asmens reikalavimu. Sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje nurodė, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškininius reikalavimus patenkino iš dalies - taikė ieškininę senatį.
Apeliantas nurodo, kad teismo sprendime nėra motyvų dėl apelianto ieškinio reikalavimo atmetimo, nes atmetus ieškovės ieškinį, būtų pagrindas apelianto ieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe patenkinti.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais. Skundžiamame teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra jokių argumentų, išvadų sprendimui dėl apelianto ieškinio reikalavimo - dėl turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe - patenkinimo ar atmetimo, iš sprendimo turinio visiškai neaiški pirmosios instancijos teismo pozicija dėl šio reikalavimo, 6982 Lt žyminio mokesčio išlaidų priteisimo trečiojo asmens naudai iš ieškovės O.V. D.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra ne tik be motyvų, bet šis ieškinio reikalavimas iš esmės nebuvo išnagrinėtas.
Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pagrįstu ir kartu teisėtu pripažintinas, be kita ko, aiškumo reikalavimą atitinkantis teismo sprendimas. Motyvai suteikia teismo sprendimo (nutarties) turiniui aiškumo ir CPK 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose yra nustatyti kaip privaloma teismo procesinio dokumento dalis. Pagal šias proceso teisės normas reikalaujama, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma būtų suformuluotos teismo teisinės ir faktinės išvados. Pateikiami argumentai turi būti aiškūs ir nuoseklūs, o išvados – motyvuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje BAUB „Telematics Klaipėda“ v. R. D. ir kt., Nr. 3K-3-52/2008).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog CK 3. 126 str. numato, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus tik dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, o ne reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus šios kategorijos bylose.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties pažeidimo, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovas įgyvendina savo teisę dalį turto šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu gauti asmeninėn nuosavybėn, įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui. Šeimos santykių teisinio reguliavimo sudėtinė dalis yra ir CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. S. R., bylos Nr. 3K-3- 449/2003). Tačiau ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Dėl to, sprendžiant taikytinos teisės klausimą šioje byloje, būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 3.129 straipsnyje, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, SŠK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis). Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje J. J. v. R. J., Nr. 3K-3-280/2000, 2001 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje N. K. v. A. M., Nr. 3K-3-488/200, 2006 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. K. G., Nr. 3K-3-551/2006). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasidėjo nuo tada, kai įsiteisėjo 1998-06-16 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo – nuo 1998-07-01, aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir pažeidė materialinės teisės normas (SŠK 10 straipsnis), reglamentuojančių senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eigos pradžią, ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą (CPK 183, 185 straipsniai), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tačiau šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti, kadangi teisėjų kolegija konstatuoja absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 str. 2 d. 4p., 7 p..
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, naikintinas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Nagrinėjama byla priskirtina šeimos teisinių santykių bylų kategorijai, kuriose svarbus teismo vaidmuo (CPK 376 str.). Ieškovės ieškinio reikalavimai ir trečiojo asmens ieškinio reikalavimai yra susiję, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas pilna apimtimi, kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus trečiojo asmens ieškinio reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. tvarka, sprendimas šioje dalyje be motyvų ( CPK 329 str. 2 d. 4 p., 7p. )
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.