- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- ATP-377-485/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Advokatai
- Dominykas Varnas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos l-ojo būrio patrulis 2014-01-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. V. už tai, kad jis 2014-01-20 apie 19.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,69 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau LR ATPK) 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-02-05 nutarimu E. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir jam skirta administracinė nuobauda - 2800,00 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų litų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. V. advokatas prašė Kauno apylinkės teismo 2014-02-05 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole įrašytus veiksmus atliko ne E. V., o kitas asmuo, kuris policijos pareigūnams pateikė E. V. pamestą vairuotojo pažymėjimą. E. V. skunde teigė, kad kitas asmuo ne tik prisistatė pareigūnams pateikdamas jo pamestą vairuotojo pažymėjimą, bet ir 2013-10-09 apdraudė jam nežinomą, O. J., kurios nepažįsta, priklausančią transporto priemonę. Taip pat nurodo, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole pasirašęs ne jis, todėl nežinojo apie posėdžio laiką ir vietą.
Atsiliepimas
Kauno miesto VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į E. V. skundą prašė jį tenkinti iš dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylą gražinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodė, kad byla gražintina nagrinėti apylinkės teismui, nes pažeidėjas policijos pareigūnui pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, taip pat policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nebuvo apklausti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (LR ATPK 248, 257, 284 str.). LR ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) (šiuo atveju - teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012).
Iš E. V. advokato skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą ir teigia, kad administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, todėl tikslinga teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnus dalyvavusius įvykyje, taip pat jie galėtų paaiškinti administracinio teisės pažeidimo protokole esančių vairuotojo pažymėjimo numerių neatitikimus, nes protokole nurodyti du skirtingi vairuotojo pažymėjimo numeriai t.y. Nr. (duomenys neskelbtini) - išduoto naujojo E. V. pažymėjimo numeris ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo teigimu buvo pamestas. Taip pat svarbu teismo posėdyje apklausti liudytoją O. J., kurios automobiliu buvo padarytas pažeidimas. Neapklausus šių asmenų teismo posėdyje, iš esmės būtų suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, o taip pat pažeistas reikalavimas visas bylai reikšmingas aplinkybes teismo posėdyje ištirti betarpiškai.
Kartu pastebėtina, kad nors ir E. V. advokatas skunde teigė, kad E. V. nežinomas asmuo, pasinaudojęs jo pamestu vairuotojo pažymėjimu apdraudė transporto priemonę su kuria įvykdytas pažeidimas, tačiau iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito (b.l. 52), matyti, kad už automobilio Toyota Avensis v. n. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą sumokėjo ir pasirašė E. V. K..
Apeliacinės instancijos teismas patikrino teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis ir pažymi, kad sistemoje yra ir E. K., ir E. V., tuo pačiu asmens kodu (a.k. (duomenys neskelbtini) Daroma prielaida, kad tai gali būti tas pats asmuo. Kyla pagrįstų abejonių dėl skunde išdėstytų aplinkybių, todėl tikslinga iš Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išreikalauti duomenis apie E. V. galimą pavardės keitimą. Pasitvirtinus faktui, kad E. V. anksčiau buvo E. K., skundo argumentai, kad nežino, kam priklauso transporto priemonė su kuria padarytas pažeidimas ir, kad nežinomas asmuo ją apdraudė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, netektų E. V. nekaltumą pagrindžiančios galios, o netgi atvirkščiai taptų jo kaltumą pagrindžiančiu įrodymu, nes jeigu E. V. pamestu vairuotojo pažymėjimu, būtų pasinaudojęs kitas asmuo, jis niekaip nebūtų galėjęs žinoti duomenų apie buvusią vairuotojo pažymėjime nurodyto asmens pavardę ir nebūtų jos nurodęs pinigų priėmimo kvite apdraudžiant transporto priemonę su kuria padarytas pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs E. V. advokato apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios Kauno apylinkės teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nežinomos, todėl neištirtos. Nustatytos naujos, reikšmingos aplinkybės yra pakankamas pagrindas skundžiamo nutarimo panaikinimui ir bylos grąžinimui iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje būtina išreikalauti ir įvertinti visus duomenis, surinktus administracinėje byloje, kurie sietini su E. V. administracine atsakomybe, esant neginčytiniems ir objektyviems duomenims apie ypatingai grubų ir pavojingą KET pažeidimą - automobilio vairavimą esant konstatuotam jo sunkiam girtumui, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir bylą grąžinama nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ALPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas
nutarė:
E. V. advokato Dominyko Varno skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.