- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1-782-946/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36562-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, panaikinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį, ir jam skirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalimi, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 6 mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas V. S. priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“;
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams,
bausmę atlikęs (2021 m. rugpjūčio 25 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2021 m. spalio 19 d. apie 19 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja - sutuoktine E. S. metu, ne mažiau kaip tris kartus suduodamas jai kumščiu į nosį ir į smakrą, perbrėždamas nagais veidą, tampydamas ir laikydamas už plaukų, tempdamas ją namo po to, kai ji išbėgo iš namų į kiemą, padarė nukentėjusiajai E. S. odos nubrozdinimus ir kraujosruvą viršutinės lūpos srityje, poodinę kraujosruvą smakro srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
V. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltės nepripažino, tačiau esminių faktinių aplinkybių neneigė. Parodė, kad tarp jo ir sutuoktinės E. S. įvykio dieną įvyko žodinis konfliktas, jis varė žmoną iš namų, o ji pasinaudojo jo žodžiais išeiti iš namų, todėl jis ją pasivijo ir stvėrė už rankos. Sutuoktinė muistėsi, persibrėžė ranką, veidą, sužalojimai veide, subraižymai, įbrėžimas – atsirado nuo žiedo, jis jos nemušė, mėlynės atsirado nuo injekcijų grožio klinikose, kadangi sutuoktinė leidžiasi botuliną nuo raukšlių. Botuliną susileido ir dieną prieš įvykį. Galėjo jai sugriebti už dešinės rankos žasto, tačiau jos kumščiais nemušė, trijų smūgių nesudavė, už plaukų netampė. Kadangi jis žmonos neatsiprašė dėl kilusio konflikto ir vartojo alkoholį, sekančią dieną sutuoktinė nuvažiavo į darbą ir su drauge kreipėsi į policiją. Įvykio metu buvo neblaivus. Šiuo metu sprendžia problemą dėl alkoholio vartojimo, gydosi namuose, geria vaistus (2 t., b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis ir neprisipažino kaltu dėl nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas, įvykdymo, jo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir įrodymų tyrimo teisme metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji E. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog kaltinamasis V. S. yra jos šeimos narys – sutuoktinis. Parodė, kad norėjo vyrą pagąsdinti. Įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus, jie susibarė ir ji buvo išvaryta iš namų. Vyras jai stvėrė už rankų, už plaukų, buvo grumtynės su vyru, ji verkė, tačiau tai buvo psichologinis smurtas, o ne fizinis smurtas. Lauke sutuoktinis jai smūgių nesudavė, viskas įvyko lovoje – tikriausiai su delnu jai pliaukštelėjo, nes ji muistėsi, norėjo išeiti iš namų, vyko imtynės, tačiau jis buvo per girtas. Jai konstatuoti sužalojimai atsirado nuo grožio injekcijų, įbrėžimą pati pasidarė. Sekančios dienos ryte sutuoktinis jos neatsiprašė, todėl jai „užvirė“ kraujas, dėl to kreipėsi į policiją, kurioje jai nurodė rašyti pareiškimą. Ji nenorėjo, jog byla būtų perduota į teismą, ji norėjo, kad policijos pareigūnas tik pakalbėtų su jos sutuoktiniu, jį pamokytų. Šiuo metu vyras gydosi, 4 mėnesius negeria alkoholio. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo paremti emocijomis, kadangi kaltinamasis jos nemušė, jis ją tik tampė, galėjo suduoti su plaštaka, draskė, buvo du – trys smūgiai delnu, tačiau jie buvo suduoti namuose, ne lauke (2 t., b. l. 34).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti nukentėjusiosios E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 40). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2021 m. spalio 19 d. apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio V. S. kilo žodinis konfliktas dėl vaiko auklėjimo. Konflikto metu vaiko namuose nebuvo. V. S. konflikto metu apie 19 val. trenkė jai į nosį ir į barzdą tris keturis kartus kumščiu ir nagais perbrėžė veidą, tampė už plaukų, stumdė. Prieš konfliktą jis atėjo pas ją į kambarį ir liepė eiti „von“ iš namų. Tada ji išbėgo iš namų su naktiniais į lauką, jis ją vijosi ir pavijęs už plaukų partempė namo. Namuose jos klausinėjo, kas jai netinka, mušė. Ji patyrė fizinį skausmą, jai kraujavo iš nosies. Tarp jų kilusio konflikto niekas nematė. Iš karto negalėjo kreiptis į policiją, nes jis iš jos atėmė telefoną. Ji nenori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kreipėsi į policiją, nes nori, kad sudrausmintų jos sutuoktinį (1 t., b. l. 40-43). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad parodymų prieš savo sutuoktinį V. S. daugiau neduos. Jiedu su sutuoktiniu šiuo metu jau yra susitaikę, sutuoktinis jos atsiprašė dėl įvykusio konflikto. Ji buvo nuvykusi į teismo medicinos ekspertizių centrą, kur gavo specialisto išvadą dėl sužalojimų. Konfliktas tarp jos ir sutuoktinio įvyko 2021 m. spalio 19 d., ji kreipėsi į policiją tik kitą dieną, nes jau buvo vėlus vakaras, galvojo iš viso nesikreipti. Sutuoktinis jų tarpusavio konflikto dėl vaikų metu buvo neblaivus, ji buvo blaivi. Tai yra pirmas kartas, niekada nėra buvę panašių situacijų, esant jiems santuokoje. Po įvykio liko mėlynė jai ant smakro ir įbrėžimas po dešinės nosies šnerve. Ji, kai atvyko parašyti pareiškimą, buvo susijaudinusi ir išsigandusi, norėjo, kad jos sutuoktinį sudrausmintų. Įvykio metu žymės nuo injekcijų negalėjo būti likusios, nes praėjo daug laiko nuo injekcijos atlikimo, taip pat parodė, kad melavo bendradarbei, jog susižalojo peiliuku. Sutuoktinis jai trenkė su plaštaka, o ne su kumščiu, ji buvo tampoma, buvo draskomasi, galėjo perrėžti su nagais (1 t., b. l. 46-49, 57).
Liudytojas Ž. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad į policijos komisariatą atvyko nukentėjusioji, kuri nurodė, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis kilusio žodinio konflikto dėl vaikų auklėjimo metu. Ji paaiškino, jog patyrė fizinį skausmą, prašė pakalbėti su jos sutuoktiniu. Moteris buvo susijaudinusi, atvyko kartu su bendradarbe. Nukentėjusioji parodė, kad buvo tampoma už plaukų, jai buvo suduoti smūgiai, patyrė fizinį skausmą. Ant jos veido matėsi, ant buvo nudrėksta nosies oda nosies kairėje pusėje, buvo smurto žymių ant veido, ant rankos, kadangi sutuoktinis trenkė kumščiu jai į veido sritį - į barzdą. Jo matomi sužalojimai buvo nauji, neseniai padaryti, žaizdos buvo šviesios, rausvos, jam nekilo dvejonių, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta, tą patvirtino ir kartu su ja buvusi bendradarbė. Nukentėjusioji apklausos metu pasirašė visus procesinius dokumentus, jai buvo išaiškintos pareiškimo pateikimo pasekmės (2 t., b. l. 35).
Liudytojas E. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pamena moterį, kuri kreipėsi į Veiklos skyrių dėl to, jog ją sumušė vyras ar sugyventinis. Moteris nurodė, jog ją mušė ir tampė už plaukų. Pamena, kad lyg moteris turėjo mėlynę akyje, sužalojimą ant moters veido, veido srities nubrozdinimą, buvo išsigandusi, bijojo prieš ją smurtavusio vyro ir kreipėsi pagalbos. Jis jai išaiškino tyrimo pradėjimo pagrindus (2 t., b. l. 54-55).
Liudytoja I. Č., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su nukentėjusiąja E. S. dirbo viename darbe. Įvykio dieną, darbo dienos pabaigoje ji paprašė po darbo ją nuvežti į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini). Važiuojant jos paklausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad susipyko su vyru, jis pakėlė prieš ją ranką. Nežino, ar matėsi sužalojimai, kadangi nukentėjusioji buvo pasidariusi injekcijas lūpoms, tai galėjo nuo injekcijos būti šašiukai, kaip adatos įdūrimai, tačiau ne sumušimai, nematė sutinimų. Nukentėjusioji E. S. jai sakė, jog įsibrėžė skutimosi peiliuku. Po apsilankymo policijoje, ji parsivežė nukentėjusiąją pas save, kadangi ji sakė, jog jos vyras yra išgėręs. Žino apie nukentėjusiosios daromas procedūras, nukentėjusioji pasidalindavo įspūdžiais, kai pasidarydavo injekcijas ir ateidavo į darbą, matydavo ar mėlynę ar dar ką, bet tai nebuvo sumušimas (2 t., b. l. 55-56).
Specialistas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis apžiūrėjo nukentėjusiąją spalio 21 d. ir konstatavo, kad lūpos srityje, ties nosies sparneliu, dešinėje pusėje yra du linijiniai odos nubrozdinimai – 1 cm ir 0,6 cm ilgio. Linijiniai nubrozdinimai atrodo skirtingai nei injekcijos žymė. Injekcijos žymė yra taškelis, bet iš papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad prieš šį įvykį injekcijos buvo darytos rugsėjo mėnesį, tai yra maždaug prieš mėnesį laiko iki apžiūros, tai taškelis, jei buvo atlikta injekcija, jau tikrai turėtų būti nukritęs. Nukentėjusiajai nustatytų nubrozdinimų forma labiausiai tikėtina, kad galėto būti padaryti bukabriauniais daiktais, pavyzdžiui, plaštakos nagais. Taip pat buvo konstatuota ir kraujosruva vidiniame lūpos paviršiuje bei poodinė kraujosruva smakro srityje. Nors bendradarbė sakė nemačiusi kraujosruvos, tačiau taip galėjo būti dėl to, jog kraujosruva nebuvo ryški, ji buvo blyškiai melsvos spalvos. Injekcijos yra atliekamos adatomis, kurios yra plonos ir kartais injekcijos žymės neišlieka ir negalima jos net įžiūrėti. Viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje esantis sužalojimas galėtų būti nuo suduoto smūgio, kadangi lūpa atsitrenkia į dantis, suspaudžiama tarp traumuojančio daikto ir dantų - taip susidaro kraujosruva. Nukentėjusiajai taip pat nustatė sužalojimą – poodinę kraujosruvą smakro srityje. Kadangi dvi sritys pažeistos, todėl specialisto išvadoje nurodyta, jog buvo du trauminiai poveikiai. Pagal nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, jie galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, delnu, delno paviršiumi. Linijiniai lūpos nubrozdinimai galėtų būti nuo perbrėžimo nagais. Sužalojimai galėjo būti padaryti peiliuko kraštu, tačiau labiau atitinka nagus (2 t., b. l. 56-57).
Liudytojas T. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio tiesiogiai nematė, nematė smurto ar kažkokio stumdymosi, nors su kaltinamuoju gyvena dviejų butų name ir turi bendrą kiemą su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja. Kaltinamasis su nukentėjusiąja pasibara kaip kiekviena šeima, tačiau nukentėjusiosios E. S. nėra matęs su smurto požymiais. Apie įvykį sužinojo kaip jo atvyko apklausti, tik tada sužinojo, jog toks konfliktas įvyko (2 t., b. l. 79-80).
Liudytoja N. Z., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena greta kaltinamojo ir nukentėjusiosios, tačiau apie įvykį nieko nežino, konflikto nei girdėjo, nei matė pro langą, taip pat nematė nukentėjusiosios E. S. su sužalojimais. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius apibūdintų kaip gražius, neteko girdėti jokių ginčų (2 t., b. l. 80).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-33).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog nukentėjęs asmuo – E. S., kurios dėl jos psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti, smurtą patyrusio asmens sužalojimai – nubrozdinimas, smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, smurtu įtariamas asmuo – V. S.. E. S. parodė, kad 2021 m. spalio 19 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio V. S. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu V. S. apie 19 val. trenkė jai į nosį ir veidą tris ar keturis kartus kumščiu ir su nagais perbrėžė veidą, tampė už plaukų ir stumdė. E. S. patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 34-37).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 25 d. specialisto išvados Nr. G 2026/2021 (02) matyti, kad E. S. buvo apžiūrėta 2021 m. spalio 21 d. Jai buvo konstatuoti odos nubrozdinimai ir kraujosruva viršutinės lūpos srityje, poodinė kraujosruva smakro srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus viršutinės lūpos ir smakro sritis mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2021 m. spalio 19 d. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 86-87).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. S. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nors iš esmės pripažino faktines aplinkybes. Jis teismui parodė, kad įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusiosios sutuoktinės E. S. kilo žodinis konfliktas, tačiau jis jos nemušė, kumščiu trijų smūgių nesudavė, tik suėmė už rankų, norėdamas sulaikyti, kraujosruvos veide atsirado nuo sutuoktinės atliekamų injekcijų, o įbrėžimai – sutuoktinė su žiedais susibraižė (2 t., b. l. 33). Tačiau, teismo nuomone, kaltinamojo duoti parodymai yra vertintini tik kaip jo paties gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas jų nelaiko įrodymu, paneigiančiu kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo V. S. versiją visiškai paneigia ir jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai yra to, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina byloje surinkti ir tiesiogiai teisme ištirti įrodymai.
Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiosios E. S. parodymai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu, jos sutuoktinis V. S., jai stvėrė už rankų, už plaukų, ji grūmėsi su vyru, jis jai tikriausiai su delnu pliaukštelėjo, nes ji muistėsi, sudavė du – tris smūgius delnu (2 t., b. l. 34).
Pažymėtina tai, jog nukentėjusioji parodymus teisiamojo posėdžio metu davė ją įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (2 t., b. l. 34), be to, nukentėjusiosios parodymai dėl padarytų sužalojimų yra iš esmės nuoseklūs, atitinka aplinkybes, išdėstytas tiek tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 34-37), tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu (1 t., b. l. 40, 46-49, 57).
Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. G 2026/2021 (02), kurioje E. S. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai ir kraujosruva viršutinės lūpos srityje, poodinė kraujosruva smakro srityje (1 t., b. l. 86-87). Teisiamojo posėdžio metu specialistas Ž. M. parodė, jog jis apžiūrėjo nukentėjusiąją spalio 21 d. ir konstatavo, kad lūpos srityje, ties nosies sparneliu, dešinėje pusėje yra du linijiniai odos nubrozdinimai – 1 cm ir 0,6 cm ilgio ir nėra būdingi injekcijos žymėms, jie labiausiai tikėtina, kad galėjo būti padaryti bukabriauniais daiktais, pavyzdžiui, plaštakos nagais. Taip pat buvo konstatuota ir kraujosruva vidiniame lūpos paviršiuje bei poodinė kraujosruva smakro srityje - viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje esantis sužalojimas galėjo būti nuo suduoto smūgio, kadangi lūpa atsitrenkė į dantis, suspaudžiama tarp traumuojančio daikto ir dantų - taip susidaro kraujosruva, taip pat nustatyta poodinė kraujosruva smakro srityje. Pagal nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, jie galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, delnu, delno paviršiumi (2 t., b. l. 56-57).
Anksčiau minėtus nukentėjusiosios E. S. parodymus ir rašytinius įrodymus (specialisto išvadą) patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos I. Č. parodymai apie tai, jog ji su nukentėjusiąja dirba viename darbe ir jos nukentėjusioji paprašė nuvežti po darbo į policiją, paaiškino, jog buvo incidentas su vyru, jis pakėlė ranką (1 t., b. l. 55). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad liudytoja būtų konfliktavusi su kaltinamuoju, turėtų pagrindo pastarąjį apkalbėti, jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, duoti ją įspėjus dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismui nėra pagrindo šiais parodymais netikėti ir teismas spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą jais vadovaujasi.
Teismo įsitikinimą dėl smurto fakto nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu sustiprina ir teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų Ž. M. ir E. M. parodymai. Liudytojas Ž. M. parodė, kad į policijos komisariatą atvykusi nukentėjusioji parodė, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis, ji buvo tampoma už plaukų, jai buvo suduoti smūgiai, patyrė fizinį skausmą. Ant jos veido matėsi, ant buvo nudrėksta nosies oda nosies kairėje pusėje, buvo smurto žymių ant veido, ant rankos, kadangi sutuoktinis trenkė kumščiu jai į veido sritį - į barzdą (2 t., b. l. 35). Liudytojas E. M. parodė, kad nukentėjusioji kreipėsi ir nurodė, jog ją sumušė vyras ar sugyventinis, jis ją mušė ir tampė už plaukų. Matė sužalojimą ant moters veido, veido srities nubrozdinimą, moteris buvo išsigandusi, bijojo prieš ją smurtavusio vyro (2 t., b. l. 54-55).
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. parodė, kad nukentėjusiosios E. S. sužalojimai veide atsirado nuo injekcijų į veidą, tačiau šią versiją paneigia tiek jau minėta specialisto išvada, kurioje konstatuotas sužalojimų mechanizmas - kietais bukais daiktais paveikus viršutinės lūpos ir smakro sritis mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra nėra būdingas grožio procedūroms, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto parodymai, kuris parodė, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra būdingi injekcijoms, tiek „(duomenys neskelbtini)“ kliento kortelė, kurioje užfiksuota, jog botulino toksino injekcijos nukentėjusiajai suleistos 2021 m. rugsėjo 2 d., tai yra prieš pusantro mėnesio iki įvykio (2 t., b. l. 49-53), todėl E. S. patirti sužalojimai negali būti vertinami kaip liekamieji reiškiniai po injekcijos.
Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (nukentėjusiosios E. S. parodymais, specialisto išvada, teisiamojo posėdžio metu duotais specialisto paaiškinimais, liudytojų I. Č., Ž. M. ir E. M. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga) nustatyta, kad V. S. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės E. S. atžvilgiu, jis ikiteisminio tyrimo nustatytu metu ir vietoje, žodinio konflikto su nukentėjusiąja - sutuoktine E. S. metu, ne mažiau kaip tris kartus suduodamas jai kumščiu į nosį ir į smakrą, perbrėždamas nagais veidą, tampydamas ir laikydamas už plaukų, tempdamas ją namo po to, kai ji išbėgo iš namų į kiemą, padarė nukentėjusiajai E. S. odos nubrozdinimus ir kraujosruvą viršutinės lūpos srityje, poodinę kraujosruvą smakro srityje. Kaip matyti iš specialisto išvados, dėl tokių veiksmų nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 86-87).
Nukentėjusioji E. S. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl laikytina šeimos nariu (BK 248 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis), o kaltinamojo neteisėti veiksmai prieš ją vertintini kaip smurtas prieš šeimos narį. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu, sutrikdys pastarajai sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis V. S. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jis anksčiau teistas tris kartus, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumui neišnykus bei nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 102-106), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 101).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, V. S. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 1 metams ir 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 4 punktas).
Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. S. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.