Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. H., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, įstatyminiam atstovui S. H., įgaliotai atstovei R. J.-M.,

kaltinamajam A. K. (A. K.), jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui, įgaliotai atstovei D. N.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tadui Cijūnaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. H., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, septynių klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį –vienerių metų laisvės apribojimo bausme;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – dvejų metų laisvės apribojimo bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir skirta galutinė dviejų metų laisvės apribojimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi subendrinta bausmė pakeista keturiasdešimt penkių parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

A. K. (A. K.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), septynių klasių išsilavinimo, moksleivis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką tęsti mokslą, būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 iki 6.00 val. ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2018 m. liepos 17 d., apie 19.00 val., už prekybos centro „Maxima“, esančio Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą priėjo prie M. A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, taip jam sukėlė fizinį skausmą. M. A. J. nugriuvus ant žemės, A. K. iš pastarojo kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 5 Plius 32 GB 2018“, 147,93 Eur vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) gimnazijai, bei A. M. J. priklausančius 10 Eur. Taip A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

E. H. ir A. K. 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.10 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą atėjo į UAB „V.“ priklausančią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur veikiant pagal iš anksto sudarytą planą A. K. laikė atviras degalinės duris, taip E. H. sudarė galimybę greičiau pasišalinti, o E. H. degalinės darbuotojos akivaizdoje – atvirai nuo prekystalio pagrobė aukų dėžutę, kurioje buvo 37,92 Eur grynųjų pinigų, skirtų paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“. Taip E. H. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl plėšimo

Apklausiamas teisme kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš M. A. J. atėmė mobilaus ryšio telefoną, tačiau tvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir smūgio į galvą jam nesudavė. Iš M. A. J. paimtas telefonas neturėjo dėklo, todėl ir 10 Eur, kaip teigia nukentėjusysis, dėkle būti negalėjo. Pagrobtą telefoną pardavė iš matymo pažįstamam asmeniui. Su M. A. J. buvo pažįstamas iš anksčiau. Įvykio dieną jie susitiko Naujosios Vilnios mikrorajone. Iš pradžių autobusu atvažiavo į miesto centrą, o vėliau į Naujininkų mikrorajoną. Ten išlipo iš autobuso ir nuėjo prie parduotuvės „Maxima“. Jis žinojo, kad M. A. J. su savimi turi mobilaus ryšio telefoną, nes jį rodė ir sakė, kad telefoną jam nupirko gimnazijos, kurioje jis mokosi, darbuotoja. Prie parduotuvės „Maxima“ jie išsiskyrė. Jis nuėjo į namus, o po kurio laiko sugrįžęs prie parduotuvės pamatė, kad M. A. J. yra apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir guli ant už parduotuvės pastato numestų senų automobilio sėdynių, o šalia jo padėtas mobilus telefonas. Nieko nesakęs jis paėmė telefoną ir pasišalino. Paimtą telefoną pardavė. 2018 m. lapkričio 23 d. pareikšiant pranešimą apie įtarimą ir atliekant apklausą jis buvo suimtas, todėl pripažino, kad prieš paimdamas iš M. A. J. telefoną jam sudavė į galvą. Pripažindamas jam pareikštus įtarimus norėjo išvengti tolimesnio suėmimo taikymo, todėl save apkalbėjo.

2018 m. lapkričio 23 d. apklausiamas įtariamuoju A. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad pažįsta M. A. J.. 2018 m. liepos 17 d. po pietų jie susiskambino ir susitiko Naujojoje Vilnioje prie parduotuvės „Iki“. Kartu įlipo į autobusą ir važiavo į miesto centrą. Važiuojant autobusu M. A. J. ištraukė iš kelnių kišenės telefoną „Xiaomi Redmi“ ir jam parodė. M. A. J. gyrėsi, kad turi gerą telefoną, kurį jam nupirko mokytoja ar globėja, ir davė jam palaikyti. Apžiūrėjęs telefoną gražino M. A. J.. Kartu su M. A. J. išlipo prie Žaliojo tilto. Persėdę į kitą autobusą nuvažiavo į Naujininkų mikrorajoną ir išlipo prie parduotuvės „Maxima“. Einant už parduotuvės jam spontaniškai kilo mintis iš M. A. J. pagrobti mobilaus ryšio telefoną. Jis sudavė M. A. J. vieną smūgį rankos kumščiu į skruostą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės. Tuomet iš M. A. J. kelnių kišenės ištraukė telefoną ir palikęs jį gulintį nuėjo. Tą pačią ar kitą dieną pagrobtą telefoną už 30 Eur pardavė pažįstamam, vardu G.. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir pagal galimybes norėtų atlyginti turtinę žalą (1 t., b. l. 159).

2019 m. sausio 24 d. apklausiamas papildomai įtariamuoju A. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad jiems atvykus į Naujininkų mikrorajoną ir nuėjus už parduotuvės „Maxima“ M. A. J. buvo apsirūkęs. Jis rūkė tabaką, kuris buvo apipurkštas chemija. M. A. J. jam rodė savo mobiliojo ryšio telefoną ir gyrėsi. Telefonas „Xiaomi Redmi“ atrakinamas piršto antspaudu, todėl M. A. J. jo akivaizdoje atrakino telefoną piršto antspaudu ir jam padavė į rankas. Apžiūrėdamas telefoną suprato, kad jis geras, todėl nusprendė sau pasilikti ir M. A. J. jo negražino. Smūgio į veidą M. A. J. nesudavė. Paėmęs telefoną pasišalino. Nežino, kodėl pirmoje apklausoje pasakė, kad sudavė M. A. J. smūgį. Gal todėl, kad nenorėjo pakenkti M. A. J. reputacijai, nes tuo metu šis buvo apsirūkęs. Matydamas, kad jis nueina su telefonu M. A. J. nieko nedarė ir neprašė jo gražinti. Telefoną pavogė M. A. J. akivaizdoje. Iš pradžių telefoną norėjo pasilikti sau, tačiau sužinojęs, kad telefonas turi IMEI ir pagal tai galima jį atsekti, nusprendė jį parduoti (1 t., b. l. 167).

Apklausiamas teisme nukentėjusysis M. A. J. parodė, kad iki įvykio pažinojo A. K.. 2018 m. liepos 17 d. jie susitiko Naujosios Vilnios mikrorajone ir autobusu atvažiavo į Naujininkus. Su savimi jis turėjo mobilaus ryšio telefoną, kurį jam nupirko gimnazijos, kurioje jis mokosi, administracija. Telefonas buvo dėkle, į kurį buvo įdėti jo asmeniniai 10 Eur. Važiuojant autobusu A. K. matė, kad jis turi mobilaus ryšio telefoną. Išlipę Naujininkuose jie nuėjo prie parduotuves „Maxima“, kur A. K. netikėtai nieko nesakęs sudavė vieną smūgį jam į veidą. Jam nukritus ant žemės A. K. iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną su dėkliuku, kuriame buvo jo 10 Eur ir pasišalino. Nuo gauto smūgio į veidą jautė fizinį skausmą. Ant veido žymių neliko ir į gydymo įstaigą jis nesikreipė. Kitą dieną apie tai, kad buvo sumuštas ir iš jo atimtas gimnazijai priklausantis telefonas pranešė tuo metu jį globojusiai gimnazijos darbuotojai S. M.. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus M. A. J. parodė, kad jiems atvykus į Naujininkų mikrorajoną A. K. nebuvo niekur nuėjęs ir jo vieno nepaliko. Jie buvo kartu iki tol, kol A. K. sudavė smūgį jam į veidą ir iš jo paėmė telefoną. Tik tada A. K. kažkur nuėjo. Tuo metu, kaip teigia A. K., psichotropinių medžiagų jis nevartojo ir nebuvo nuo jų apsvaigęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. A. J. parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. dienos metu autobusu atvažiavo į Naujininkų mikrorajoną ir išlipo prie parduotuvės „Maxima“, kur turėjo susitikti su savo draugu, kurio vardas J. (pavardės nesakys). Su savimi turėjo telefoną „Xiaomi Redmi 5 Plius“. Išlipęs iš autobuso prie parduotuvės pamatė pažįstamą S. (A.), kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie susitiko ir kurį laiką bendravo. Tuo metu jis klausėsi muzikos per ausinukus, kurie buvo įstatyti į jo turėtą telefoną. Telefonas buvo jo kišenėje ir S. jo nerodė, tačiau mano, jog S. suprato, kad jis turi telefoną. Minėtą telefoną jam nupirko mokyklos darbuotoja ir leido juo naudotis. Pabendravęs su S. norėjo atsisveikinti, kai šis netikėtai vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam smūgį į galvą. Dešimties balų sistemoje gautą smūgį vertintų dviem balais. Po smūgio jis nukrito ant žemės. Tuo metu S. iš jo kelnių kišenės ištraukė minėtą telefoną, kuris buvo įdėtas į dėklą. Už dėkliuko buvo užkišta 10 Eur, kuriuos S. irgi pavogė kartu su telefonu. Pavogęs minėtą telefoną S. pabėgo link netoliese esančių kioskų, o jis nuvažiavo namo. Dėl suduoto smūgio į gydytojus nesikreipė (1 t., b. l. 48).

Apklausiama teisme liudytoja S. M. parodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) 2018 metais savanoriškai globojo gimnazijos mokinį M. A. J.. Tuo metu jis gyveno pas oficialius globėjus, tačiau su jais nesutarė. Tais pačiais metais atsižvelgiant į neblogą M. A. J. elgesį gimnazijos administracija nupirko ir leido jam naudotis mobilaus ryšio telefonu, kuris vėliau iš jo buvo atimtas. Už gerą mokymąsi M. A. J. buvo duodamos nedidelės sumos pinigų, keli eurai, kuriuos jis galėjo naudoti savo nuožiūra. Apie tai, kad iš M. A. J. buvo atimtas gimnazijai priklausantis telefonas ji sužinojo iš jo paties pasakojimo. Jis papasakojo, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis sudavė jam smūgį į veidą ir pagrobė gimnazijos nupirktą telefoną su dėkliuku ir dėkliuke buvusiais jo asmeniniais 10 Eur. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. 2018 metais nebuvo pastebėta, kad M. A. J. būtų vartojęs kokių nors svaiginančių medžiagų. Jo elgesys pablogėjo tik 2019 metų pavasarį. Šiuo metu M. A. J. gyvena (duomenys neskelbtini).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jų gimnazijoje mokosi M. A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kurį šiuo metu globoja globos namai (duomenys neskelbtini), o gyvena jis (duomenys neskelbtini). Kadangi M. A. J. mokosi jų gimnazijoje, jam buvo išduotas naudotis gimnazijai priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 5 Plius 32GB 2018“, 147,93 Eur vertės. Šiuo telefonu M. A. J. naudojasi nuo 2018 m. birželio mėnesio. 2018 m. liepos 17 d., apie 20.00 val., ji bandė prisiskambinti M. A. J., bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada kitą dieną rašė jam į „Facebook Messenger“ programėlę, bet atsakymą gavo po 17.00 val. Jis parašė, kad yra (duomenys neskelbtini), o gimnazijos duotą telefoną iš jo pavogė. Paklausus kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, jis parašė, kad pažįstamas asmuo, vardu S., jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. 2018 m. liepos 19 d. ji paskambino M. A. J. pažįstamai E. P., su kuria tuo metu buvo M. A. J., ir pasikalbėjo su juo. Jis papasakojo, kad tuo metu buvo Naujininkuose ir apie 19.00 val. norėjo eiti į autobusų stotelę, kuri yra šalia parduotuvės „Maxima“, nes ketino grįžti į (duomenys neskelbtini). Jam einant į stotelę, už parduotuvės „Maxima“ prie jo pribėgo pažįstamas, vardu S., kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų ir nieko nepasakęs sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo ko M. A. J. nugriuvo. Tada S. iš jo kelnių kišenės ištraukė minėtą mobilaus ryšio telefoną ir 10 Eur (viena kupiūra) bei pabėgo. Apie tai, kad M. A. J. turi mobilaus ryšio telefoną, S. žinojo, nes jie bendravo. Kai S. pabėgo, M. A. J. atsikėlė ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). M. A. J. pasakė, kad aplink jokių kitų žmonių įvykio metu nepastebėjo. Į policiją ji tik dabar parašė pareiškimą, nes buvo išvykusi (1 t., b. l. 29-30).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja S. M. parodė, kad rašydama pareiškime, jog auklėtiniui į galvos sritį trenkė E., suklydo. Nori patikslinti, kad į galvos sritį trenkė vaikinas, vardu S. (tikėtina kad pilnas vardas yra A.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kitų S. duomenų auklėtinis nenurodė, tačiau sakė, kad jis gali S. atpažinti, nes jį pažįsta. Mobilaus ryšio telefoną atgavo įskilusiu ekranu, tačiau dėl to pretenzijų neturi (1 t., b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu surastas mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 5 Plius“ buvo apžiūrėtas ir grąžintas S. M. (1 t., b. l. 36-42).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, jo pažįstamas A. K. jam pasiūlė už 20 Eur įsigyti mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 5“. Telefonas buvo mėlyna nugarėle su skilusiu ekranu, tačiau puikiai veikė. Kadangi kaina buvo priimtina, jis sutiko su gautu pasiūlymu ir iš A. K. nusipirko minėtą telefoną, kurį vėliau atidavė G. U.. Kad telefonas vogtas, nežinojo. A. K. dėl padarytos vagystės nesigyrė. Mano, kad A. K. galėjo tai padaryti, nes yra linkęs daryti nusikaltimus (1 t., b. l. 47).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. U. parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. susitiko pažįstamą M. L., kuris už skolą jam pasiūlė mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi“. Su gautu pasiūlymu jis sutiko ir paėmė telefoną. Iš kur šis gavo minėtą telefoną, neklausė. Po policijos skambučio, kuriuo buvo pranešta, kad dėl šio telefono turi atvykti į policijos komisariatą, pradėjo domėtis šiuo telefonu. Sužinojo, kad telefonas buvo įgytas plėšimo būdu iš vaiko. Telefoną pavogė A. K., kuris jam prisipažino, kad pavogė telefoną iš mažo vaiko, gyvenančio globos namuose. Sakė, kad seniai jis buvo nusižiūrėjęs šį telefoną, todėl A. K. šią vagystę suplanavo iš anksto. Nori grąžinti šį telefoną, nes nežinojo, kad jis įgytas nusikalstamu būdu (1 t., b. l. 35).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Analizuodamas bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas. Tai, kad nukentėjusiojo M. A. J. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir iš jo atimti telefonas bei pinigai, patvirtina nukentėjusiojo M. A. J., liudytojos S. M. bei paties kaltinamojo A. K. pirminiai parodymai. Nagrinėjant bylą teisme A. K. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad M. A. J. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir 10 Eur nepagrobė. Kaltinamasis negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl 2018 m. lapkričio 23 d. apklausiamas įtariamuoju dalyvaujant advokatui visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad prieš atimdamas iš M. A. J. telefoną smogė jam į veidą. A. K. išvedžiojimai, kad tokius parodymus jis davė siekdamas, kad jam toliau nebūtų taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, todėl save apkalbėjo, neturi realaus pagrindo. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. vasario 22 d. A. K. kitame jo atžvilgiu atliekame ikiteisminiame tyrime buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas ir jis buvo laikomas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Byloje yra duomenų, pagrindžiančių, kad vėlesnės A. K. apklausos vyko 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. vasario 21 d., kai jis dar buvo suimtas, tačiau šiose apklausose jis pakeitė pirminius savo parodymus ir ėmė teigti, kad M. A. J. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pirminiai A. K. parodymai buvo duoti ne dėl to, kad jam tuo metu buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o todėl, kad jie buvo duoti iš karto po įvykio. Vėliau, praėjus pakankamam laiko tarpui, A. K. turėjo galimybę apgalvoti savo parodymus, todėl ir pakeitė pirminius parodymus.

Pripažindamas A. K. visiškai kaltu jam pareikšto kaltinimo apimtyje teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiojo M. A. J. parodymais, iš kurių matyti, kad jis išsamiai papasakojo, jog A. K. sudavė jam smūgį į veidą ir tik po to iš jo atėmė telefoną ir jo dėkle buvusius 10 Eur. Apie tai jis informavo gimnazijos, kurioje mokėsi, mokytoją S. M.. Liudytoja S. M. apklausta teisme parodė, kad M. A. J. jai papasakojo, jog iš matymo pažįstamas jaunuolis sudavė jam smūgį ir atėmė telefoną bei pinigus. Taip pat tai, kad A. M. J. būdavo duodamos nedidelės sumos grynų pinigų, todėl plėšimo metu jis galėjo su savimi turėti 10 Eur. Tai, kad savo parodymuose kaltinamasis A. K. nėra nuoširdus ir atviras, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. L. parodymai, iš kurių seka, kad jam žinoma apie tai, kad A. K. seniai planavo iš globos namuose gyvenančio vaiko pagrobti telefoną. Todėl A. K. parodymai, kad viskas įvyko spontaniškai, yra labai abejotini. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad A. K. yra savimi pasitikintis, bendraamžių pripažįstamas autoritetu, mėgsta vartoti kalėjimo žargoną ir prieš silpnesnius gali panaudoti fizinę jėgą. Vertinant A. K. gynybos pastebėjimus, kad paties nukentėjusiojo parodymai apie susitikimo su A. K. aplinkybes taip pat nėra nuoseklūs, teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės neturi esminės reikšmės kvalifikuojant A. K. veiksmus, nes nukentėjusiojo M. A. J. parodymai apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesikeitė bei sutapo su paties kaltinamojo pirminiais parodymais. Todėl visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino ir kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės įrodytos. Panaudodamas fizinį smurtą A. K. apiplėšė M. A. J., taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis M. A. J. ir (duomenys neskelbtini) gimnazija civilinio ieškinio nepareiškė.

Dėl atviros vagystės

Motyvuojamoji dalis

Apklausiami teisme kaltinamieji E. H. ir A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamieji nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.00 val., atsitiktinai užėję į „V.“ degalinę pamatė, kad ant prekystalio stovi aukų dėžutė ir matėsi joje esantys pinigai. Išėję iš degalinės jie nusprendė šią dėžutę pagrobti. Antrą kartą sugrįžus į degalinę A. K. pasiliko prie įėjimo durų, kad jų nebūtų galima užblokuoti, o E. H. priėjo prie prekystalio ir pagriebė aukų dėžutę su ten buvusiais pinigais. Tai padarius jie pabėgo. Dėžutėje buvusius pinigus išėmė, pačią dėžutę išmetė. Kaltinamieji patvirtino, kad grobiant dėžutę už degalinės prekystalio buvo degalinės darbuotoja. Netrukus po padarytos vagystės A. K. buvo sulaikytas. Apie tai sužinojęs E. H. tam, kad A. K. būtų paleistas, likusius pagrobtus pinigus atnešė į A. K. nurodytą vietą, kur ir pats buvo sulaikytas.

Analogiškus parodymus E. H. ir A. K. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114, 121, 131).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja L. Z. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. 7.00 val. pradėjo pamainą degalinėje „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val. į degalinę atėjo du nepilnamečiai vaikinai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Abu jaunuoliai pasirodė įtartini, nes vienas iš jų kepure dengė veidą, nenoriai žiūrėjo į akis, bijojo jos žvilgsnio. Abu jaunuoliai priėjo prie sulčių lentynos, paėmė vieną mažą pakelį sulčių ir priėjo prie kasos. Atsiskaitę už prekę abu jaunuoliai išėjo į lauką, kur išgėrė sultis ir vėl sugrįžo į degalinę. Vienas iš vaikinų liko stovėti degalinės patalpose prie varstomų durų, o kitas nuėjo į tualetą. Sugrįžęs iš tualeto, vaikinas paėmė dar vieną sulčių pakelį ir atėjęs prie prekystalio jai padavė 50 ct. Tuo metu, kai ji ruošėsi vaikinui atiduoti grąžą, šis staigiai čiupo savo sultis nuo prekystalio ir ten buvusią aukų dėžutę su joje esančiais pinigais ir nubėgo kartu su prie durų stovėjusiu vaikinu. Tai matydama ji paspaudė pavojaus mygtuką, todėl 3-4 minučių bėgyje atvyko apsaugos darbuotojai, kuriems ji papasakojo, kad du jaunuoliai pavogė aukų dėžutę, apibūdino jų požymius, todėl apsaugos darbuotojai nuvyko ieškoti jaunuolių pagal nurodytus požymius. Po 30-40 minučių apsaugos darbuotojai sugrįžo su minėtais jaunuoliais ir pavogta aukų dėžute. Jaunuoliai buvo linksmai nusiteikę ir juokavo (1 t., b. l. 94).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas apsaugos darbuotojas V. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.10 val., per raciją gavo pavojaus signalą iš „V.“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). Per 3-4 minutes jis nuvyko į minėtą vietą. Kartu su juo kitu automobiliu atvyko (kadangi kartu reaguoja į įvykius) (duomenys neskelbtini)darbuotojas A. R.. Įėję į degalinės patalpas paklausė ten dirbančios operatorės, kas konkrečiai atsitiko. Moteris paaiškino, kad buvo pavogta ant prekystalio esanti aukų dėžutė, kurią pavogė du nepilnamečiai ir apibūdino jų aprangą bei išvaizdą. Moteris pasakė, kad vienas iš nepilnamečių vilkėjo mėlynos spalvos džemperį su „Adidas“ atributika ant nugaros, kitas jaunuolis ant galvos turėjo tamsios spalvos kepurę su snapeliu, vilkėjo šortus, darbuotoja taip pat paaiškino, kad jaunuoliai nubėgo Kauno g. link Švitrigailos g. Kartu su kolega jie nuvyko darbuotojos nurodytos krypties link. Netrukus stotelėje „Sparta“ pastebėjo aprašymą atitinkančios išvaizdos du jaunuolius, kurie lipo į autobusą ir važiavo link Naujininkų. Jie nutarė važiuoti autobusui iš paskos ir palaukti, kol jaunuoliai išlips iš autobuso tam, kad įsitikinti, ar tai yra degalinės darbuotojos apibūdinti jaunuoliai. Už kelių sustojimų „Šaltkalvių“ stotelėje prie parduotuvės „Maxima“ pamatė išlipančius jaunuolius, kurie juos pamatę leidosi bėgti į skirtingas puses. Jis nusivijo vieną iš jaunuolių, kuris vilkėjo mėlyną džemperį su užrašu „Adidas“. Jam pavijus bėgantį jaunuolį šis prisipažino, kad rūbų kišenėje turi iš aukų dėžutės pavogtus pinigus ir juos gali grąžinti, jeigu jam už tai nieko nebus, prašė jį paleisti. Jis paklausė, kur yra jo draugas. Jaunuolis pasakė, kad nežino. Tuomet jis šiam pasakė, kad jeigu šis turi jo telefono numerį, kad jam paskambintų, kad pastarasis ateitų, nes vis tiek policija suras, kadangi yra filmuota medžiaga. Tuomet jaunuolis paskambino savo draugui, kuris po kelių minučių atėjo prie jų ir prisipažino, kad kišenėje turi vogtus pinigus iš aukos dėžutės, bet ne visus, nes kitus pakeliui bėgant išmetė. Tuomet jis paklausė vaikinų, kur yra aukų dėžutė, jaunuoliai nurodė, kad Vilniuje, Kauno g., netoli degalinės šalia kelio išmetė sulaužytą aukų dėžutę. Tuomet jis paklausė, ar jaunuoliai gali parodyti, kur yra ta aukų dėžutė. Šie sutiko parodyti ir visi įlipo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo link nurodytos vietos. Aukų dėžutę rado Kauno g. ir Vytenio g. sankryžoje išmestą ant žolės, šalia buvo išmėtytos smulkios monetos. Jaunuoliai paėmė tą dėžutę ir jie visi kartu nuvyko į degalinę, kur buvo padaryta vagystė ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja J. M. parodė, kad yra paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ vadovė ir atstovauja minėtos įstaigos interesus. 2017 metais su degalinių tinklu „V.“ buvo sudaryta sutartis bei susitarimas dėl degalinių parduotuvėse aukų dėžučių, skirtų vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, paramos lėšoms surinkti. 2017 metais degalinėje „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie kasų buvo pastatyta aukų dėžutė. Kai aukų dėžutės būdavo pripildytos pinigų, tuomet susisiekdavo su inkasatoriais UAB „G.“ (su kuriais „Mamų unija“ sudarė sutartį), kurie atvažiuodavo inkasuoti minėtus pinigus, o tuščią aukų dėžutę palikdavo prie kasų. Minėti pinigai buvo įnešami į „Mamų unijos“ sąskaitą. Dėl padarytos vagystės civilinio ieškinio nereikš ir pretenzijų neturi (1 t., b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metru pas E. H. ir A. K. surastos piniginės lėšos – 37,92 Eur ir surasta aukų dėžutė buvo apžiūrėti ir perduoti labdaros fondo „Manų unija“ atstovei (1 t., b. l. 70-74).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, kaltinamųjų E. H., A. K., liudytojų L. Z., V. K., J. M. parodymai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad veikdami kartu kaltinamieji atvirai pagrobė svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamieji visiškai pripažino jiems pareikštus kaltinimus, gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokurorė kaltinamajame akte nenurodė. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas E. H. ir A. K. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 80 ir 90 straipsnių nuostatas, į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

E. H. būdamas nepilnamečiu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Iki šios veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu yra priimti ir įsiteisėję septyni teismo nuosprendžiai. E. H. ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 213). E. H. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė prašė teismo už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. H. skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas su tokia prokurorės pozicija nesutinka. Kaip jau buvo pažymėta, iki šios nusikalstamos veikos padarymo E. H. nebuvo teistas, yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), pagrobė palyginti nedidelės vertės turtą, kuris faktiškai netrukus po pagrobimo buvo sugrąžintas. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad E. H. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimumui, ir paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtinas paskiriant įpareigojimus. Teismas įsitikinęs, kad E. H. tam tikrą laiko tarpą turi būti stebimas ir kontroliuojamas bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos pareigūnų.

Skirdamas A. K. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad būdamas nepilnamečiu jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Iki šių veikų padarymo jis teistas nebuvo. Šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas ir vykdomas vienas teismo nuosprendis. A. K. gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas patenkinamai. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, kad už padarytas nusikalstamas veikas A. K. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijos minimumui, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 92 straipsniu, paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, tai bus veiksmingiau ir teisingiau, nei skiriant BK 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas arešto bausmes. A. K. netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą teismo paskirtos bausmės atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, E. H. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi subendrinta bausmė pakeista keturiasdešimt penkių parų arešto bausme, ir jam skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, E. H. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, 92 straipsnio 2 dalimi, jam skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėti ir dvylikai mėnesių apriboti elgesį, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti E. H. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. išbūtą laiką ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. H. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. K. (A. K.) paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, A. K. (A. K.) paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, A. K. (A. K.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, 92 straipsnio 2 dalimi, jam skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėti ir dvylikai mėnesių apriboti elgesį, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti A. K. (A. K.) laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. išbūtą laiką ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. (A. K.) palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti E. H. ir A. K. (A. K.), kad bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.