- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 2-253-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03489-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- N. Z.
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovui V. Z., trečiam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisi apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei atsakovo V. Z. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. Z. pateikė ieškinį, kurio prašo nutraukti santuoką, sudarytą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje (duomenys neskelbtini) d. (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) su atsakovu V. Z. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - ,, (duomenys neskelbtini)“; nepilnamečių vaikų – (duomenys neskelbtini)– gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo išlaikymą jo dviem nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei; priteisti iš atsakovo jo dviem nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už pusę metų – 4800 Lt; priteisti ir įpareigoti atsakovą išmokėti 35000 Lt turto vertės sumą kaip kompensaciją; priteisti iš atsakovo visas ieškovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas (b.l. 2-5).
Ieškinyje nurodė, kad santuoką su V. Z. įregistravo 2000 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje gimė du sūnūs - (duomenys neskelbtini). Bendro gyvenimo pradžioje sugyveno neblogai, tačiau laikui bėgant šeimyniniai santykiai pradėjo irti. Prieš gerą pusmetį šalių santykiai ypač paaštrėjo, kadangi atsakovas ieškovės ir vaikų atžvilgiu pradėjo elgtis itin agresyviai - naudojo ne tik dvasinį, bet ir fizinį smurtą – ieškovė penkis kartus buvo fiziškai sužalota. Kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, neturėtų neigti ir atsakovas. Be to, akivaizdi ir atsakovo santuokinė neištikimybė - šiuo metu jis, metęs šeimą, gyvena su sugyventine. 2011 m. balandžio 4 d. po eilinio atsakovo fizinio smurto, ieškovė kreipėsi į VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl gydymosi. Kadangi atsakovas (sutuoktinis) dirba (duomenys neskelbtini), nenorėdama jam pakenkti, gydytojai ieškovė pasakė, jog susižeidė griūdama, tačiau tai buvo netiesa. Trauma atsirado po atsakovo pavartoto fizinio smurto. Kadangi namuose susidarė nepakenčiama situacija, siekdama apsaugoti nepilnamečius vaikus ir save nuo nuolatinio dvasinio ir fizinio smurto, ieškovė išvyko gyventi pas savo brolį į (duomenys neskelbtini) kaimą Vilniaus rajone. Ieškovė įsitikinusi, kad santuokos iširimo priežastis yra atsakovo santuokinė neištikimybė, nuolat naudojamas fizinis smurtas šeimoje, visiškas nusišalinimas nuo vaikų auklėjimo ir rūpinimosi jais, jų dvasinio ir moralinio ugdymo. Mano, kad toks atsakovo elgesys pažeidžia ne tik nepilnamečių vaikų, bet ir ieškovės, kaip sutuoktinės, teises ir teisėtus interesus, jau nekalbant apie šio klausimo moralinę ir antivisuomeninę puses. Atsakovo esminių santuokinių pareigų nevykdymas - visiškas nesirūpinimas nepilnamečiais vaikais bei neprisidėjimas prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo, neištikimybė ir nuolatinis dvasinis bei fizinis smurtas, naudojamas prieš ieškovę, yra pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis (CK 3.26 - 3.30 str., 3.53 str.). Pagal CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą preziumuojama, jog santuoka išyra dėl to sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Įvardintos faktinės aplinkybės (žiaurus elgesys su sutuoktiniu) pagrindžia įstatyminę prezumpciją. Tokiu būdu šalių santuoka neteko prasmės, ji praktiškai iširo ir jos atkurti nebeįmanoma, todėl laikytina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ir nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikai yra išreiškę norą gyventi su ieškove, kadangi ji juos išlaiko ir prižiūri. Be to, jų santykiai ypač šilti ir juos sieja stiprus dvasinis ryšys, todėl, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, geriausiai atitiks vaikų interesus. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis CK 3.196 str. nuostatomis, iš atsakovo turėtų būti priteisiamos mėnesinės periodinės išmokos tokio dydžio, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius, t.y. po 400 Lt į mėnesį kiekvienam iš sūnų. Kadangi ieškovės atlyginimas ganėtinai mažas - 1321 Lt vidutiniškai į mėnesį, todėl mano, kad toks prašymas nėra nerealus ir todėl tenkintinas, nes sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (JT vaikų teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d.).
Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovės motinai pardavus dviejų kambarių butą ir ieškovei davus 45 tūkst. litų bei pridėjus šeimos santaupas, šalys nusipirko namą (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau supratę, jog negalės jo išlaikyti ir eksploatuoti, pardavė jį už 90 tūkst. litų, kuriuos investavo į atsakovo tėvo padovanotą namą (duomenys neskelbtini), kurį už minimas lėšas suremontavo bei pagerino jo stovį, o taip pat įsigijo kai kurį kilnojamąjį turtą. Santuokos metu šalys įsigijo šį turtą: 1) automobilį (markė „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 24000 Lt; 2) dvi dvivietes sofas-lovas - 2000 Lt; 3) tris spintas su veidrodžiais - 3500 Lt; 4) Minkštą kampą-sofą-lovą - 1400 Lt; 5) sekciją- 1200 Lt; 6) komodą – 400 Lt; 7) rašomąjį stalą - 150 Lt; 8) spintą knygoms - 150 Lt; 9) virtuvės baldus - 1300 Lt; 10) virtuvinį stalą ant ratukų su kėdėmis - 300 Lt; 11) šaldytuvą - 3300 Lt; 12) mikrobangę - 100 Lt; 13) skalbimo mašiną - 2600 Lt; 14) boilerį - 300 Lt; 15) plastikinius langus (5 vnt.) - 4500 Lt; 16) laminatą vaikų kambariui - 300 Lt; 17) kino kamerą - 1300 Lt; 18) tris gesonus - 800 Lt; 19) vandentiekio vamzdžius - 1200 Lt; 20) du hidroforus - 800 Lt; 21) du televizorius - 1200 Lt; 22) kompiuterį - 1100 Lt.; 23) dvi dujines plyteles - 1400 Lt; 24) du treniruoklius - 2000 Lt. Viso: 55000 Lt. Civilinio įstatymo 3.117 str. 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys laikomos lygiomis. Dalijant bendrai santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo, tačiau teismas privalėtų atsižvelgti į tai, kad ieškove lieka du nepilnamečiai sūnūs, kuriems taikytina CK 3.123 str. nuostata. Bendro išvardinto turto piniginė išraiška siekia 55000 Lt, kurie dalijami pusiau - po 25000 Lt + vaikams - 10000 Lt. Tokiu būdu kompensacija ieškovei priteistina 35000 Lt. Nurodė, kad šalims niekas nėra skolingas. Paimtos paskolos atidavimo klausimą, išspręs tarpusavio susitarimu su atsakovu.
2012-04-19 teisme gautas ieškovės N. Z. ieškinio patikslinimas (b.l. 48-49), kuriame nurodė, jog pardavus namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) siekia 90 tūkst. litų, kurie laikantis įstatymo nuostatų, turėtų būti dalijami pusiau - po 45 tūkst. litų. Pridėjus 10 tūkst. litų vaikams (CK 3.123 str.) iš atsakovo bei įsiskolinimą, vaikams 4800 litų ieškinio suma padidinta iki 59800 Lt. Patikslintus ieškinio reikalavimus suformulavo sekančiai: santuoką, sudarytą 2000 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – (duomenys neskelbtini); nepilnamečių vaikų - (duomenys neskelbtini) - gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo išlaikymo jo dviems nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis po 400 litų dydžio periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise tvarkyti jų motinai N. Z.; priteisti iš atsakovo jo dviem nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už pusę metų - 4800 litų bei kompensaciją 10000 litų; priteisti ir įpareigoti atsakovą išmokėti 45000 litų turto vertės sumą kaip kompensaciją; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (b.l. 77-79), kuriame nurodė, kad ieškovo V. Z. pareikštas patikslintas priešieškinis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas prieš sudarant santuoką žinojo, kad gimus (duomenys neskelbtini) jis nebus sūnaus biologinis tėvas. Be to, ieškovas pats pasiūlė (duomenys neskelbtini) įsūnyti, dėl ko kilo šeiminis konfliktas su jo tėvais, kurie kaip ir kiti liudytojai galės patvirtinti teisme tą faktinę aplinkybę, kad ieškovas, žinojo, jog jis nėra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Šalies argumentai
Ieškovė dar kartą pareiškė, kad nesutinka su atsakovo priešieškinyje pareikštu teiginiu (kaltinimu), jog ji nebrangino santuokinių ryšių bei nebuvo ištikima. Anaiptol, ji, skirtingai nuo ieškovo, bandė ne kartą gelbėti santuoką, tačiau ieškovas tuo tarpu pažadėdamas jai ir nepilnamečiams vaikams, kad nustos smurtauti, savo duotų pažadų netesėjo. Prasidėjus finansinei krizei Lietuvoje bei sumažėjus ieškovo atlyginimui, jis nepadėjo išlaikyti šeimos, ką geranoriškai darė jo tėvai. Reikalaujant prisidėti prie vaikų išlaikymo, ieškovas pradėjo dar dažniau smurtauti, kas tapo nebepakeliama, todėl teko, bėgti su nepilnamečiais vaikais iš namų bei prašyti prieglobsčio pas brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad ir po priverstinio išėjimo iš namų, ieškovas neapsiramino, o atvažiavęs į brolio butą, įžeidinėjo atsakovę bei visaip tyčiojosi. Vėliau ieškovas pradėjo atiminėti vaikus - juos išsiveždamas pas save, o atveždavo tik naktį, kas labai pakenkė vaikų mokymuisi bei jų auklėjimui. Vėliau atsakovei sužinojus, jog jis gyvena su kita moteriške (sugyventine) ir supratus, kad santuokos nutraukimas esant ieškovo kaltei neišvengiamas, surašė ieškinį, kurį įteikė teismui. Atsakovei nėra žinoma apie ieškovo paimtą asmeninę paskolą (30 tūkstančių litų), kuri buvo paimta be jos sutikimo ir panaudota nežinia kur.
Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad ji išėjo iš šeimos, atsakovas atsiprašė, tada grįžo, bet vėliau niekas nepasikeitė. Atsakovas pastoviai smurtavo, nepadėjo finansiškai. Ji buvo sumušta 5 kartus, kreipėsi į medikus prieš 1,5 metų. Skambino į 112 pagalbą, atvyko pareigūnai, matė ją sumuštą. Ieškovė norėjo išsaugoti šeimą, atsakovas dirbo pareigūnu, todėl pakeitė parodymus medikams, kad pargriuvo, kad atsakovas neprarastų darbo. Jai policija pasakė, kad atsakovas praras darbą jeigu parašys pareiškimą. Ji sutiko pabandyti iš naujo gyventi dėl vaikų, bet jis atsisakė. Nurodė, kad gal ji išprovokuodavo prašydama pinigų, tada ją sumušdavo. Pas jį sumažėjo atlyginimas per pusę, tada jis pareiškė ieškovei ieškotis antro darbo. Vyresnysis vaikas gelbėjo, kai ją smaugė. Vaikai matė kaip dažnai mušdavo, smaugdavo. Vaikui buvo šokas ir stresas. 5-6 kartus rimti sumušimai, o daug kartų trenkdavo ranka, stumdydavosi, išmetė į lauką naktį, liepė į šuns būdą eiti. Gyvenome pas jį tėvų name, bet tėvai ten negyvena. Kartą jis sumaišė telefono numerį meilužės ir skambino ieškovei, kad susitikti 23 val., bet paskui pasakė, kad buvo girtas ir pokštavo. Ieškovė, kai tik išėjo, pasiimdama daiktus, bendravo su moterimi, kuri gyveno jau name. Ieškovė name negyveno nuo balandžio pabaigos 2011 metų. Vaikai liko mokslus baigti. Su vaikais bendravo telefonu. Anyta buvo apie tai informuota ir mokytojai. Paskutinis sumušimas buvo kai išvažiavo į Vokietiją, 23.30 val. sumušė, ryte kreipėsi į medikus. Atsakovas išlaikymo neteikia, nors sakė, kad mokės 300 Lt abiems. Ieškovė sutiko, bet jis nedavė pinigų. Tik vieną kartą – 200 Lt. Ji kreipėsi į antstolius dėl laikino išlaikymo išieškojimo. Dabar išskaičiuoja iš darbo užmokesčio. Taip pat nurodė,kad turėję namą, kurį pardavė su vyru. Pinigus dėjo į namo remontą, kuriame dabar gyvena, baldus, į dvi mašinas - ,,Renault“ ir ,,Mitsubishi Colt“, registruotas ieškovės vardu. ,,VW Passat“ registruotas jo vardu. Colt – 9000 Lt, Clio – 24000 Lt. Abu nevažiuojantys. Namą pardavė už 90000 Lt. Namas pirktas už ieškovės mamos pinigus kartu su vyru, planavo ten gyventi (duomenys neskelbtini). Mamos nėra gyvos, raštelio nėra. Baldai liko name, pasiėmė tik treniruoklį. 10000 Lt vaikams – reikia pradėti gyventi, naujiems baldams. Ką investavo dalina per pusę. Prašo išlaikymo įsiskolinimo už 6 mėnesius bei priteisti išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui. 800 Lt gavo, tačiau kai jis buvo (duomenys neskelbtini)– negavo iš viso. Paskutinį mėnesį gavo 827 Lt. Per pusę metų gavo 200 Lt grynais – vaikų išlaikymui. Pardavus namą atsiskaitė per banką, dar buvo tarpininkas, kuriam sumokėta per banką. Į ieškovės sąskaitą buvo pervesti pinigai. Pinigai buvo panaudoti namo remontui – keitė langus, laminatą, įrengė tualetą, vonią, klijavo tapetus, sutvarkė elektros instaliaciją. Gyveno iš tų pinigų, atsakovas buvo pametęs raciją darbe, todėl ieškovė sumokėjo už jį 6000 Lt baudą. Už daiktus grynais mokėjo iš kortelės. Paskolino broliui 10000 Lt, atgavo daiktais - buvo ji broliui skolinga 5000 Lt. Broliui nerašė raštelio, jis taip pat. Mazda 323 pirko ieškovė už savo pinigus, bet atsakovas ją sudaužė, todėl skolinosi remontui. Jokių daiktų broliui nepaliko, kai persikraustė. Kai kuriuos baldus pirko lizingu, bet jų name nėra. Kompiuterio neėmė. Dauguma ieškovės daiktų pirkti už jos pinigus, bet kai kuriuos pirko kartu. Pirko dvi dujines, mikrobanges. Negali pasakyti koks daiktas už kieno pinigus pirktas. Apie 30000 Lt paskolą nežinojo, kas sumokėjo už Renault – taip pat nežino. Daiktų ieškovei natūra nereikia, dabar gyvena mažam kambariuke su vaikais, jų nėra kur dėti. Ieškovė nusipirko naują skalbimo mašiną, prašė atsakovo, bet jis nedavė, neduoda ir kompiuterio.
Ieškovės atstovas advokatas S. M. posėdyje nurodė, kad palaiko ieškovės nuomonę patenkinti ieškinį. Atsakovo smurtavimo prieš ieškovę faktai buvo patvirtinti, kas sudaro ieškinio pagrindą, t.y. atsakovo kaltę. Nepilnamečio parodymai turi būti laikomi padidinto fakto įrodymas, nes tokio amžiaus vaikai teisme nemeluoja. Kadangi atsakovas neneigia ryšio su sugyventine, jis kaltas dėl sutuoktinių iširimo ir santuokinės neištikimybės. Santuoka iširo dėl atsakovo kaip sutuoktinio kaltės. Atsakovo priešieškinys yra tikslinis pareiškimas, kuriuo siekiama išvengti atsakomybės dėl smurtavimo artimoje aplinkoje. Atsakovas žino, jog jo reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, jis kaip atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareiškė neteisėtą priešieškinį. Teismas privalo atsisakyti ginti atsakovo tariamas teises. Atsakovas teigia nevartojęs smurto, kai pateikti įrodymai liudija ką kitą. Ieškovė visiškai pritaria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. priimtai nutarčiai, kuria teismas įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį kiekvienam iš vaikų. Ieškovė tikisi, kad tokia periodinių išmokų suma atsispindės ir teismo sprendime. Priminė, kad atsakovas paėmęs 30 tūkst. paskolą be ieškovės sutikimo ir išleidęs juos nežinia kur. Prašė teismo sudarytą santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės ir tenkinti visus ieškinio reikalavimus, o priešieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį (b.l. 61-65), kuriame nurodė, kad laikui bėgant pradėjo aiškėti sutuoktinių skirtingas požiūris į sutuoktinių teisės ir pareigas, vaikų auklėjimo klausimais, ypatingai santykiai tarpusavyje paaštrėjo po to, kaip atsakovė N. Z. siekdama asmeninio praturtėjimo, pradėjo reikalauti iš ieškovo jo bei šeimos turto perleidimo atsakovės vardu, pradėjo kelti padidintus materialinius reikalavimus, nustojo rūpintis šeimos kasdieniniais poreikiais. Žinodama, kad ieškovas brangina santykius su vaikais, ir siekdama įskaudinti ieškovą, pareiškė pastarajam, kad sūnus A. Z. nėra ieškovo sūnus, ir kad ieškovas nėra biologinis minėto vaiko tėvas. Pranešdama ieškovui apie tai, pažadėjo apie tai informuoti ir vaiką, nurodant jam, kad ieškovas nėra jo tikras tėvas. Ieškovas toki elgesį įvertina kaip psichologinį smurtą jo atžvilgiu. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovės N. Z. kaltės. Priešieškinyje taip pat nurodė, kad santuokos metu įgyto bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, turto nėra. Ieškovui V. Z. asmeninės nuosavybės teisė priklauso 997/2194 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas sudaro (duomenys neskelbtini) ha, adr. (duomenys neskelbtini) bei minėtame sklype ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). bei ½ ūkinių pastatų. Taigi, bendro dalintino nekilnojamojo turto nėra. Santuokos metu pirkta ir 2011-09-02 įregistruota V. Z. vardu transporto priemonė - a/m VW PASSAT, 1986 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina sudaro 1000 Lt (vienas tūkstantis litų); pirkta ir 2006-10-09 įregistruota N. Z. vardu transporto priemonė - a/m MITSUBISHI COLT, 1997 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina sudaro 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų); pirkta ir 2008-08-02 įregistruota N. Z. vardu transporto priemonė - a/m RENAULT CLIO, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina sudaro 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų). Šis turtas dalintinas sekančiai: pirkta ir 2011-09-02 įregistruota V. Z. vardu transporto priemonė - a/m VW PASSAT, 1986 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina V. Z. asmeninė nuosavybė; pirkta ir 2006-10-09 įregistruota N. Z. vardu transporto priemonė - a/m MITSUBISHI COLT, 1997 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina N. Z. asmeninė nuosavybė; pirkta ir 2008-08-02 įregistruota N. Z. vardu transporto priemonė - a/m RENAULT CLIO. 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina N. Z. asmeninė nuosavybė. N. Z. už perleidžiamą jai didesnę kilnojamojo turto dalį (a/m RENAULT CLIO, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išmoka V. Z. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) kompensaciją. Kito kilnojamojo turto ar piniginių lėšų kurių padalinimą būtu reikalinga spręsti santuokos nutraukimo byloje nėra. Ieškovas V. Z. AB ,,Swedbank“ 2008-07-10 gavo asmeninę paskolą (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai 30 000 Lt sumai, ir paskolos likutis santuokos nutraukimo proceso metu sudaro 13226,27 Lt. Po santuokos nutraukimo V. Z. gauta paskola lieka jo asmenine paskola. Ieškovas įvertindamas savo gaunamas pajamas, sutinka ir gali skirti abiejų vaikų išlaikymui bendrai 600 Lt kasmėnesinio periodinio išlaikymo. Tai grindžiama tuo, kad ieškovo gaunamas mėnesinis atlyginimas sudaro vidutiniškai 1900 Lt, iš kurio dar mokamas (grąžinamas) AB ,,Swedbank“ paimtas kreditas, todėl vidutiniškai po visų išmokų lieka apie 900 Lt. CK 3.70 str. numato sutuoktiniui, t.y. ieškovui V. Z. teisę reikalauti iš atsakovės N. Z. atlyginti turtinė ir neturtinė žala dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas nekelia turtinės žalos klausimą, o neturtinė žalą dėl santuokos nutraukimo vertina vienu litu. Teismo prašo: santuoką tarp ieškovo V. Z. ir atsakovės N. Z. nutraukti dėl sutuoktinės N. Z. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų - sūnaus A. Z. ir sūnaus A. Z. - gyvenamąją vietą kartu su motina, atsakovė N. Z. adresu: (duomenys neskelbtini); nutraukiant santuoką nustatyti bendravimo grafiką su nepilnamečiais vaikais; nustatyti nepilnamečių vaikų naudai periodinį kasmėnesinį išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui; padalinti turtą ieškovo siūlomu būdu; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai procesines išlaidas.
Atsakovas posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Sutiko, kad daiktus pasiimtų ieškovė natūra. Taip pat nurodė, kad jis net per atostogas dirbo. Smurto nebuvo, ieškovė jį apklaba ir meluoja. Atsakovo žiniomis, ieškovė turi kitą vyrą. Skambindavo ieškovei ir klausdavo kada ji grįš, ji atsakydavo, kad kada norės tada ir grįš, o atsakovas vienas likdavo su vaikais. Ieškovė vakarais išeidavo ir grįždavo naktį. Ji nedirbo naktimis, vartojo alkoholį dažnai. Pirkdavo sidro, paskui ir stipresnių. Atsakovas po darbo grįždavo ir rasdavo ją apgirtusią gulint, vaikams net valgyt nenupirkusi, nepagaminusi. Kovo mėnesį sumušimas, o atsakovas grįžo balandžio vidurį. Nežino, dėl ko ji gydėsi, jis nemušė. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ne vieną kartą buvo išėjusi iš namų. Jei užeina isterijos priepuoliai, daužo indus, išėjo iš namų, grįžo po savaitės, gyveno pas brolį. Nežino, kodėl ji išėjo, jis sutiko taikytis. Jis vaikais rūpinosi iki 6 mėnesio(iki birželio). Duodavo pinigų, kai išvežė vaikus 4 mėn. iki spalio mėn. Duodavo 300-400 Lt, nes mokėjo paskolą. Sutiko taikiai, bet ieškovė atsisakė. Nurodo, neturėjęs kitos moters, iš dalies gal ir jis kaltas, bet prašo santuoką nutraukti dėl jos kaltės. Abu kalti, ji daug melavo. Ji nedavė sąskaitos, kad pervesti pinigus. Kai prasidėjo skyrybų procesas, sužinojo, kad vaikas (duomenys neskelbtini) ne jo. Sudarant santuoką, jam sakė, kad vaikas jo. Sutinka, kad vaikai gyventų su motina, tačiau negali mokėti po 400 Lt, nes turi mokėti dar 1 metus paskolą, paskui sutinka mokėti po 400 Lt. Kompiuteris pas vaiką, kamerą – pavogė. Daiktus gali pasiimti. Neturi pinigų išmokėti. Namą pardavė už 90000 Lt, santuokos metu įsigytas. 2 spintos – 1400-1500 Lt jos yra, vieną televizorių pasiėmė. Ji pirko tik 2 plastikinius langus, atsakovo tėvas 3 įstatė. Čekių neturi. Nurodė, kad turtas tiek nevertas, spintos – po 100-200 Lt, mikrobangė – 50 Lt, skalbyklė – 200 Lt ne daugiau. Pasiūlė, kad ieškovė pasiimtų daiktus už 1000 Lt.
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas V. K. nurodė, kad ieškinį pareiškusi šalis turi įrodyti, kad kaltė yra. Kad smurtas buvo patvirtina tik ieškovė. Klausimas dėl kaltės nėra įrodymas, liudytojai smurto nematė. Ieškovė nurodo, kad buvo įvairių įvykių dėl sužalojimo, ji nesikreipė į policiją, nesvarbu, kad vyras yra teisėsaugos darbuotojas. Ginant save ir savo vaikus labai abejotinai skamba, kad dėl to, kad nori išsaugoti šeimą ieškovė nesikreipė į policiją. Atsakovas buvo išvykęs į Vokietiją pagal atsakovės nurodytą patirto smurto laiką. Pateiktas priešieškinys, nes santuokos nutraukimo metu paaiškėjo, kad vienas iš atsakovo vaikų yra ne jo, iki tol jis to nežinojo. Iš abiejų pusių nevisai logiški veiksmai. Ieškovė pati pripažino, kad vaikas yra ne atsakovo. Santuoka nutraukinėjama ne dėl to, kad tik ieškovė ar tik atsakovas yra kaltas. Kiekviena šalis padarė daug klaidų ir būtų logiška nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Šioje byloje motyvas yra piniginiai reikalavimai. Pagrindinis reikalavimas yra nekilnojamo turto pardavimas už 90 tūkst., jie buvo pervesti į ieškovės sąskaitą ir ji juos naudojo, dabar ji reikalauja 45 tūkst. už neva parduotą turtą. Ieškinyje įvardintas turtas, kuris įvardintas didele suma. Ieškovė prašo nepriteisti jai natūra, o kompensacija. Dalis tų daiktų yra ieškovės dispozicijoje. Atsakovas sutiko, kad daiktai, kurie yra jo dispozicijoje gali būti grąžinti natūra. Atsakovas sutinka išlaikyti vaikus už 600 lt, kol nebus sumokėta visa kredito suma. Atsakovas siūlymas mokėti 600 lt yra gana protingas ir užtikrinantis vaikų išlaikymą. Dėl bendravimo su vaikais tenkina ieškovų pasiūlyta bendravimo tvarka. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, neprieštarauja, kad vaikai gyventų su motina. Pavardę ieškovė gali palikti dabartinę santuokinę pavardę. Prašė nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, siūlytą bendravimą su vaikais priimti už pagrindą, turtą padalinti kaip nustatyta teismo salėje.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra. Dėl išlaikymo taip pat nėra, ginčas tik dėl dydžio. Atsakovo paaiškinimas yra sąžiningas, tai manom, galima priteisti po 300 Lt, o nuo 2013 metų po 400 Lt. Dėl bendravimo tvarkos šalys taip pat susitarė (b.l. 95). Į bylą buvo pateiktas Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsiliepimas į N. Z. ieškinį, kuriame nurodyta, kad ieškovė su vaikais gyvena dviejų kambarių bute su visai patogumais (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaikais gyvena viename kambaryje. Kitame kambaryje gyvena ieškovės brolis. Ieškovė tinkamai prižiūri vaikus. Abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini). Jeigu sutuoktiniams nepavyks išsaugoti santuokos, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina, skyrius mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo (b.l. 36-37).
Liudytojas A. A. paaiškino, kad pažįsta šalis nuo vaikystės. (duomenys neskelbtini) brolis yra geras draugas. Jie gyveno (duomenys neskelbtini). Pradžioje gyveno gerai, paskui (duomenys neskelbtini) išgėrinėdavo. Trys metai atgal santykiai pašlijo. (duomenys neskelbtini) liudytojas pas juos būdavo kaip draugas. (duomenys neskelbtini) jo prašė padėti, kad (duomenys neskelbtini) norėjo važiuot išgėręs. (duomenys neskelbtini) su peiliu šokinėjo. Matė (duomenys neskelbtini) sumuštą (duomenys neskelbtini). Matė (duomenys neskelbtini) sumušta, kai ji (duomenys neskelbtini) dirbo.
Liudytoja N. N. nurodė, kad 20 metų gyvena Lietuvos Respublikoje, dirba (duomenys neskelbtini), pažįsta šalis, buvo svečiuose pas (duomenys neskelbtini). Smurto nematė, bet (duomenys neskelbtini) ateidavo į darbą su mėlynėmis ant veido. Kurdavo istorijas, kad nukrito, tik draugėms sakydavo, kad vyra sumušė. 7 metai draugauja, yra bendradarbės, telefonu bendrauja. Jai pasakojo daug kartų, kad vyras sumušė. Paskutinį kartą prieš metus turėjo nedarbingumą dėl sumušimo, norėjo operuoti žandikaulį.
Liudytojas nepilnametis sūnus A. Z. paliudijo, kad jo santykiai su tėvais geri. Tėvai pykstasi, santykiai pablogėjo, kai tėvas grįžo iš Vokietijos pavasarį šių metų. Tėvas trenkė mamai į akį, reikėjo važiuoti į ligoninę, smaugė, kumščiu trenkė per veidą. Nurodė, kad gyvena su mama ir broliu. Tėvas lanko, pasiima pas save. Maistą, daržoves pirkdavo. Kompiuteris pas juos, dovanų gavo gimtadienio proga. Nori gyventi su mama ir kad tėtis lankytų ir per atostogas pasiimtų.
Liudytojas A. P. paliudijo, kad porą kartų matė, kad (duomenys neskelbtini) patiria smurtą. Žiemą matė ant veido mėlynių. Vasarą prieš 1,5 metus matė mėlynes ant (duomenys neskelbtini) veido. Paties smurto fakto nematė, buvo (duomenys neskelbtini)su (duomenys neskelbtini) atvažiavę, matė (duomenys neskelbtini) su mėlynėmis ant veido.
Liudytojas R. R. parodė, kad yra ieškovės brolis. Matė ne vieną kartą kai sesuo buvo sumušta, viena akimi nematė. Prieš 3-4 metus, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Kas tris mėnesius kartą tai tikrai mušdavo. Po santuokos metų buvo sumušta. Negyvena, nes atsakovas naudoja jėgą, vis dažniau kilnoja rankas. Kai gyveno vieni, tai rečiau mušė, bet kai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyventi tai dažniau mušdavo. Matė kaip sudavė delnu į veidą vieną kartą, nes atiminėjo raktus mašinos – atsakovas norėjo girtas važiuoti su mašina. Jie dažnai barėsi. (duomenys neskelbtini) iniciatorius, rėkdavo ant vaikų dėl neblaivumo. Kompiuteris vaiko pas vaiką, jo monitorius pas atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė N. Z. ir atsakovas V. Z. sudarė santuoką 2000-04-29, santuoka įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės Metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Santuokoje augina du nepilnamečius vaikus – A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 11). Ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 10, 12).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. Z. ir N. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 67).
Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį svyruoja tarp (duomenys neskelbtini) Lt (b.l. 19), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b.l. 81). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas per mėnesį svyruoja tarp (duomenys neskelbtini) Lt (b.l. 73).
Ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27, 71) ,atsakovo vardu taip pat registruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 71). Automobilis Mitsubishi Colt jau išregistruota,kas reiškia,kad šios transporto priemonės nėra šalių nuosavybėje.
2008-07-10 atsakovui V. Z. bankas AB ,,Swedbank“ suteikė asmeninę paskolą Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos likutis 2011-10-04 dienai buvo (duomenys neskelbtini) Lt (b.l. 72). Bankas buvo informuotas, kad po santuokos nutraukimo paskola liks atsakovo asmenine prievole (b.l. 74).
Šalys 2006-06-21 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) už 90 000 Lt (b.l. 20-26).
Dėl santuokos nutraukimo.
CK 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 str. 3 d. numatytos išimtys, kai sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Teismas šioje byloje mato, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas laiko ne vien atsakovo kaltę,nes objektyviai nebuvo įrodyta nuolatinio, kaip teigė ieškovė, atsakovo smurto,neištikimybės.Šalys kaltina vieni kitas neištikimybe,tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta.Vertinant įrodymus, susijusius su ieškovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, kad šalių, jų nepilnamečio sūnaus, liudytojų parodymai nėra pakankami konstatuoti besąlygiškai vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo.Liudytojų paaiškinimai teisme negali būti vertinami vienareikšmiškai ir nekritiškai.Ieškovės iškviesti liudytojai yra giminės ir draugai,kurių paaiškinimai nėra tapatūs pačios ieškovės paaiškinimams.Teismas iš šių paaiškinimų mato,kad smurtas šeimoje nebuvo nuolatinis,pastovus,tačiau tai bet kokiu atveju nepateisina atsakovo bet kokio smurto panaudojimo ieškovės atžvilgiu.Iš kitos pusės teismas mato,kad ieškovė neginčijamai neįrodė,kad 2011 metų kovo mėnesį prieš atsakovui išvažiuojant į Vokietiją,ieškovės atžvilgiu buvo pavartotas smurtas,ko pasekoje,ieškovė turėjo palikti šeimą.To nepatvirtina ir medicininiai išrašai-2011-04-04“nežymus patinimas k/p paakio srityje“(b.l.14-18), ir jų turinio ieškovės paaiškinimas,bei liudytojos parodymai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai,kad ieškovė išėjo iš namų 2011 metų balandžio mėnesį ir paliko vaikus su atsakovu,kuris juos išlaikė ir jais rūpinosi iki birželio mėnesio.Ieškovė vaikų nelankė,tik bendraudavo telefonu.Po to ji pasiėmė vaikus ir šeimyniniai santykiai galutinai nutrūko.Tai reiškia,kad ieškovė priėmė sprendimą pirma nutraukti šeimyninius santykius,nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsaugoti šeimą,ko pasekoje atsakovas taip pat sutiko su buvusia situacija ir taip pat nesėmė jokių aktyvių veiksmų taikytis ir išsaugoti šeimą.
Nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinio kaltės, teismas nenustatinėja sutuoktinio kaltės laipsnio, o pagal pateiktus įrodymus negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kurios iš šalių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė ir dėl kurios iš šalių kaltės jų santuoka iširo. Pagrindine santuokos iširimo priežastimi teismas laiko skirtingus šalių požiūrius į bendrą gyvenimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje.Teismas mato,kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Tokiu būdu teismas faktiškai konstatuoja, kad abi šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d.).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.
Nutraukus santuoką teismas išsprendžia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą (CK 3.59 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių sūnų A. ir A. Z. gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja, nes dėl savo pareigų ir užimtumo darbe negalėtų tinkamai prižiūrėti vaikų ir būti su jais. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šiuo metu nepilnamečiai šalių sūnūs gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimi (b.l. 38-39). Teismo posėdžio metu A. Z. pateikė savo nuomonę, kad jis nori likti gyventi su motina. Ieškovės ir vaikų santykiai yra geri.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų – A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaikų interesus ir poreikius. Taigi, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).
Ieškovė teismo posėdžio metu pasiūlė bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas dėl pasiūlytos tvarkos neprieštaravo. Kadangi nėra ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos, ir teisme šalys tai patvirtino, teismas nustato, kad ieškovė neturi trukdyti atsakovui bendrauti su sūnumis (duomenys neskelbtini) bei dalyvauti jų auklėjime abiejų šalių suderintu laiku. Ieškovė taip pat įsipareigojo sudaryti galimybę atsakovui paimti sūnus bendravimui ir auklėjimui į savo namus kas antrą savaitgalį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. pristatant juos į gyvenamąją vietą, iš kurios jie buvo paimti. Ieškovė sutiko su tuo, kad atsakovo atostogų metu 14 kalendorinių dienų sūnūs gyventų kartu su atsakovu, tačiau juos išvežti į užsienį be ieškovės sutikimo draudžiama(b.l.97).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Tėvai nesutaria dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. Tuo tarpu atsakovas sutinka su 300 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui dydžiu, po paskolos grąžinimo sutiko mokėti po 400 Lt.
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2012-08-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 850 Lt. Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius.
Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kad vaikų gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, kitas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tai, kad specialių poreikių vaikams nenustatyta, į vaikų amžių bei pateiktus įrodymus,kad atsakovas turi asmeninę skolą kreditoriui,kuri buvo paimta santuokos metu,ir jis moka bankui kas mėnesis,kai paskolos likutis 2011-10-04 sudarė virš (duomenys neskelbtini) litų,kad išlaikymas priteisiamas dviems vaikams(CK 3.198 str.), pripažintina, kad 300 Lt išlaikymo dydis atitinka protingumo ir proporcingumo principą,leidžiantį atsakovui teikti pastovų išlaikymą abiems vaikams ir galimybę atsiskaityti su kreditoriumi,bei pačiam išgyventi iš likusios pinigų dalies(CK 1.5 str.).Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2011-12-14,tačiau,kaip nurodė pats atsakovas 12 mėnesių nuo bylos išnagrinėjimo(nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio) iki 2013 metų rugsėjo mėnesio,po ko priteistina po 400 litų kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Būtent tokiam išlaikymo dydžiui pritarė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teisminio nagrinėjimo metu. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.). Šalys po santuokos nutraukimo vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl šie klausimai nesprendžiami.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 ,,Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Iš pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdė nuo 2011 m. birželio mėnesio,išskyrus duotus 200 litų.Priešingų įrodymų byloje nepateikta, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2011 metų gruodžio 14 d. (ieškinio pateikimo data), t.y. už 6 mėnesius, viso 3400 Lt (300 Lt x 2 vaikai x 6 mėn.-200 Lt).
Dėl turto padalinimo.
Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.Preziumuojama,ad sutuoktinių turto dalys yra lygios(CK 3.117 str.1d.).
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Ieškovė teigia, kad jos motinai pardavus dviejų kambarių butą ir jai davus 45 000 Lt bei pridėjus šeimos santaupas šalys nusipirko namą (duomenys neskelbtini), tačiau supratę, kad negalės išlaikyti ir eksploatuoti, jį pardavė už 90 000 Lt, kuriuos investavo į atsakovo tėvo padovanotą namą (duomenys neskelbtini), kurį už šias lėšas suremontavo bei pagerino jo stovį. Taip pat įsigijo 1) automobilį (markė „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 24000 Lt; 2) dvi dvivietes sofas-lovas - 2000 Lt; 3) tris spintas su veidrodžiais - 3500 Lt; 4) Minkštą kampą-sofą-lovą - 1400 Lt; 5) sekciją- 1200 Lt; 6) komodą – 400 Lt; 7) rašomąjį stalą - 150 Lt; 8) spintą knygoms - 150 Lt; 9) virtuvės baldus - 1300 Lt; 10) virtuvinį stalą ant ratukų su kėdėmis - 300 Lt; 11) šaldytuvą - 3300 Lt; 12) mikrobangę - 100 Lt; 13) skalbimo mašiną - 2600 Lt; 14) boilerį - 300 Lt; 15) plastikinius langus (5 vnt.) - 4500 Lt; 16) laminatą vaikų kambariui - 300 Lt; 17) kinokamerą - 1300 Lt; 18) tris gesonus - 800 Lt; 19) vandentiekio vamzdžius - 1200 Lt; 20) du hidroforus - 800 Lt; 21) du televizorius - 1200 Lt; 22) kompiuterį - 1100 Lt.; 23) dvi dujines plyteles - 1400 Lt; 24) du treniruoklius - 2000 Lt. Viso: 55000 Lt.Tačiau realių ir objektyvių šios nurodomos sumos įrodymų ieškovė teismui taip ir nepateikė.
Iš kitos pusės atsakovas neginčijo įsigijus santuokos metu nurodomą to turto dalį,išskyrus tai,kad buvo įstatyti du langai,o ne penki, kad kino kamera pavogta,kad vieną televizorių ieškovė pasiėmė,kad kompiuteris yra pas vaiką.Ieškovė neįrodė,kad buvo nupirkta ir įstatyta du,o ne penki langai,kad kino kamera yra pas atsakovą.
Ieškovė prašė priteisti ir įpareigoti atsakovą išmokėti 45000 Lt turto vertės sumą kaip kompensaciją.Teismas mato,kad ieškovė net nenurodo ieškinio padavimo dienai esančio kilnojamojo turto kainos,o reikalauja kompensacijos už pirminę daiktų įsigijimo kainą,kas yra nesąžininga.
Atsakovas nurodė, kad santuokos metu santuokos metu įgytos bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, nėra. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 997/2194 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)bei ½ šiame sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ ūkinių pastatų pagal dovanojimo sutartį, todėl toks turtas net ir dovanotas santuokos metu nedalintinas (b.l.68-69). Atsakovas sutiko, kad nurodyti kilnojamieji daiktai butų priteisti ieškovei natūra, jam priteisiant 1000 Lt kompensaciją. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad kompiuteris jau yra pas šalių sūnų (duomenys neskelbtini), vieną televizorių ieškovė jau yra pasiėmusi, dujinės plytelės sandėliuke, kino kamera pavogta, o likę daiktai šiuo metu yra pas atsakovą.
Akivaizdu,kad iš esmės šalys gali pasidalinti turtą natūra pagal įstatymo preziumuojamą lygų turto dalių padalinimą,jeigu tai įmanoma,t.y.ieškovė gali pasiimti bendrai įgytą turtą,išmokėdama 1000 litų kompensaciją atsakovui,nes šioje dalyje tokiu būdu padalintinas kilnojamasis turtas būtų protingas ir racionalus,nes atitinka įstatymo raidę ir neprieštarauja šalių interesams-maksimaliai išspręsti ginčą nesuteikiant vienai kuriai nors šaliai nepagrįsto prioriteto dėl atidalinimo būdo pinigine kompensacija,kadangi atsakovas sutinka su atidalinimo būdu natūra(tokiu atveju ieškovei tenka didesnė turto dalis natura,nei prašoma 1000 Lt piniginė kompensacija)(CK 3.127str.3d.).
Ieškovei priteisiama natūra kilnojamieji daiktai,atsižvelgiant į ieškovės nurodomas kainas ir jų balansą: viena dvivietė sofa-lova; dvi spintos su veidrodžiais;minkštas kampas-sofa-lova ;komodas; rašomasis stalas; spinta knygoms ;virtuvinis stalas ant ratukų su kėdėmis; šaldytuvas; mikrobanginė krosnelė; skalbimo mašina; plastikiniai langai (2 vnt.); vieną iš dviejų televizorių;vieną dujinę plytelę;vieną iš dviejų treniruoklių.
Ieškovei priteisiamas automobilis „Renault Clio“,kadangi akivaizdu,kad šeimai būtina transporto priemonė,kuri skirta tenkinti nepilnamečių vaikų interesus.Kompensacija atsakovui nepriteistina,nes atsakovui priteista mažesnis išlaikymas ir įsiskolinimas už išlaikymą,o ir ieškovės turtinė padėtis nesudaro tam objektyvaus pagrindo(CK 1.5 str.,3.127str.,3.198 str.).
Ieškovė sumokėjo 136 Lt mokesčio už neturtinį reikalavimą (b.l.1). Priteisus ieškovei daiktus natūra, iš jos priteistina 142 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80, 88, 96 str.).
Atsakovas sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (b.l. 60). Jis turi sumokėti papildomai 71 Lt valstybei (CPK 88, 93, 96 str.) už turto padalinimą (CPK 93 str.).
Ieškovė sumokėjo 136 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) ir 2400 Lt už teisines paslaugas advokatui S. M. (b.l. 82). Atsakovas sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (b.l. 60).Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies ir ne jos prašomu būdu,ir iš esmės atsakovui priėmus kompromisą.Todėl teismas nemato,kad būtų teisinga iš atsakovo priteisti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai.Teisinga,sąžininga ir protinga priteisti iš atsakovo ieškovei 800 litų bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai(CPK 88,98str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 88, 93, 96, 98,177-185 str., 259-260 str., 263 str., 264 str.,268, 269 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2000-04-29 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Nepilnamečių vaikų A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais sūnumis A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. atsakovas bendrauja su sūnumis bei dalyvauja jų auklėjime abiejų šalių suderintu laiku;
2. atsakovas V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gali paimti sūnus bendravimui ir auklėjimui į savo namus kas antrą savaitgalį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. pristatant juos į gyvenamąją vietą, iš kurios jie buvo paimti;
3. atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) atostogų metu jis turi teisę 14 kalendorinių dienų pasiimti sūnūs gyventi kartu su atsakovu, tačiau juos išvežti į užsienį be ieškovės sutikimo draudžiama.
Priteisti iš atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio,po ko priteisiama po 400Lt(keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės .Nepilnamečių vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. Z..
Priteisti iš atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. Z. naudai 3400 Lt(tris tūkstančius keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 metų birželio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio.
Kilnojamuosius daiktus,kuriuos sutuoktiniai įgijo santuokos metu,ir kurie yra pas V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), : viena dvivietė sofa-lova; dvi spintos su veidrodžiais;minkštas kampas-sofa-lova ;komodas; rašomasis stalas; spinta knygoms ;virtuvinis stalas ant ratukų su kėdėmis; šaldytuvas; mikrobanginė krosnelė; skalbimo mašina; plastikinis langas (1 vnt.); vieną iš dviejų televizorių;vieną dujinę plytelę;vieną iš dviejų treniruoklių,priteisti ieškovės N. Z. asmeninėn nuosavybėn.
Iš ieškovės N. Z. priteisti atsakovui V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) kompensaciją už atsakovei priteistą turtą.
Priteisti N. Z. asmeninėn nuosavybėn automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti V. Z. asmeninėn nuosavybėn automobilį Volkswagen Passat,valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. Z. ieškovės N. Z. naudai 800 lt(aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės N. Z. 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus)bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo V. Z. 71 Lt(septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.