Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Arvydui Milučiui, nukentėjusiosios atstovui advokatui Kęstučiui Stungiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal LR BK 281 str. 5d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. R. K. taip pat atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiosioms P. K. ir V. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš R. K. priteista 2000 Lt P. K. jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms šioje byloje apmokėti.

Dėl nukentėjusiojo E. K. civilinio ieškinio procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas pagal LR BK 281 str. 5d. už tai, kad jis 2004-12-26, 19 val. 10 min. kelio Žiežmariai- Kruonis 5-ame kilometre Kaišiadorių rajone, vairuodamas A. K. transporto priemonę – automobilį VW PASSAT valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles- Kelių eismo taisyklių 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 164 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 171 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.1 punktą, nurodantį, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo V. K., o P. K. ir V. K. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, E. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas K.Stungys atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad R. K. nuteistas teisėtai ir pagrįstai, nuosprendis atitinka LR BPK 303 str. 2d., 304 str., 305 str. 1d. reikalavimus, nuteistojo skunde nėra procesinių ir dalykinių pagrindų nuosprendžio panaikinimui. Teismas motyvuotai nurodė, kuria ekspertizės išvada remiasi, kurias atmeta, dėl kokių priežasčių jomis nesivadovauja. Teigia, kad apelianto samprotavimai apie eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, nuotrauką bei matmenis išgalvoti, o liudytojo V. Š. parodymai konkrečiai ir išsamiai išanalizuoti. Skundo teiginiai apie protektoriaus žymių susidarymo mechanizmą išgalvoti, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, fiksuotoms įvykio vietos apžiūros protokole, liudytojų parodymams, ekspertų išvadoms. Nepagrįsti apelianto pasisakymai dėl pirminių kelio pločio matmenų, nes įvykio vietos apžiūra buvo atlikta kelis kartus siekiant nustatytai tikrąsias priešpriešinio judėjimo juostos matmenis ir ašinės linijos padėtį, kadangi buvo nustatyta, jog policijos darbuotojas A. Z. neteisingai pažymėjo ištisinės linijos padėtį, judėjimo juostų pločius, kelio važiuojamosios dalies plotį. Nukentėjusiosios atstovas atsiliepimuose taip pat nurodo, kad išgalvoti ir apelianto teiginiai dėl kelio pločio pokyčių dėl atmosferos sąlygų, nes VšĮ „Kauno regiono keliai“ 2007-05-25 pranešime Nr. 29 nurodyta, kad kelio asfaltbetonio ir dangos ir kelkraščių matmenys nesikeitė iki 2004-12-26 ir 2005-05-05 buvo tokie patys. Teigti, kad vėlesni kelio pločio matavimo 2005-04-29, 2005-05-03, 2005-05-05, 2005-05-09 duomenys neteisingi, netikslūs, ar pakitę nuo įvykio dienos dėl atmosferinių reiškinių poveikio – nėra jokio pagrindo. Teigia, kad liudytojų E. K., S. K., E. K. parodymai akivaizdžiai prieštarauja faktinių bylos aplinkybių visumai. Apeliacinio skundo teiginiai dėl akinimo, dėl mirksėjimo šviesomis yra tik samprotavimai, prielaidos. Teismas motyvuotai pasisakė, kad šių liudytojų parodymai nėra įrodymai BPK 20 str. prasme. R. K. išvažiavimo į priešpriešinę judėjimo juostą faktą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, nuotraukos, schemos (t.1. b.l. 3-9, 10-13, 14-19), ekspertų išvados (t.3. b.l. 152-168), specialistų išvados (t.1. b.l. 140-145, 155-175), liudytojo V. Š. parodymai. Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad R. K. skunde siekia O.Lukoševčienės išvados pripažinimo tik klaidingų argumentų pagrindu. Specialistės pateikta išvada – tik šališka prielaida (tikėtina). Ją paneigė visos atliktos ekspertizės, specialistų išvados byloje, ekspertų L.Lazarenko, V.Šakėno apklausos teisme bei įvykio vietos apžiūrų protokoluose užfiksuoti autoįvykio pėdsakai. Pažymi, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė ne ekspertinių išvadų, o įrodymų visumos vertinimo pagrindu. Nurodo, kad apeliacinio skundo prielaidos dėl neišsamiai ištirtų bylos aplinkybių, neįsigilinimo į liudytojų parodymus, specialistų, ekspertų išvadų esmę, prieštaravimus tarp jų, yra nekorektiški samprotavimai, neturintys nei teisinio, nei faktinio pagrįstumo, dėl to nėra pagrindas nuosprendį naikinti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, teismo nuosprendį panaikinti.

Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu ir mano, kad neištirtos visos bylos aplinkybės. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

LR BPK 20 str. 5d. numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Teisėjo vidinis įsitikinimas susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Be to, jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka.

Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Nuteistojo R. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5d., įrodyta nukentėjusiųjų P. K. ir V. K. parodymais, liudytojo V. Š. parodymais, kompleksinės komisijinės eismo įvykio (autotechninės) – medicininės ekspertizės išvadomis, ekspertų L.Lazarenko, V.Šakėno paaiškinimais, teismo medicinos specialistų išvadomis, įvykio vietos pažiūros protokolų, nuotraukų, schemų, transporto priemonių apžiūros protokolų duomenimis, kita bylos medžiaga.

LR BK 281 str. 5d. numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo, ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jei dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Nukentėjusiųjų P. K., V. K. parodymais, teismo kompleksinės komisijinės ekspertizės išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokoluose, nuotraukose bei schemose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad R. K. prieš automobilių susidūrimą buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Tuo nuteistasis nesilaikė ir pažeidė kelių eismo taisyklių 53 punkto, nurodančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 164 punkto, nurodančio, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 171 punkto, nurodančio, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.1 punkto, nurodančio, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, reikalavimų. Nustatyta, kad dėl šių R. K. padarytų pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo V. K., o P. K. ir V. K. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, E. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 3372/04 (02) (t.1. b.l. 29-30) matyti, kad autoįvykio metu dėl uždaro žastikaulio lūžio P. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.M 2496/04 (01) (t.1. b.l. 85-89) matyti, kad autoįvykio metu V. K. padaryti odos nubrozdinimai veide, kraujosruvos minkštuosiuose galvos dangaluose, susidarė kraujo krešuliai po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, intrasmegeninės kraujosruvos smegenėlėse, poodinės kraujosruvos kairėje rankoje. 2004-12-29 V. K. nuo galvos traumos mirė. Teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 1302/05 (02) (t.1. b.l.99-100) patvirtina, kad V. K. dėl galvos smegenų sukrėtimo, viršutinio žandikaulio lūžio, skruostikaulio lūžių, poodinės kraujosruvos veide ir nosies kaulų lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 3362/06 (02)(t.1. b.l.111-112) patvirtina, kad E. K. dėl minkštųjų audinių sumušimo bei odos nubrozdinimo kairio kelio srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors apeliantas teigia, kad ne jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, o tai padarė nukentėjusioji V. K., vairavusi automobilį Mercedes Benz, tačiau šie nuteistojo parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų V. K., P. K. parodymams, bet ir objektyviems byloje užfiksuotiems duomenims. Tiek nukentėjusioji P. K., tiek ir V. K. patvirtino, kad P. K. važiavo įjungusi artimas automobilio žibintų šviesas, niekas „nemirksėjo“ šviesomis, iš priešais atvažiuojantis automobilis tiesiai kirto posūkį, įvažiavo į P. K. vairuojamo automobilio eismo juostą ir automobiliai susidūrė jos važiuojamosios dalies eismo juostoje. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros metu padarytų foto nuotraukų matyti, kad po smūgio automobilis Mercedes Benz buvo savo eismo juostoje, nekirtęs nei vienu savo ratu ištisinės eismo juostos, o tuo tarpu automobilis VW Passat, kurį vairavo R. K., stovėjo, kaip matosi iš nuotraukos, kirtęs ištisinę eismo juostą priekiniu kairiuoju ratu. Šios aplinkybės taip pat atitinka ir liudytojo V. Š. parodymams, kad nuvykęs į autoįvykį rado susidūrusius automobilius VW Passat ir Mercedes Benz, automobilis Mercedes Benz buvo savo pusėje, o VW Passat buvo priekiniu ratu kirtęs skiriamąją baltą juostą. Tą aplinkybę, kad eismo įvykio metu į priešingą eismo juostą buvo išvažiavęs būtent R. K. savo vairuojamu automobiliu VW Passat, patvirtino ir byloje atlikta 2007-02-28 Nr. 11-708 (07) kompleksinė komisijinė ekspertizė (t.3. b.l. 158-164) bei ikiteisminio tyrimo metu atlikta komisijinė eismo įvykio ekspertizė 2005-12-09 Nr. 11-1810(05) (t.1. b.l. 193-202). Šios ekspertizės davė kategorišką išvadą, kad susidūrimo metu R. K. vairuojamas automobilis VW Passat buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Dėl automobilio Mercedes Benz padėties eismo įvykio metu ikiteisminio tyrimo metu skirta komisijinė ekspertizė ir teismo metu paskirta kompleksinė komisijinė ekspertizė davė iš esmės tokią pačią išvadą, kad įvykio metu Mercedes Benz važiavo savo eismo juostoje, tačiau prie pat ištisinės linijos. Po įvykio apžiūros protokoluose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai– Mercedes Benz labiau sugadintas kairysis kampas, o VW Passat - visas priekis, patvirtina aukščiau aptartų ekspertizių išvadose, schemose pateiktą susidūrimo mechanizmą, o taip pat ir tą aplinkybę, kad automobilis Mercedes Benz, vairuojamas P. K., važiavo savo eismo juosta ties ištisine linija ir prieš pat smūgį suko į dešinę smailiu kampu, o VW Passat automobilis, vairuojamas nuteistojo R. K., buvo išvažiavęs į priešingą, t.y. Mercedes Benz važiavimo kryptį ir prieš pat susidūrimą suko į savo važiavimo kryptį, į dešinę, tačiau susidūrimo neišvengė. Byloje tiek ekspertizėse, kuriomis rėmėsi apylinkės teismas, tiek ir kitose specialistų išvadose, nustatyta, kad smūgio metu automobilis Merceds Benz stūmė VW Passat, nes yra sunkesnis, todėl įvertinus ne tik nukentėjusiųjų P. K. bei V. K. parodymus, bet ir objektyvius duomenis, o būtent fotonuotraukose bei įvykio vietos apžiūros metu eismo įvykio schemoje užfiksuotą automobilio Mercedes Benz padėtį po įvykio(stovi savo eismo juostoje, nekirtęs kelio ištisinės linijos nei vienu ratu, o taip pat ir savo gabaritais ištisinės linijos), akivaizdu, kad smūgis ir automobilių susidūrimas įvyko būtent Mercedes Benz automobilio važiuojamosios juostos dalyje, t.y. VW Passat automobilis priešpriešinio prasilenkimo metu buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Iš liudytojo V. Š. parodymų nustatyta, bei įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio apžiūrint įvykio vietą tarp automobilių buvo užfiksuotos sudužusios automobilių žibintų stiklų šukės ir plastikinių detalių nuolaužos, jos rastos automobilio Mercedes Benz eismo juostoje, kas leidžia daryti išvadą, kad automobilių susidūrimas ir kontaktas įvyko automobilio Mercedes Benz eismo juostoje, o ne kaltinamojo eismo juostoje. Be to, betarpiška įvykio liudytoja V. K. patvirtino, kad ji matė, jog nuteistojo automobilis nedarė posūkio, kirto kelio ruožą, kas atitinka ir neprieštarauja byloje nustatytai aplinkybei, jog apeliantas išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą.

Apelianto argumentai, kad teismas neturėjo vadovautis melagingais nukentėjusiųjų P. K. ir V. K. parodymais, nes jos teigė, kad buvo prisisegusios saugos diržus, o ekspertai nustatė, kad nebuvo prisisegę saugos diržų, atmestini, nes eismo įvykio kilimui saugos diržų prisisegimas ar neprisisegimas reikšmės neturėjo, o nukentėjusiųjų parodymai dėl kitų įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, yra logiški bei, kaip jau minėta aukščiau, atitinka objektyviais duomenimis užfiksuotas aplinkybes. Be to, P. K., V. K. parodymai nėra vieninteliai įrodymai byloje, patvirtinantys nuteistojo kaltumą.

Tą aplinkybę, kad į priešingą eismo juostą buvo išvažiavęs, būtent R. K. vairuojamas automobilis VW Passat, ir dėl to automobiliams susidūrus, Mercedes Benz labiau apgadintas kairysis kampas, o VW Passat labai apgadintas visas priekis, patvirtina ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ekspertės L.Lazarenko bei V.Šakėno duoti paaiškinimai. Pirmosios instancijos teisme ekspertė L.Lazarenko paaiškino, kad Mercedes Benz važiavo savo eismo juosta, ties ašine linija, o VW Passat buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Patvirtino, kad techniniu požiūriu neįmanoma R. K. versija, jog Mercedes Benz išvažiavo į VW Passat eismo juostą ir trenkėsi. Paaiškino, kad Mercedes Benz važiavo prie pat krašto, bet neįvažiavo į kitą juostą, o VW Passat išvažiavo į kitą eismo juostą 0.8 m., Mercedes Benz kampas kontaktavo su VW Passat viduriu, mašina važiuodama kitą mašiną išstumti 3 metrus į kairę negalėjo (t. 4. b.l. 20). Šie paaiškinimai iš esmės atitinka eksperto V.Šakėno paaiškinimus, kad VW Passat važiavo priešinga eismo puse, P. K. važiavo ties važiuojamosios kelio dalies viduriu, Mercedes Benz vairuotoja nebuvo išvažiavusi už ištisinės linijos. Patvirtino, kad jei R. K. nebūtų išvažiavęs į priešingą kelio juostą, tai eismo įvykis nebūtų kilęs, tai buvo pagrindinė sąlyga atsirasti įvykiui (t.4.b.l.21). Taigi, šios aplinkybės patvirtina ir nukentėjusiųjų P. K. bei V. K. parodymus apie automobilių padėtį eismo juostose prieš pat autoįvykį ir susidūrimą, o taip pat liudytojo V. Š. parodymus bei įvykio schemoje ir nuotraukose užfiksuotas automobilių padėtis iš karto po susidūrimo ir visiškai paneigia liudytojų S. K., E. K., nukentėjusiojo E. K. parodymus. Nors liudytojas E. K. bei nukentėjusysis E. K. nurodė, kad iš priešais važiuojantis automobilis akino VW Passat vairuotoją, kad VW Passat vairuotojas važiavo savo kryptimi, o po susidūrimo ištisinę skiriamąją juostą savo ratais buvo apžergęs, t.y. išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą būtent automobilis Mercedes Benz, o ne VW Passat, prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų P. K., V. K., bet ir aukščiau aptartų ekspertizių išvadose nustatytoms aplinkybėms, o taip pat objektyviai eismo įvykio schemoje bei nuotraukose užfiksuotoms automobilių padėtims po įvykio, bei liudytojo V. Š. parodymams apie automobilių padėtį atvykus iš karto po įvykio. Be to, liudytojo E. K., nukentėjusiojo E. K. bei nuteistojo R. K. parodymai nėra visiškai tarpusavyje sutampantys, nuoseklūs. R. K. ir E. K. nurodė, kad skiriamosios linijos nebuvo, tačiau E. K., pasakodamas apie automobilių padėtį, nurodė ją ištisinės juostos atžvilgiu. Liudytoja S. K. paties eismo įvykio-susidūrimo momento ar automobilių padėties susidūrimo metu, net nematė, paklausus pirmosios instancijos teisme į kurią pusę buvo posūkis, pasakyti negalėjo. Turint omenyje, kad po susidūrimo automobiliai savo padėtis pakeitė, liudytojos S. K. parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti vieno ar kito automobilio vairuotojo kaltės.

Kaip jau minėta aukščiau, jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą, visi įrodymai vertinami bendra tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas apie R. K. kaltę bei darydamas išvadą, jog būtent jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ir pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, pagrįstai rėmėsi kompleksinės komisijinės eismo įvykio-medicininės ekspertizės aktu 2007-02-05 Nr. 11-2590 (06) bei 2007-02-15 Nr. 11-2590 (06) aktu, nes šiose ekspertizėse duotos išvados, o ir pati ekspertizė pagrįsta byloje surinktų duomenų visuma, išvados dėl autoįvykio mechanizmo, automobilių susidūrimo vietos kelio atžvilgiu yra pagrįstos tyrimo duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė 2005-04-11 Nr.11-321-(05) ( t.1. b.l. 140-145), 2005-05-11 Nr. MV 2005-12 (t.1. b.l. 155-175) bei teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas specialisto išvadas dėl autoįvykio (t.3. b.l. 93-127), nes jos nebuvo išsamios, tarpusavyje turėjo prieštaravimų. Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė O.Lukoševičienės pateikta išvada, nes ji buvo atlikta turint ne visą bylos medžiagą, o tik jos dalį, be to, kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžio nei vienas iš davusių teisme paaiškinimus ekspertų nesutiko su O.Lukoševičienės išvadomis, o taip pat ir kai kuriais eismo įvykio modeliavimo skaičiavimais, kurie prieštarauja fizikos dėsniams. Be to, O.Lukoševičienės atliktas tyrimas ir pateikta išvada neatitinka BPK 89, 90, 205 str. reikalavimų ir gali būti traktuojama tik kaip konsultacinio pobūdžio dokumentas, kuris gautas proceso dalyvio(nuteistojo) prašymu ir apmokant jo lėšomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo skirta komisijine kompleksine eismo įvykio-medicinine ekspertize, kurią atliko Lietuvos Teismo ekspertizių centas (toliau-LTEC), nes šis centras nuo 2006-12-18 veikia pagal sertifikuotą kokybės vadybos sistemą, kuri patvirtina, kad kiekviena LTEC vykdoma veikla vyksta pagal efektyvias, pamatuojamas kokybės procedūras. Be to, nors ekspertizė atlikta įvertinus ir skirtingus kelio matmenis, tačiau pažymėtina, kad kelio matmenys nors ir skiriasi, tačiau esminės reikšmės įvykio mechanizmui neturėjo, nes net ir imant siauriausius eismo juostų pločius, jie buvo pakankami kiekvienam automobiliui saugiai prasilenkti būnant savo eismo juostoje, jie nebuvo platesni nei eismo įvykio metu susidūrusių automobilių pločio išmatavimai. Nustatant automobilių padėtis kelio išmatavimų atžvilgiu ir ekspertizės metu atliekant eismo įvykio tyrimą, didelę reikšmę turėjo ir iš karto po eismo įvykio objektyviai fotonuotraukose užfiksuotos automobilių padėtys ištisinės juostos atžvilgiu. Be to, ta aplinkybė, kad viena eismo juosta siauresnė už kitą, nesuteikia teisės nesilaikyti kelių eismo taisyklių reikalavimų ir išvažiuoti į priešingą eismo justą, kai eismo juostos plotis, kuria važiuojama, pakankamas automobilio pločiui. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskutinėje ekspertizėje pateiktas skirtingas įvykio mechanizmas. Kaip matyti iš bylos medžiagos panašų įvykio mechanizmą nustatė visos ankstesnės specialistų išvados ir ekspertizės, išskyrus O.Lukoševičienės pateiktą išvadą, tačiau tiek jas, tiek ir O.Lukoševičienės išvadą teismas pagrįstai atmetė dėl jau aukščiau nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos pripažintų pagrįstais.

Apeliantas teigia, kad paskutiniojoje ekspertizėje duodama išvada, jog nuteistasis atsidūrė kitoje eismo juostoje dėl neaiškių priežasčių, neteisinga ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šis apelianto argumentas paneigtas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertizė buvo atliekama būtent nustatyti įvykio mechanizmą, t.y. kur buvo automobiliai susidūrimo metu, nustatyti patį susidūrimo mechanizmą. Tai buvo atlikta įvertinus jų padėtį kelio atžvilgiu užfiksuotą nuotraukose iš karto po įvykio, automobilių sugadinimo pobūdį, pateiktus skirtingus kelio pločio išmatavimus. Minėtas ekspertizės aktas atitinka BPK 88 straipsnyje ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, jame užfiksuoti duomenys neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, eksperizė atlikta įvertinus visą bylos medžiagą ir byloje esančius duomenis.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad teismas remdamasis ekspertės L.Lazarenko paaiškinimais, tačiau nepasisakydamas dėl 2005-12-09 ekspertizės akto Nr. 11-1810 (05), nesistengė išsamiai ištirti bylos aplinkybes, ištirti įrodymus, nepagrįstas, nes kaip matyti iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu atliktos komisijinės eismo įvykio ekspertizės akto 2005-12-09 Nr. 11-1810 (05) ir teismo metu skirtos kompleksinės komisijinės eismo įvykio - medicininės ekspertizės akto 2007-02-08 Nr. 11-708 (07) pateiktos išvados dėl eismo įvykio mechanizmo labai panašios. Tiek vienoje, tiek ir kitoje ekspertizėje duodama išvada, kad susidūrimo metu, būtent automobilis VW Passat buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą iki 80 cm., skaičiuojant nuo ištisinės juostos. Abejose ekspertizėse pateikiama išvada, kad pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, kad vairuotojas R. K. priešpriešinio prasilenkimo metu išvažiavo į priešingą eismo juostą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. K. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles - Kelių eismo taisyklių 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 164 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 171 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.1 punktą, nurodantį, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Byloje neabejotinai nustatytas priežastinis ryšys tarp R. K. neatsargios veikos ir kilusių pasekmių, todėl jo veiksmai pagal LR BK 281 str. 5d. kvalifikuoti teisingai.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, buvo teistas, tačiau teistumai išnykę, padarytas nusikaltimas neatsargus, įvertino rizikingą pačių nukentėjusiųjų elgesį ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skyrė laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams, jos vykdymą vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant 3 (trejiems) metams.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas naudojantis specialia teise-vairuojant transporto priemonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę- specialiosios teisės atėmimą ir atėmė R. K. teisę vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, sudėties, nuteistojo kaltės, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Bausmė paskirta teisingai.

Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra.

Daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl nuosprendis paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.