Utenos apylinkės teismo nutartis

2024-11-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-9305-839/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-13
Bylos Nr.
e2YT-9305-839/2024
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01890-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank“
Civilinė byla Nr. e2YT-9305-839/2024Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01890-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.2.7.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 13 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, antstolė Aistė Mikulėnienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. B. pateikė skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 13 d. antstolės priimtą patvarkymą Nr. S-24-104-46788 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/01932. Nurodė, kad antstolei buvo pateikti skundai su prašymu grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Vykdomojoje byloje neįvyko pirmosios ir antrosios varžytynės, vykdomasis dokumentas išrašytas 2014 m., tai įrodo, kad vykdymo procesas nepateisinamai užsitęsęs ir neefektyvus. Pareiškėja mano, kad vykdomojoje byloje pažeistas proporcingumo ir protingos skirtingų interesų pusiausvyros, kad būtų atsižvelgiama ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininko interesus, principas. Antstolis atsižvelgdavo tik į išieškotojo prašymus ir pareiškimus, nepaisydamas skolininko interesus. Skolininkas byloje taip pat suinteresuotas, kad vykdomoji byla būtų baigta kaip galima greičiau, pasirenkant būtinas optimaliausias, ekonomiškiausias, adekvačiausias procesines priemones. Vykdymas vykdomojoje byloje negali būti neapibrėžtas laiko atžvilgiu ir tęstis priklausomai tik nuo išieškotojo noro, tai pažeidžia skolininko teises ir neatitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti vykdomąją bylą. Priverstinio vykdymo procese itin reikšminga šiame procese dalyvaujančių asmenų, visų pirma, išieškotojo ir skolininko teisių bei pareigų pusiausvyra. Dalyvaujantys asmenys turi tinkamai, laiku įgyvendinti jiems tenkančias teises ir pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių vykdymo proceso operatyvumą ir ekonomiškumą. Išieškotojo atsisakymas paimti turtą natūra vykdomojoje byloje vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Išieškotojas buvo pasyvus, atsisakė perimti turtą natūra. Tačiau asmenų teisių ir pareigų balansas jog viena šalis negali atsidurti nepalankesnėje padėtyje nei kita šalis reiškia, kad skolininkė yra nepalankesnėje padėtyje, teismai pagal skolininkės skundus antstolei ir teismams atsižvelgdavo tik į išieškotojo interesus ir teises. Yra pagrindas manyti, kad, atsižvelgiant į vykdymo proceso neefektyvumą, taip pat į aplinkybę, kad nuo teismo sprendimo (vykdomojo dokumento išrašymo) priėmimo jau praėjo daugiau negu dešimt metų, bet jis nebuvo iki galo įvykdytas, būtina pripažinti šioje byloje EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Antstolė Aistė Mikulėnienė, išnagrinėjusi pareiškėjos R. B. skundą, 2024 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. (0104/22/01932)-SS-111, kuriuo atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas išduotas dar 2014-11-03, tačiau skolininkė iki šiol skolos nėra sumokėjusi, teise vykdymo procese siūlyti savo turto pirkėją nesinaudoja, nesiima jokių priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Vykdymo procese nei skolininkė, nei jos atstovas su antstole nebendradarbiauja, vieną po kito teikia skundus dėl antstolės veiksmų. Antstolė tinkamai taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 str. „Vykdomųjų dokumentų grąžinimas“. Jos dispozicijoje yra nuspręsti ar byloje reikalinga tęsti skolos išieškojimą, kada vykdomąjį dokumentą grąžinti ieškovui. Skolininkės atstovo siūlymas antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą CPK 631 str. pagrindu nieko nesprendžia, nes skolininkė skolos nemoka, vykdomasis dokumentas neįvykdytas, be to išieškotojas neturi pareigos paimti turtą natūra neturi. CPK 18 str. nustato, kad teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti, kadangi jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad bankui įkeisto turto priverstinis pardavimas vyksta nuo 2014 metų, tačiau skolininkė iki šiol skolos nėra sumokėjusi. Teise vykdymo procese siūlyti savo turto pirkėją pareiškėja nesinaudoja, nesiima jokių priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Vykdymo procese nei pareiškėja nei jos atstovas su antstole nebendradarbiauja. Be to, teismas, ne kartą išnagrinėjęs panašius pareiškėjos skundus, jau yra pasisakęs, kad antstolis turi teisę bet ne pareigą užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkto pagrindais be to ir įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Aistė Mikulėnienė atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/01932 pagal išieškotojo „Swedbank“, AB, prašymą ir 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jeivaitytės išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-8193 dėl piniginio išieškojimo iš R. B. Vykdomojoje byloje išieškoma iš pareiškėjai priklausančio ir išieškotojos naudai įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 3-8). Antstolė Aistė Mikulėnienė 2024 m. rugsėjo 13 d. priimti patvarkymu Nr. S-24-104-46788 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/01932 vykdydama Notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DJ-8193, nusprendė tęsti R. B. priklausančio, įkeisto, nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių, R. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 0,1073 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu - (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina - 48000 Eur (v. b. l. 413-414). Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nusprendė jo netenkinti, pagrindo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui nenustatė.

Pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu nurodo, kad vykdomasis dokumentas turėjo būti grąžintas išieškotojui, nes išieškotojo atsisakymas paimti turtą natūra vykdomojoje byloje vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Išieškotojas buvo pasyvus, atsisakė perimti turtą natūra. Vykdymas vykdomojoje byloje negali būti neapibrėžtas laiko atžvilgiu ir tęstis tik nuo išieškotojo noro.

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (CPK 625 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau ne kartą nagrinėdamas pareiškėjos skundus teismas yra nurodęs (teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2YT-4928-839/2023, Nr. e2YT-6801-839/2023, Nr. e2YT-427-839/2024 ir kt.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja nuolat skundžia antstolės veiksmus atliekamus siekiant išieškoti skolą hipotekos kreditoriaus naudai. Per dviejų metų laikotarpį vien Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams pateikta 10 skundų, kurie visi buvo pripažinti nepagrįstais. Skundai teikiami vienu tikslu, t. y. siekiamas, kad vykdymo procesas būtų sustabdytas ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui. Kaip vieną iš pagrindinių motyvų tokiam sprendimui priimti šioje byloje pareiškėja nurodo, tai kad išieškotojas yra pasyvus, jo atsisakymas paimti turtą natūra vykdomojoje byloje turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Toks argumentavimas prieštarauja aukščiau aptartoms įstatymo nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai. Šiuo atveju svarbu įvertinti ne tiek išieškotojo, o skolininko sąžiningumą.

Nagrinėjamu atveju, skolos išieškojimo procesas iš esmės yra užsitęsęs ne dėl antstolės, bet dėl pačios pareiškėjos elgesio, jos pasyvumo, t. y. skolos ji nėra sumokėjusi, nesinaudoja CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, nuolatinis (nepagrįstas) skolos išieškojimo veiksmų skundimas apsunkina ir ilgina skolos išieškojimo laiką. Pareiškėjos siūlomas vykdomosios bylos užbaigimas grąžinant vykdomąjį dokumentą iš esmės reikštų pasyvų antstolės elgesį ir formalų konstatavimą, kad skolos išieškojimas nėra įmanomas, o tai prieštarautų šios bylos duomenims. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai daro išvadą, kad tikslinga tęsti vykdomąją bylą. Akcentuotina ir ta aplinkybė, jog skolininkė nesikreipė dėl galimybės sumokėti skolą dalimis, nebendradarbiavo nei su antstole, nei su išieškotuoju, taigi pareiškėjos veiksmai gali būti vertintini tik kaip siekis išvengti skolinių įsipareigojimo vykdymo.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad yra pagrindas atsižvelgiant į proceso neefektyvumą, taip pat į aplinkybę, kad nuo teismo sprendimo (vykdomojo dokumento išrašymo) priėmimo jau yra praėję daugiau nei 10 metų, bet jis nebuvo daugiau nebuvo iki galo įvykdytas, pripažinti šioje byloje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako, nes pareiškėja tik abstrakčiai nurodo teisės aktą, kurio nuostatos jos manymu buvo pažeistos. Kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos valstybės narės laikosi Konvencijoje ir jos protokoluose prisiimtų įsipareigojimų kontroliuoja Europos žmogaus teisių teismas, kuris turi įgaliojimus nustatyti, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas įtvirtintas Konvencijoje (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos II skyrius). Bendrosios kompetencijos teismas atsižvelgia į tarptautinių teisės aktų, taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos bei kitų, nuostatas spręsdamas ginčus, taiko tarptautinių teisės aktų nuostatas ar atitinkamai aiškina nacionalinius teisės aktus.

Taip pat vertinant antstolės 2024-09-13 patvarkymą Nr. S-24-104-46788 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, darytina išvada, kad pradinė turto pardavimo kaina – 48000 Eur kas sudaro 80 procentų nuo (2024-08-01) nustatytos, t. y. 60000 Eur turto vertės, pilnai atitinka CPK 718 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu antstolė pagrįstai tęsia skolos išieškojimo veiksmus bei nustatė teisingą pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą bei CPK 681 straipsnio ir CPK 18 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmai dėl pareiškėjos ginčijamo 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymo Nr. S-24-104-46788 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo teisėti ir pagrįsti, o atliekami skolos išieškojimo veiksmai nepažeidžia skolininkės teisių ir ineteresų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėjas Gediminas Karpavičius