Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, jog ji 2012-11-16 apie 23.25 val. ir 23.35 val., dirbdama barmene – padavėja UAB „Onrama“ bare, esančiame adresu P. Lukšio g. 7A, Kaune, pardavė klientams alkoholinius gėrimus išsinešimui atidarytose pakuotėse, nepaisydama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p., t. y. dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 2 d.

D. L. kalta neprisipažino, parodė, kad gėrimai buvo parduoti vartoti vietoje, t.y. bare.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

D. L. pažeidimas grindžiamas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, D. L., R. B., S. S., M. L. paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, fotonuotraukomis, kasos čekiu.

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, preziumuotina, kad protokole yra padaryta klaida, nurodant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. „koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu“, manytina, kad turėjo būti nurodytas 13 p. „nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.“ Tai nėra kliūtis nagrinėti bylą teisme, laikoma, kad protokole turėjo būti nurodytas 13 p.

Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti padarytus pažeidimus, kurie patektų į normoje nurodytą dispoziciją, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus manytina, kad D. L. veikoje nėra kaltės elemento, kadangi jis nesiekė pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo, ji darė tai, kas nuo jos priklauso, kad pažeidimo būtų išvengta, t. y. įspėjo klientus, kad jie alkoholinius gėrimus vartotų vietoje – remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei S. S., M. L. paaiškinimais. D. L. paaiškino, jog asmenys, pirkę alkoholinius gėrimus, buvo informuoti, kad privalės jį vartoti bare, ji padavusi vienkartines stiklines, bare taip pat yra iškabinti įspėjantys užrašai dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, tačiau kai kurie asmenys, nepaisydami įspėjimų, išėjo į lauką ir išsinešė gėrimus. D. L. parodymus patvirtina ir S. S. bei M. L. paaiškinimai. Jos teigia, kad barmenė jas įspėjusi gerti alkoholinius gėrimus vietoje, padavusi vienkartines stiklines. D. L. teigia, kad negalėjo sulaikyti asmenų, nusprendusių išeiti ir išsinešti alkoholinius gėrimus.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas taip pat pažymi, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, jei nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.). Taigi nesant administracinio teisės pažeidimo byloje vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas – in dubio pro reo), D. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

D. L. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.