Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiojo specialisto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas 2020 m. sausio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. S. už tai, kad jis valstybinėje žemėje, tai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir greta jo, savavališkai pastatė kilnojamus metalinius konteinerius ir vykdė komercinę veiklą. Prašant atlaisvinti teritoriją (nesuteiktą naudotis valstybinę žemę), asmuo to nepadarė. Nusižengimas padarytas 2019 m. spalio 4 d., 9.15 val. Šiais veiksmais M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 ir 12 punktus.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog M. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių buvimo M. S. veikoje, todėl Apygardos teismas jų iš naujo nekartoja.

9. Pažymėtina, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje, M. S. buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad jis valstybinėje žemėje, tai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir greta jo, savavališkai pastatė kilnojamus metalinius konteinerius ir vykdė komercinę veiklą, o prašant atlaisvinti teritoriją (nesuteiktą naudotis valstybinę žemę), asmuo to nepadarė. Apygardos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog M. S. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinę žemę ir buvo atsakingas už šios valstybinės žemės atlaisvinimą, t. y. už jūrinių konteinerių išvežimą.

10. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pripažino, jog Institucijos administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytoje vietoje – valstybinėje žemėje, t. y. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti metaliniai jūriniai konteineriai riboja patekimą į valstybinės žemės sklypą, todėl atitinka objektyvųjį administracinio nusižengimo veikos, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymį, tačiau nėra surinkta duomenų, patvirtinančių subjektyviąją šio administracinio nusižengimo pusę, t. y. M. S. tyčią. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais argumentais ir mano, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta visa administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. tinkamas subjektas bei subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė.

11. Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą Nr. VTS4-122 organizuoti renginį „Aktyvus poilsis prie Baltijos jūros“ (duomenys neskelbtini) paplūdimyje (šalia pastato (duomenys neskelbtini)) su teritorijos valdytoju suderintoje vietoje, numatant renginio laiką nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (nuo 10.00 val. iki 20.00 val.) (b. l. 8). 2018 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria (duomenys neskelbtini) zona įsipareigojo neatlygintinai suteikti (duomenys neskelbtini) jai priklausančius kilnojamus daiktus – 4 jūrinius konteinerius, rengiamam renginiui „Aktyvus poilsis prie Baltijos jūros“, o (duomenys neskelbtini) įsipareigojo po renginio išvežti konteinerius adresu, kurį nurodys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 48). M. S., apklaustas teisminio posėdžio metu patvirtino, jog konteineriai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti gavus Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą organizuoti renginį, todėl jo įsitikinimu, konteineriai buvo pastatyti teisėtai, suderinus su žemės sklypo valdytoju, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybe (b. l. 87-88). Kadangi atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia, t. y. suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, šiuo konkrečiu atveju aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog M. S. nesiekė elgtis neteisėtai, jūrinius konteinerius atgabeno nežinodamas, kad jis tai daro neteisėtai ir tai gali būti laikoma valstybinės žemės užgrobimu.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog M. S., (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjęs nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (VĮ „Registrų centras“ išrašas (b. l. 77-78)), negalėjo būti atsakingas ir už jūrinių konteinerių išgabenimą. Pažymėtina, jog pagal 2018 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus išduotą leidimą renginio pabaiga buvo numatyta 2018 m. rugsėjo 30 d., kuomet (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo kitas asmuo, t. y. G. Č. (b. l. 77-78). Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, jog M. S. nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. nustojo būti (duomenys neskelbtini) vadovu, Institucija 2019 m. spalio 4 d. nebegalėjo iš jo reikalauti ir įstatymus bei kitus teisės aktus atitinkančio elgesio, – nagrinėjamu atveju užtikrinti, kad jis atlaisvintų teritoriją ir nukeltų savavališkai pastatytus kilnojamus metalinius konteinerius.

13. Apeliaciniame skunde Institucija tvirtina, jog M. S. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. liepos 5 d. leidime yra įvardintas kaip fizinis asmuo, kuris atsakingas dėl renginio organizavimo valstybinėje žemėje, todėl M. S. netekus (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, išliko jo pareiga atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, nes leidime jis buvo įvardintas ne kaip juridinio asmens vadovas, o kaip fizinis asmuo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi iš 2018 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus leidime Nr. VTS4-122 organizuoti renginį viešojo naudojimo teritorijoje nurodoma, jog renginio organizatorius yra (duomenys neskelbtini), kurios atstovu ir atsakingu asmeniu nurodytas tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs M. S.. Todėl akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. liepos 5 d. leidime M. S. įvardintas ne kaip fizinis asmuo, kuris asmeniškai būtų atsakingas už renginio organizavimą, tačiau kaip juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) – vadovas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už tą patį administracinį nusižengimą Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo padarymo laiku (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ėjusiam ir šiuo metu einančiam, todėl ir atsakingam už jūrinių konteinerių valdymą asmeniui – G. Č., mano, jog M. S. administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviųjų požymių nebuvimo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiojo specialisto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.