- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e1-305-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12701-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- V. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12701-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2019 m. rugsėjo 30 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. kaltinamas tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijai priklausantį turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2020 m. kovo 27 d. apie 23.25 val. rastu betono luitu išdaužė (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), plastikinį lango stiklo paketą, padarydamas 45 eurų vertės turtinę žalą, įsibrovė į pastato pirmą aukštą, iš kur pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) gimnazijai priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi suveikė (duomenys neskelbtini) gimnazijos signalizacija, o vertingų daiktų nerado, taip padarydamas bendrą 45 eurų vertės turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią V. G. padarytą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, 2020 m. kovo 27 d. naktį kažkur apie 23 val. ėjo pas savo draugą pro (duomenys neskelbtini) gimnazijos kiemą. Praeinant pro mokyklą jam po kojomis pasimaišė akmuo, toks betono gabalas, jis jį pakėlė nuo žemės ir tada sugalvojo išdaužti mokyklos langą. Langas išdužo iškart, vos tik metė tą betono gabalą. Pastato signalizacija iškart nesuveikė. Tada jis norėjo ištraukti tą akmenį, kuriuo metė į langą, ir tada jam traukiant tą akmenį, suveikė mokyklos signalizacija. Negali paaiškinti, kas jam šovė į galvą ir kodėl jis įlindo į pastato vidų. Nori pasakyti, kad kelnių kišenėje jis turėjo žiebtuvėlį, kuris šviečia, jis jį įsijungė. Pastato viduje buvo neilgai, nes cypė signalizaciją, todėl jis apsisuko ir išėjo atgal. Išlindo lauk pro tą patį langą, pro kurį ir įlindo. Būdamas pastato viduje durų netikrino, ar jos yra užrakintos, iš mokyklos nieko nepaėmė jokių daiktų, tiesiog paskui persigalvojo ir išėjo lauk. Nori pasakyti, kad jam nelabai ko ir reikėjo tame mokyklos pastate, jis lindo tik iš smalsumo. Tą vakarą jis buvo išgėręs degtinės butelį, gal todėl jis taip sugalvojo padaryti. Dėl savo elgesio jis gailisi, nori pasakyti, kad mokyklai žalą už išdaužtą langą jis atlygins per artimiausias dienas (b. l. 101-104).
V. G. kaltė, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– D. J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Šįryt važiuojant į darbą, jam paskambino gimnazijos valytoja ir paaiškino, kad yra išdaužtas langas. Ar buvo patekta į mokyklos vidų, nežinojo. Atvykęs į darbą pamatė, kad yra išdaužtas plastikinio lango stiklo paketas pirmame aukšte, viduje buvo betono luitas. Kadangi pagalvojo, kad į mokyklos vidų nebuvo patekta, tik išdaužtas langas, todėl valytojai leido viską sušluoti ir išvalyti. Kadangi mokyklos teritorija lauke ir viduje yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, todėl nutarė jas peržiūrėti. Žiūrint antrame aukšte esančia vaizdo stebėjimo kamerą pamatė, kad joje yra užfiksuotas kažkoks žmogus. Matosi kaip jis įeina į koridorių ir neužilgo vėl išeina lauk. Buvo apžiūrėtos visuose aukštuose koridoriaus durys, tačiau jose jokių apgadinimų nebuvo, į kabinetus patekta nebuvo. Jei kažkas bus pagrobta iš gimnazijos, informuos vėliau. Dėl išdaužto plastikinio lango stiklo paketo mokyklos administracija informuos vėliau. Kai tas asmuo buvo patekęs į gimnazijos vidų, signalizacija buvo įjungta, bet tik trumpam suveikė, tuo metu, kai jis išėjo, signalizacija atsistatė, turbūt todėl apsaugos tarnyba nesuragavo į šį suveikimą (b. l. 17-18). D. J. K. papildomai parodė, kad pinigus, t. y. 45 eurus dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos išdaužto lango stiklo paketo jis iš įtariamojo gavo. Pretenzijų niekam neturi ir ieškinio byloje nereikš (b. l. 51-53);
– pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) trijų aukštų mūrinis pastatas, stovi galais į vakarų ir rytų puses. Šiame pastate iš pietų pusės yra betoniniai laipteliai. Šalia šių laiptelių kampe yra tuščia ertmė. Užlipus laipteliai paeiname į šiek tiek į rytų pusę ir į šiaurę, tenai yra dviejų dalių 0.70 x 1.50 dvigubo stiklo paketų, plastikinis langas. Viena iš lango ertmių yra išdaužta (b. l. 18);
– daiktų apžiūros protokolu už fiksuota gautos CD laimenos apžiūra, kurioje užfiksuotas į mokyklos pastatą įsibrovęs vyras (b. l. 43);
– savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu D. J. K. pateikė įvykio vietoje rastą betono luitą (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką yra pripažįstamas tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo V. G. kaltė 2020 m. kovo 27 d. apie 23.25 val. išdaužus (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), plastikinį lango stiklo paketą, įsibrovus į pastato pirmą aukštą ir pasikėsinus pagrobti svetimą (duomenys neskelbtini) gimnazijai priklausantį turtą, įrodyta. Teismas vertina, kad nusikalstama veika nebaigta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. suveikus signalizacijai ir neradus vertingų daiktų. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį teisingai ir pagrįstai, padaryta veika yra visiškai įrodyta. Teismas tokią išvadą daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariajamam pasiūlyti procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. G. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo teismo švelninti bausmę (b. l. 108-110).
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas V. G. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. V. G. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika padaryta žala atlyginta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo V. G. asmenybę – teistas (b. l. 60-78), administracine tvarka baustas (b. l. 84-93), nedirba (b. l. 94), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 95). Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo padėtį lengvinančių ir sunkinančios aplinkybės buvimą.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Prokuroro siūlomos bausmės dydžio mažinti nėra jokio pagrindo. Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai – laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Kaltinamasis V. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 105).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus betono luito dalis, perduota saugojimui, sunaikintina (b. l. 35-37).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, betono luito dalį, perduotą saugoti, sunaikinti.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.