Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-309-169/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
1-309-169/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Nukentėjusysis
A. J., J. P.
Kaltinamasis
L. P.
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 23 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei,nukentėjusiajai A. J.,nukentėjusiosios J. P. atstovei pagal įstatymą A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.40 val. vairuodama automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė kryptimi, link Tauragės miesto, 10 km 195 m, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus (prieš sukdamas į kairę, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), o būtent: atlikdama kairiojo posūkio manevrą, nedavė kelio ir sudarė kliūtį ją priešpriešine eismo juosta lenkusiam, ta pačia kryptimi važiavusiam, automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam P. D., dėl to jo vairuojamas automobilis priekinio bamperio dešiniąja puse kontaktavo su L. P. vairuojamo automobilio užpakalinio bamperio kairiuoju kampu, nuo smūgio L. P. vairuojamas automobilis apsisuko ir atsidūrė kairėje kelio pusėje, už kelio važiuojamosios dalies ribų, P. D. vairuojamas automobilis apsisuko ir sustojo kairėje kelio pusėje, kelkraštyje, ir šio eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė J. P., kuriai dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, viršugalvio – pakaušio skiltyse, galvos smegenų sumušimo, muštinių galvos žaizdų, kairės veido pusės-kairio smilkinio ir apatinio žandikaulio sąnario sumušimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei keleivė A. J., kuriai dėl nosies sumušimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji L. P. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, jog 2012 m. rugpjūčio 11 d. keliu Tirkšliai-Seda važiavo automobiliu su nukentėjusiomis, J. P. sugalvojusi parodyti žento sodybą. Kelias jai buvo nežinomas, todėl ji važiavusi lėtai. Artėjant prie Plinkšių jai buvo pasakyta, kad bus du keliukai į kairę, reikėsią sukti į antrąjį keliuką. Priekyje jos tolokai važiavo mašina, ji iš anksto pradėjusi rodyti posūkį į kairę, nes nežinojusi, kur bus keliukas, į kurį reikės sukti. Sulėtino greitį ir jau pamačiusi tą keliuką, privažiavo prie ašinės linijos, stebėjo kairio posūkio veidrodėlyje, ar niekas nelenkia, praleido iš priekio atvažiuojančias mašinas. Dar kartais pasižiūrėdavusi į salono veidrodėlį, matė, kad už jos važiavo automobiliai. Kai pasuko į kairę, jos niekas nelenkė. Sukosi lėtai, įjungusi antrą pavarą. Kai užvažiavo ant žvyrkelio, pajuto smūgį į kairę automobilio dalį, automobilį nubloškė į šalikelę, automobilis du ar tris kartus sukosi, įvyko autoįvykis. Pirmiausiai ji puolusi gelbėti ant galinės sėdynės sėdėjusią J. P., nes matė, kad ji be gyvybės ženklų. Matė išlipusią A. J., kuri sėdėjo šalia jos. Po įvykio jos veidas buvo kruvinas. J. P. iš automobilio išnešė ant rankų. Labai greitai atvyko greitoji pagalba, kuri ją išsivežė. Tada priėjo prie P. D. ir paklausė, kodėl jai neleido užbaigti manevro, nes ji suko į kairę. Jis atsakęs, kad ji nerodžiusi posūkio. Liudytoja K. R., važiavusi už jos, išgirdo tą jo frazę, todėl ir sutiko liudyti. Nurodė neneigianti, kad gali būti abipusė, t. y. jos ir D. kaltė – ji pradėjusi suktis, įsukusi, o D. tuo momentu pradėjo lenkti, galėjo būti, kad kartu pradėjo manevrą. Mano, jog visada pirmenybė tam, kuris pirmas pradeda manevrą, o ne tas, kuris važiuoja iš galo. Vėliau papildžiusi savo parodymus kalta prisipažino visiškai, prašė nutraukti bylą, nes nori užbaigti bylą taikos sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. P. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais.

nukentėjusioji A. J. parodė, jog 2012 m. rugpjūčio 11 d. viskas įvyko taip, kaip ir pasakojo L. P.. Ji daug metų vairuoja, jos dažnai kartu važiuoja ir ji žino, jog P. laikosi taisyklių. Ji sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. Ji nežinojusi, kur reikės pasukti, kelią rodė mama. Iki sukant į kairę ji iš garso, t. y. pypsėjimo, supratusi, kad P. rodo posūkį. Ji nedaug patyrusi sužalojimų – iš nosies pasipylė kraujas, susikruvino rūbai, todėl atrodė, kad labai didelis sužeidimas. Kaulų lūžių nebuvo, tik sutrenkimas, todėl L. P. pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia, jai atleidžia;

liudytojas P. D. parodė, jog važiavęs keliu Mažeikiai-Plungė, už Tirkšlių pavažiavus maždaug 5–6 km, priekyje nedideliu greičiu – iki 80 km per valandą važiavo keli automobiliai. Keliems automobiliams aplenkus, jis irgi nusprendęs lenkti. Susigretino su vienu automobiliu ir tuo metu priešais pamatęs Audi sukant į kairę kelio pusę, į šalutinį kelią. Iš karto ėmęs stabdyti, bet nebegalėjo sustabdyti, nes buvo per mažas atstumas, ir atsitrenkė į Audi 80 šoną, t. y. į galinę automobilio dalį, į sparną. Kad automobilis suka į kairę, pamatė likus gal 40 metrų iki jo. Jis važiavęs iki 90 km per valandą greičiu. Lenkiami automobiliai važiavo iki 80 km per valandą greičiu. Jo automobilis už kaltinamosios automobilio buvo antras. Tarpe tarp kaltinamosios buvo dar vienas automobilis. Prieš susilygindamas su lenkiamu automobiliu nematė, kad Audi 80 rodo posūkį. Kai jis pradėjo stabdyti, kaltinamoji parodė posūkį ir pradėjo sukti, todėl kažkiek spėjo nuvažiuoti. Buvo tik spėjusi įvažiuoti ir neužbaigusi manevro. Apvažiuoti iš dešinės jam trukdė lenkiamas automobilis, kitų priemonių negalėjo imtis, nes jau buvau susigretinęs su lenkiamuoju automobiliu. Po smūgio jo automobilis liko ant gatvės, kairėje pusėje, priešpriešinio eismo juostoje. Prieš lenkimą jam buvo laisvas kelias, nebuvo jokių kliūčių. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą prieš save matė vien tą lenkiamą automobilį, pradėjęs lenkimą pamatė dar vieną automobilį. Kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jau matė abu automobilius ir nė vienas iš tų automobilių posūkio signalų nerodė, kol nesusigretino su lenkiamuoju automobiliu;

liudytoja K. R. parodė, jog prieš ją važiavo moteris, kaip supranta, kaltinamoji, ji pristabdė ir ėmė rodyti posūkį į kairę. Viena mašina aplenkė jas, o su antra kaltinamoji susidūrė. Buvo akivaizdu, kad susidurs, nes kaltinamoji pradėjo manevrą į kairę, o iš šono ji matė, kad ją jau lenkia mašina. Ji pristabdžiusi, kažkiek pristabdė prieš ją važiuojanti mašina ir rodė posūkį į kairę. Jai atrodo, kad kaltinamoji jau rodė posūkį, kai pirmasis automobilis aplenkė, ir toliau rodė. Kairysis posūkio signalas buvo rodomas ilgėliau, nei įprasta, susidarė toks įspūdis, kad mašina ieško kelio, kur sukti. Kai antras automobilis išvažiavo lenkti, priešais esantis automobilis jau buvo šiek tiek pradėjęs manevrą. Tai nebuvo staigus manevras, o normalus posūkio manevras. Kai lenkiantis automobilis su ja susilygino, ji pradėjusi stabdyti, nes supratusi, kad kažkas bus;

specialistė E. G. parodė, jog specialisto išvadoje ji rėmusis ne liudytojų parodymais, bet objektyviais užfiksuotais duomenimis – transporto priemonių sugadinimo nuo-traukomis, eismo įvykio vietos schemos duomenimis, įvykio nuotraukomis. D. vairuojamo automobilio stabdymo pėdsakų pradžia užfiksuota kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje. Jie nedideliu smailiu kampu tęsiasi iš dešinės į kairę, ir jų pradžia užfiksuota maždaug apie 10 cm, apie 30–40 cm nuo krašto. Į kampą atsitrenkė todėl, kad automobilio vairuotojas vien kol sureaguoja stabdymui, praeina apie 0,6–0,8 sekundės. Jisai iki susidūrimo vietos dar judėjo stabdymo režimu. Per tą laiką automobilis judėdamas tam tikru greičiu kairio posūkio metu nujuda tam tikrą atstumą, dėl to atsitrenkė ne kažkur į galą, o į kampą, kadangi kaltinamoji buvo nuvažiavusi pakankamą atstumą. Vairuotojui, kai pamato kliūtį, sureaguoti stabdymui reikia 0,6–0,8 sekundžių, kol dar suveikia stabdžių sistema praeina 0,2–0,3 sekundės, dar praeina laiko, kol juda stabdymo režime, palikdamas pėdsakus iki susidūrimo vietos. Būtent per tą laiką kaltinamoji ir nuvažiavo tam tikrą atstumą, po to atsitrenkė į kairį užpakalinį kampą. Sprendžiant iš pėdsakų padėties galima spręsti, kad P. kairio posūkio pradžios momentu D. vairuojamas automobilis jau buvo priešpriešinio eismo juostoje, jis jau buvo įvažiavęs. Apie tai sprendžiama iš pėdsakų padėties, jų ilgio – 32 metrai, taip pat labai nedideliu smailiu kampu tęsiasi iš dešinės į kairę, kampas labai nedidelis. Jie prasideda kažkur 30–40 cm. Įvertinus pėdsakų ilgį – 32 metrus, sureagavimo laiką, kai vairuotojas sureaguoja, kad reikia paspausti stabdžio pedalą – nuo 0,6 iki 0,8 sekundžių, ir kol suveikia stabdžių sistema, ir dar tą laiką nuo stabdymo pradžios iki susidūrimo vietos, kuri nefiksuota todėl ji negalinti nustatyti laiko, galima teigti, kad P. kairio posūkio pradžios momentu, kai jinai pradėjo sukti, D. vairuojamas automobilis jau buvo pilnai įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir kliūtį sudarė kaltinamoji. Šioje situacijoje automobilio Audi 80 vairuotojos P. veiksmai atliekant kairio posūkio manevrą sudarė kliūtį ją priešpriešinio eismo juostoje lenkusiam automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui;

nukentėjusiosios J. P. atstovė A. J. parodė, jog apie avariją žinanti iš ten netoliese gyvenusių žmonių, mananti, kad P. nekalta. Byloje yra pareikštas ieškinys dėl 3 000 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, jog situacija pasikeitė, nes yra kaltinama P., tai ieškinio jos atžvilgiu atsisako. Iki įvykio mama specialiųjų poreikių neturėjo. Jai kainavo du mėnesius kelionė į Klaipėdą, Palangą, kol mama buvo reabilitacijoje. Kiti dalykai – moraliniai. Iš draudimo įmonės prašo priteisti 3 000 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos. Žalą sudaro gydytojų paslaugos, patirtas stresas, išgyvenimai. Mamos sveikata stipriai pasikeitė – iki įvykio ji buvo guvi, pakankamai sveika moteris, nežiūrint kai kurių lėtinių susirgimų, buvo greita, daug vaikščiojo. Išskyrus lėtinę plaučių ligą, jos sveikata buvo gera, ir atmintis buvo gera. Po įvykio visiškai nusilpo klausa, sutriko pusiausvyra, prasta koordinacija, viena negali vaikščioti, tik įsikibusi į parankę, dėl to jai nustatyta specialieji poreikiai ir priežiūra. Pastoviai naudoja vaistus, viena nenori ir negali būti, reikalingas pastovus aptarnavimas, pati nepasigamina valgio. Atsirado baimės jausmas, dažnai verkia, geria antidepresantus;

2012-08-11 eismo įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių rajone, kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 10.195 km. Sankryžoje su lauko keliuku yra automobilis Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), antrasis automobilis – Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), yra žolėje, šalia lauko keliuko (1 t., 12–21 b. l.);

2012-08-11 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. D., techniniai defektai: sulankstytas variklio dangtis, sulankstytos dešinės pusės priekinis sparnas, sudaužytas dešinės pusės priekinis ir posūkio žibintai, sudaužytas priekinis bamperis, sudaužytas dešinės pusės rūko žibintas. (1 t., 22 b. l.);

2012-08-11 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,priklausančio L. P., techniniai defektai: išmušta galinė ašis, įlenktas bagažinės dangtis, nulaužtas bamperis, sudaužyti, įskilę galiniai gabaritiniai žibintai, posūkio žibintai, įlenktos galinės kairės pusės durelės, sulankstyti kairės ir dešinės pusės galiniai sparnai (1 t., 31 b. l.);

iš Specialiojo nuolatinės priežiūros (Pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0216419 matyti, kad J. P. nuo 2013-04-08 iki 2015-04-07 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (1 t., 47 b. l.);

2013-03-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 4-202/12(13) nurodyta, kad J. P. nustatyta: galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, viršugalvio–pakaušio srityse, galvos smegenų sumušimas, muštinės galvos žaizdos, kairės veido pusės–kairio smilkinio ir apatinio žandikaulio sąnario sumušimai. Visi sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, galimai atsimušus į automobilio salono duris, autoįvykio, įvykusio 2012-08-11 14.40 val. Metu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas su išreikšta neurologine simptomatika sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 70 b. l.);

2012-09-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 156/12(13) nurodyta, kad A. J. nustatyta: nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 76 b. l.);

2013-01-07 įtariamojo P. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog jo vairuojamam automobiliui būnant priešpriešinio eismo juostoje kliūtį jis pastebėjo 43,6 metrų atstumu, todėl pagal specialisto, atlikusio eismo įvykio tyrimą, paskaičiavimą (nemažesnis nei 60 metrų atstumas iki susidūrimo vietos) jis galimai neturėjo galimybės išvengti susidūrimo (1 t., 108–110 b. l.);

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje 2012-11-08, Nr. 11Š-228(12), nurodyta, kad eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D., važiuodamas keliu Mažeikiai – Plungė – Tauragė kryptimi link Tauragės apie 80 km per valandą greičiu važiuojamosios dalies kaire puse, priešpriešinio eismo juosta, lenkė priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai L. P. atliekant posūkio manevrą į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į sodybą, automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. sureagavo stabdymui. Kairiojo posūkio manevrą automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. P. pradėjo ir įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, kai ja jau važiavo automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stabdomas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priešpriešinio eismo juosta slydo į priekį ir nedideliu smailiu kampu trenkėsi iš dešinės į kairę ir priekiniu dešiniu ratu būdamas ties stabdymo pėdsako suvingiavimo vieta priekinės dalies dešine puse trenkėsi į automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinį kampą taip, kad susidūrimo metu tarp automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), frontalinės plokštumos ir automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono buvo smailus kampas, atviras į kairę automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Po smūgio automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, buvo bloškiamas į priekį ir kairę, jo pirminės judėjimo krypties atžvilgiu, ir sustojo kairėje kelio pusėje už kelio važiuojamosios dalies ribų, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, judėjo į priekį ir į kairę, jo pirminės judėjimo krypties atžvilgiu, į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Šioje situacijoje automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai – atlikdama kairiojo posūkio manevrą nedavė kelio ir sudarė kliūtį jį priešpriešinio eismo juosta lenkusiam automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu tuo momentu, kai iškilo grėsmė eismo saugumui – automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. P., atlikdama kairiojo posūkio manevrą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria ją lenkdamas jau važiavo automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sudarydama kliūtį automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui, automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 80 km per valandą greičiu iki susidūrimo vietos buvo nemažesniu nei 60 m atstumu, tai automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. D. veiksmai,– iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to atsitrenkė į automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. P. šioje eismo situacijoje prieš atlikdama kairiojo posūkio manevrą privalėjo įjungti kairiojo posūkio signalą, iš anksto kuo arčiau pasitraukti prie brūkšninės horizontalaus ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, įsitikinti, kad jos automobilio nelenkia kitas automobilis ir tik tada atlikti kairiojo posūkio manevrą, tokiu būdu ji būtų išvengusi šio eismo įvykio kilimo. (1 t., 138–145 b. l.).

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir anksčiau aptartais bylos duomenimis, t. y. eismo įvykio apžiūros protokolais, transporto priemonių apžiūros aktais, specialisto išvada, liudytojų parodymais byloje neginčijamai nustatyta, jog L. P. pažeidė KET 106 punkto reikalavimą, jog prieš sukdamas į kairę vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl šio pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata ir nežymiai sutrikdyta A. J. sveikata, todėl jos veika atitinka BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. L. P. veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastis, veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo – ji nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl L. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamosios L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, ne-atsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsako-mybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis pri-sipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamoji prisipažino padariusi neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnio 3 dalis), susitaikė su nukentėjusiosiomis, jos žalos atlyginimo atsisakė ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes ji anksčiau nėra teista ir nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, nuoširdžiai gailisi, dirba, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jos elgesio pasekmė, todėl L. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką ir baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina L. P., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusi-žengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Nuo nuosprendžio paskelbimo kaltinamajai L. P. panaikintina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Akivaizdu, jog civilinio ieškinio dydis turi būti įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios J. P. atstovė pateikė tik 30 Lt turtinės žalos reikalavimą pagrindžiantį kvitą (1 t., 44 b. l.), bei nurodė, jog 3 000 Lt turtinę žalą sudaro jos kelionės išlaidos į Klaipėdą, Palangą, kol mama buvo reabilitacijoje, gydytojų paslaugos, tačiau dokumentų joms pagrįsti neturi, nukentėjusiosios J. P. ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo ERGO Insurance SE 30 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 11 d. įsigaliojusio įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų (17 260 Lt) dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovų atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad L. P. transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo drausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šia sutartimi buvo apdrausta L. P. civilinė atsakomybė, tame tarpe ir neturtinė žala 5 000 eurų – 17 260 Lt sumai. Byloje nėra duomenų, jog L. P. vairuojama transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, taigi ERGO Insurance SE, sudariusi su L. P. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 5 000 eurų (17 260 Lt) sumos.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusioji J. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad patyrė galvos smegenų sutrenkimą, veido, krūtinės ląstos ir kojų sumušimus, žaizdas viršugalvyje ir kairiojo antakio srityje. Dėl patirtų traumų svaigo ir svaigsta bei skaudėjo ir skauda galvą, pykino, raibo akyse, sutriko pusiausvyra, paūmėjo visos lėtinės ligos: nusilpo kairė ranka, sutriko atmintis, rega ir klausa, dažniau skauda skrandį, kamuoja kosulys. Atsirado baimės jausmas ir pakriko nervų sistema, dažnai verkia dėl įvairiausių menkniekių, todėl pastoviai tenka gerti antidepresantus, kitus vaistus bei naudoti skausmą malšinančius tepalus.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji J. P. dėl sunkaus kūno sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus: nuo 2012-08-11 iki 2012-09-29 gydėsi VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje (1 t., 42, 43 b. l.), nuo 2013-04-08 iki 2015-04-07 jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (1 t., 117 b. l.), ji dalinai orientuota, sunkiai girdi, judesiai nepilnai koordinuoti, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, dinaminis eisenos indeksas 2 balai iš 24, pusiausvyros skalė 10 balų iš 56. Dėl to teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE neturtinė žala yra 17 260 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji J. P. atsisakė reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios L. P., jos atžvilgiu ieškinys atmestinas ir procesas nutrauktinas (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu perduotas P. D. pagal jo prašymą (1 t., 29–30 b. l.), ir automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas L. P. pagal jos prašymą (1 t., 33–34 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems jų savininkams P. D. ir L. P. (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. P. pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. P., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsa-komybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios at-sakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuo nuosprendžio paskelbimo kaltinamajam L. P. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai J. P.:

30 Lt (trisdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

17 260 Lt (septyniolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ir kaltinamosios L. P. atžvilgiu ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu perduotą P. D., ir automobilį Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), perduotą L. P., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems jų savininkams P. D. ir L. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė