- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- 1A-389-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23252-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- K. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „I“, UAB „K“
- Civilinis atsakovas
- S. V., R. V.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. gegužės 4 d. nusikalstamos veikos), ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. gegužės 14 d. nusikalstamos veikos), ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 202 m. gegužės 24 d. nusikalstamos veikos), ir nuteistas 6 (šešių) mėnesius lavės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2024 m. birželio 4 d. nusikalstamos veikos), ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių lavės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2024 m. birželio 10 d. nusikalstamos veikos), ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių lavės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. birželio 13 d. nusikalstamos veikos) ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. birželio 16 d. nusikalstamos veikos), ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, BK 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos, ir K. K. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir K. K. skirta sumažinta – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laivės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. K. pripažintas recidyvistu.
K. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, nuspręsta panaikinti.
Civilinės ieškovės UAB „I“ civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš viso priteista žalos atlyginimui 1921,91 eurų solidariai iš K. K. ir M. V., o M. V. neturint turto ar pajamų, subsidiariai ir solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą civilinių atsakovų S. V. ir R. V., nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą civilinių atsakovų S. V. ir R. V. pareiga pasibaigia, kai M. V. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistai turtinei žalai pagal atitinkamą civilinį ieškinį atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „K“ civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai (dėl vagystės 2024 m. birželio 4 d. parduotuvėje „E“, Kaune, (duomenys neskelbtini)) priteista 41,58 eurų solidariai iš K. K. ir M. V., o M. V. neturint turto ar pajamų, subsidiariai ir solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą civilinių atsakovų S. V. ir R. V., nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą civilinių atsakovų S. V. ir R. V. pareiga pasibaigia, kai M. V. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka 41,58 eurų turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „R“ civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai (dėl vagystės 2024 m. birželio 10 d. parduotuvėje „R“, Kaune, (duomenys neskelbtini)), priteista 22,45 eurų solidariai iš K. K. ir M. V., o M. V. neturint turto ar pajamų, subsidiariai ir solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą civilinių atsakovų S. V. ir R. V., nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą civilinių atsakovų S. V. ir R. V. pareiga pasibaigia, kai M. V. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka 22,45 eurų turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo K. K. nuspręsta nepriteisti.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu asmeniu M. V.:
1.1. 2024 m. gegužės 4 d., apie 11.44 val., UAB „I“ priklausančioje parduotuvėje „I“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), M. V. prekybos salėje nuo lentynų paėmus ir į pirkinių krepšį įsidėjus vieną butelį šampano „Moet and Chandon Champagne Brut Imperial“, 44,95 eurų vertės, vieną butelį midaus suktinės „Suktinis midaus nektaras“, 39,95 eurų vertės, jis (t. y., K. K.) į tą patį pirkinių krepšį įsidėjo vieną butelį midaus suktinės „Suktinis midaus nektaras“, 39,95 eurų vertės, vieną butelį džino „Hendricks Gin“, 34,95 eurų vertės, tris butelius romo „Plantation Original Dark Rum“, bendros 89,85 eurų vertės, du butelius viskio „Jameson Irish“, bendros 65,90 eurų vertės, vieną butelį romo „Bumbu The Original Rum“, 20,95 eurų vertės, vieną butelį džino „Bombay Sapphire Sunset Gin“, 23,95 eurų vertės, du pakelius sūrio „Dvaro fermentinis sūris“, bendros 4,18 eurų vertės, vieną pakuotę maltos kavos „Pellini Top Arabica“, 10,99 eurų vertės, ir prekių apmokėjimui tyčia nepateikę, pasišalino iš parduotuvės, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „I“ 375,62 eurų dydžio turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;
1.2. 2024 m. gegužės 14 d., apie 10.32 val., UAB „I“ priklausančioje parduotuvėje „I“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), M. V. prekybos salėje nuo lentynų paėmus ir į pirkinių krepšį, 3,95 eurų vertės įsidėjus vieną butelį viskio „Ballantines Scotch“, 14,99 eurų vertės, tris butelius konjako „Cognac Courvoisier“, bendros 104,85 eurų vertės, vieną butelį brendžio „Ararat 10Yo Akhtamar“, 19,99 eurų vertės, du butelius viskio „Jim Beam Apple“, bendros 37,98 eurų vertės, jis (t. y., K. K.) į pirkinių krepšį 3,95 eurų vertės įsidėjo keturis butelius viskio „Jameson Irish“, bendros 91,80 eurų vertės, vieną butelį burbono „Jim Beam Kentucky Bourbon 4Yo“, 17,99 eurų vertės, du butelius viskio „Jack Daniels“, bendros 43,90 eurų vertės, vieną butelį šampano „Charles Montaine Demi Sec Champagne“, 24,95 eurų vertės, tris pakuotes koldūnų „Karališkieji koldūnai su mėsa Liūtukas“, bendros 18,57 eurų vertės ir tyčia prekių apmokėjimui nepateikę, pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėję, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „I“ 382,92 eurų dydžio turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;
1.3. 2024 m. gegužės 24 d., apie 11.46 val., UAB „I“ priklausančioje parduotuvėje „Ie“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), M. V. prekybos salėje nuo lentynų, į pirkinių krepšį įsidėjus šešias pakuotes šokolado „Milka Strawberry Cheesecake“, bendros 32,94 eurų vertės, šešias pakuotes šokolado „Milka Choco Nutty Wafer“, bendros 32,94 eurų vertės, aštuonias pakuotes maltos kavos „Pellini Top Deca Arabica“, bendros 95,92 eurų vertės, jis (t. y., K. K.) į pirkinių krepšį įsidėjo trylika pakuočių maltos kavos „Pellini Top Deca Arabica“, bendros 155,87 eurų vertės, vieną pakuotę maltos kavos „Pellini Espresso Bar Cremoso No. 9“, 32,95 eurų vertės, šešias pakuotes kavos pupelių „Jacobs Crema“, bendros 167,70 eurų vertės ir prekių tyčia apmokėjimui nepateikę, pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėję, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „I“ 518,32 eurų dydžio turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje;
1.4. 2024 m. birželio 4 d., apie 12.07 val., „K“ priklausančioje parduotuvėje „E“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), M. V. prekybos salėje nuo lentynų paėmus du butelius degtinės „Orginali lietuviška Auskinė“, bendros 41,58 eurų vertės, jis (t. y., K. K.) ir M. V., matant parduotuvės darbuotojai D. K., pasišalino parduotuvės, tyčia už prekes nesumokėję, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą ir UAB „K“ padarė 41,58 eurų dydžio turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;
1.5. 2024 m. birželio 10 d., apie 10.15 val., UAB „R“ priklausančioje parduotuvėje „Re“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), M. V. prekybos salėje nuo lentynų į pirkinių krepšį įsidėjus keturis butelius degtinės „Lithuanian Vodka Auksinė“, bendros 89,80 eurų vertės, vieną butelį degtinės „Stumbras Vodka“, 17,95 eurų vertės, du butelius brendžio „Grand Cavalier“, bendros 33,98 eurų vertės, du butelius spiritinio gėrimo „Oakheart“, bendros 39,98 eurų vertės, vieną butelį degtinės „Finlandia“, 19,19 eurų vertės, jis (t. y., K. K.) į tą patį pirkinių krepšį įsidėjo keturias pakuotes vytinto kumpio „Prosciutto“, bendros 13,56 eurų vertės ir tyčia nepateikę apmokėjimui prekių, praėjo pro kasą, už prekes nesumokėję, o jis (t. y.K. K.) buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų D. E. ir M. Ž. su minėtomis 214,46 eurų vertės prekėmis, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „R“ 22,45 eurų dydžio turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;
1.6. 2024 m. birželio 13 d., apie 11.50 val., UAB „I“ priklausančioje parduotuvėje „I“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), M. V. prekybos salėje nuo lentynų, į pirkinių krepšį įsidėjus vieną butelį degtinės „Orginali Lietuviška Auksinė“, 22,95 eurų vertės, du butelius degtinės „Orginali Lietuviška Auksinė“, bendros 29,98 eurų vertės, septynias pakuotes kavos „Jacobs Kronung“, bendros 66,43 eurų vertės, aštuonias pakuotes maltos kavos „Pellini Ekspreso Tradizionale“, bendros 51,92 eurų vertės, vieną pakuotę kavos „Paulig Mokka“, 6,49 eurų vertės, jis (t. y., K. K.) į pirkinių krepšį įsidėjo tris butelius degtinės „Orginali Lietuviška Auksinė“, bendros 68,85 eurų vertės, septynias pakuotes kavos „Jacobs Kronung“, bendros 66,43 eurų vertės, vienuolika pakuočių maltos kavos „Pellini Ekspreso Gusto Bar Cremoso“, bendros 87,89 eurų vertės ir tyčia prekių apmokėjimui nepateikę, pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėję, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „I“ 400,94 eurų dydžio turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;
1.7. 2024 m. birželio 16 d., apie 12.45 val., UAB „I“ priklausančioje parduotuvėje „Ie“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), M. V. prekybos salėje nuo lentynų, į pirkinių krepšį įsidėjus dvylika pakuočių maltos kavos „Pellini Top Arabica“, bendros 143,88 eurų vertės, dvylika pakuočių šokolado „Milka Whoulenuts“, bendros 65,88 eurų vertės, jis (t. y. K. K.) į pirkinių krepšį įsidėjo dvylika pakuočių šokolado „Shogetten White“, bendros 34,35 eurų vertės ir tyčia prekių apmokėjimui nepateikę, pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėję, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „I“ 244,11 eurų dydžio turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. K. veikos kvalifikuotos tinkamai, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad K. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis baudžiamuosius nusižengimus, vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgta į K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas. Nuosprendžiu patenkinti ir byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, K. K. gynėjas advokatas Egidijus Milašius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir K. K. 2024 m. gegužės 24 d. veiką, kvalifikuotą kaip nesunkų nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, panaikinti K. K. priskirtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus jis padarė būdamas recidyvistu ir šiais pagrindais sušvelninti K. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad K. K. niekada iki šio teismo nuosprendžio nebuvo teismo pripažintas recidyvistu, o tuo labiau – pavojingu recidyvistu. Priimdamas nuosprendį teismas konstatavo sunkinančią aplinkybę, t. y. veiką padarius jau būnant recidyvistu, tad neaišku kam tada teismas nuosprendyje K. K. pripažino recidyvistu. Pagal surinktus byloje duomenis K. K. nebuvo recidyvistu 2024 m. gegužės 4 d. – birželio 16 d. laikotarpyje ir pirmą kartą buvo pripažintas recidyvistu skundžiamame teismo nuosprendyje. Tai reiškia, kad teismas nepagrįstai atbuline data pritaikė K. K. recidyvisto statusą, kurio jis neturėjo, darant šiame skunde nurodytus nusikaltimus kaip sunkinančią aplinkybę ir nepagrįstai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatą.
Šalies argumentai
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2024 m. gegužės 24 d., kuomet pagrobė 518,32 Eur vertės svetimą turtą, K. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad šis kvalifikavimas netinkamas, nes bendra pavogtų prekių vertė neviršija 10 MGL, dėl ko ši veika turėjo būti perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Vyriausybės buvo patvirtinusi bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau vadinamas minimaliu gyvenimo lygiu (MGL)) 2024-iesiems metams – 55 eurus. 2024 m. gegužės 24 d. pavogtų prekių suma – 518,32 Eur neviršijo aukštutinės kvalifikacinės ribos – 10 MGL arba 550,00 Eur. Apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai pakėlė BK 190 straipsnio 2 dalyje nurodytą aukštutinę ribą iki 15 MGL ir nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog ši nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
3.3. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pašalinus K. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vieną iš veikų perkvalifikavus iš nesunkaus nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą, turėtų būti sušvelninta ir skirta laisvės atėmimo bausmė.
4. Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi veikos kvalifikuotos pagrįstai ir Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga ir paskirta laikantis įstatymo nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde kaltės pagrįstumo klausimas neginčijamas, nesutinkama tik dėl vienos iš veikų nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu ir patikrins skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
6. Dėl 2024 m. gegužės 24 d. įvykdytos 518,32 eurų vertės turto vagystės K. K. veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nors nuteistojo gynėjas tvirtina, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal to paties straipsnio 5 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas, teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
7. BK 190 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad BK XXVIII skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.
8. Savo argumentus nuteistojo gynėjas grindžia 2024 metais pasikeitusiu MGL dydžiu, kuris buvo nustatytas 55 Eur ir dėl kurio nuteistojo pagrobto turto vertė neviršytų 10 MGL. Gynėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas ) 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bazinės socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, tikslinių kompensacijų bazės dydį, valstybės remiamų pajamų dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri, pasak apelianto 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) patvirtino bazinės socialinės išmoko dydį – 55 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors K. K. gynėjas pagrįstai vadovaujasi Įstatymu, tačiau neįvertino Įstatymo 4 straipsnio, kuris būtent ir reglamentuoja bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Apeliantas nepagrįstai rėmėsi Vyriausybės nutarimu Nr. 1206, kuris patvirtina socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių dydžius, tame tarpe ir bazinės socialinės išmokos dydį. Kaip matyti iš Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies – kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. O antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi šiuo atveju, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu – 50 eurų.
9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo gynėjo skundo argumentas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo yra visiškai nepagrįstas, nes 2024 m. gegužės 24 d. K. K. pagrobto turto vertė viršijo 10 MGL, t. y. 500 Eur sumą, dėl ko jo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės
10. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta K. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Nuteistojo gynėjas su šia aplinkybe nesutinka nurodydamas, kad jo ginamasis anksčiau iki šio skundžiamo nuosprendžio nebuvo pripažintas recidyvistu, dėl ko ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė negali būti pripažinta sprendžiant bausmės klausimą dėl veikų, kurios padarytos dar iki jo pripažinimo recidyvistu. Šiuos skundo argumentu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
11. BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Taigi naujai įsigaliojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi tokį sprendimą išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, ką šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė.
12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nurodė, jog K. K. neišnykus teistumui už ankstesnį nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarė naują analogišką nusikaltimą, dėl ko jis laikomas recidyvistu. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien 2024-2025 metais K. K. teistas 12 kartų. Tame tarpe ir pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, taigi teismas pagrįstai pripažino asmenį recidyvistu ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įtvirtintai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Skundžiamas nuosprendis atitinka pagal pasikeitusius teisės aktus naujai formuojamai teismų praktikai, t. y. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas recidyvistu to paties nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.
Dėl skirtos bausmės
13. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam K. K. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, K. K. padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 178 straipsnio 1 dalis), o kiti du – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis) bei keturis baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis, BK 178 straipsnio 5 dalis). Dėl minėtų nusikalstamų veikų nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustatė ir dvi K. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas.
15. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
16. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo K. K. asmenybę apibūdinančius duomenis. Nors nuteistasis yra labai jauno amžiaus, jis jau ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka ir šias nusikalstamas veikas įvykdė anksčiau būdamas teistas bei neišnykus teistumui. Apylinkės teismas vertino ir tai, jog ankstesniais nuosprendžiais K. K. paskirtos griežtos bausmės nepasiekė bausmės tikslų ir paskirties, kadangi jis vis nusikalto naujai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio, kas rodo, kad galimai nusikalstamų veikų vykdymas K. K. buvo jo pragyvenimo šaltiniu bei itin neigiamai jį charakterizuoja. Teisėjų kolegijos nuomone, visi aptarti duomenys pagrįstai leido daryti išvadas, kad K. K., sistemingai teisiamas ar baudžiamas administracine tvarka, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nededa jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą, ir toliau nesilaiko įstatymų bei daro analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų taisyklių ir tvarkos.
17. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).
18. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už šią nusikalstamą veiką K. K. paskirta 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė. BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį K. K. paskirtos 10 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmės. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Už keturis tokius baudžiamuosius nusižengimus K. K. paskirtos po 30 parų trukmės arešto bausmės.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant pačias griežčiausias BK 178 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą, jas paskiriant atlikti realiai, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Nagrinėjamu atveju K. K. padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytų atsitiktinai, o tokios veikos labiau laikytinos nuoseklia, neteisėtu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo pasekme. Akivaizdu, kad jokios švelnesnės bausmės rūšys ar bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme keliamų bausmės tikslų. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų skirtų bausmių pagrįstumą ir teisingumą.
20. Pažymėtina ir tai, kad skirtos bausmės pagrįstai buvo subendrintos taikant tiek bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), tiek dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), ir paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių bausmė. Be to, pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.
21. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirta subendrinta bausmė, o vėliau ir sumažinta bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Dėl proceso išlaidų
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistajam K. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas Egidijus Milašius (6 t., b. l. 17).
24. 2025 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta 2025 m. liepos 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-07989 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį K. K. sudaro 106,25 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.
25. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Kauno apygardos teisme buvo pateikta po 2025 m. liepos 9 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo K. K. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. K. gynėjo advokato Egidijaus Milašio apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš nuteistojo K. K., palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.