Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo V. M. turtui pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2023 m. gegužės 6 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad organizuotoje grupėje sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. birželio 25 d. nutarimu šešiems mėnesiams buvo laikinai apribota V. M. nuosavybės teisė į turtą: 1) 1/2 žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 3 390 Eur; 2) 1/2 pastato – blokuoto gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 77 800 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi minėtam V. M. turtui iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d., taip pat Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui buvo pratęstas iki 2023 m. gegužės 6 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo V. M. gynėjas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią įsiteisėjusiai to paties teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarčiai.

4.1. Skunde gynėjas nurodo, jog skundžiamos nutarties motyvai leidžia daryti išvadą, kad ji priimta nesilaikant to paties teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės bei tos pačios dienos teismo posėdyje aiškiai ir nedviprasmiškai išsakytos tiek (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) atstovių, tiek prokurorių pozicijos apie tai, kad atsakovu šioje baudžiamojoje byloje laikoma tik AB (duomenys neskelbtini). Dėl to, gynėjo manymu, skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje užfiksuotoms aplinkybėms.

4.2. Gynėjo teigimu, 2022 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu sprendžiant buvusių bendrovės vadovų V. B. ir J. G. įtraukimo į šią bylą trečiaisiais asmenimis klausimą, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė I. Kupcikevičiūtė patvirtino, kad žalos atlyginimo šioje byloje yra reikalaujama tik iš bendrovės (duomenys neskelbtini), ir tuo pagrindu prašė atmesti prašymą nurodytus asmenis įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis. Tame pačiame teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė G. Skersinskytė laikėsi tos pačios pozicijos: „Kaip pasisakė ir civilinės ieškovės atstovė, ieškinys yra pareikštas bendrovei, jeigu jis bus patenkintas, bendrovė turės teisę regreso tvarka žalą išsiieškoti iš darbuotojų. Kokia apimtimi ir kokio dydžio – jiems patiems teks spręsti.“

4.3. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės atstovo prašymo į procesą trečiaisiais asmenimis įtraukti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistus J. G. ir V. B., 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį yra pareiškusi tik bendrovei (duomenys neskelbtini). Todėl, anot gynėjo, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, tiek civilinio ieškovo atstovė, tiek valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė absoliučiai aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė ir patvirtino, jog šioje byloje civilinis ieškinys pareikštas išimtinai tik bendrovei, o kaltinami fiziniai asmenys civilinio ieškinio patenkinimo bendrovės atžvilgiu atveju gali tikėtis nebent regreso, reiškiamo bendrovės laisva valia.

5. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundas tenkinamas.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

7. Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir vėliau pratęstas siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) pareikštą ir vėliau patikslintą 48 257 676,57 Eur civilinį ieškinį (78 t., b. l. 158–179).

8. Patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma priteisti tik iš AB (duomenys neskelbtini), tačiau pirminiame ieškinyje (duomenys neskelbtini) nurodė, jog prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų (V. M. šioje byloje yra kaltinamasis). Jau anksčiau Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo V. M. turtui, pasisakė, kad byloje esantys duomenys rodo, kad civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, nebuvo vienareikšmiškai suformuluota. Šioje byloje V. M. yra kaltinamasis, jis pagal jam pareikštą kaltinimą galimai padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymas taip pat galėjo lemti žalos, nurodytos civiliniame ieškinyje, aplinkai atsiradimą, byloje pagrįstai ir proporcingai siekiamam tikslui iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. turtui, siekiant užtikrinti byloje taip pat ir jo atžvilgiu pareikštą civilinį ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėse nutartyse pažymėjo ir tai, kad, siekiant sąžiningo ir operatyvaus proceso, civilinis ieškovas turėtų apsispręsti dėl civilinių atsakovų kuo anksčiau bei tiksliai nurodyti kurį ieškinį (konkrečius materialiuosius teisinius reikalavimus), kurių asmenų atžvilgiu ir kokia apimtimi jis prašo nagrinėti baudžiamojoje byloje teisme.

9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme, sprendžiant klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į šią baudžiamąją bylą, 2022 m. gruodžio 13 d. vykusiame teismo posėdyje, t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė I. Kupcikevičiūtė paaiškino, kad „civilinis ieškinys yra pateiktas Bendrovei ir dėl to jis nagrinėtinas toje apimtyje, kokioje yra pateiktas, ir to asmens atžvilgiu“. Kitame, 2023 m. gegužės 25 d. vykusiame teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė advokatė S. Drukteinienė taip pat pareiškė, kad, „kam yra pareikštas civilinis ieškinys, yra visiškai aišku. Kito atsakymo mes ir neturime. Mes palaikome tą atsakovų ratą, kuris yra nurodytas patikslintame civiliniame ieškinyje. Yra pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, mes jį ir palaikome“. Taigi, teismo posėdžiuose išdėstyta civilinio ieškovo atstovių pozicija, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė žemesnysis teismas, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje yra iš esmės aiški ir nekyla abejonių, kad civilinis ieškovas savo reikalavimą yra nukreipęs tik į AB (duomenys neskelbtini). Minėta civilinio ieškovo atstovių pozicija leidžia spręsti, kad civilinis ieškovas yra apsisprendęs dėl civilinio atsakovo, jo atstovės aiškiai nurodė, kurį ieškinį ir kurio asmens atžvilgiu yra prašoma nagrinėti šioje baudžiamojoje byloje.

10. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tam, jog ribojanti priemonė būtų suderinama su Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniu, kuris užtikrina nuosavybės apsaugą, ji turi atitikti tris esmines sąlygas: ji privalo būti taikoma „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, uždraudžiant savavališkus nacionalinių institucijų veiksmus, ji turi būti būtina „visuomenės interesams“, o ją taikant privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir visuomenės interesų (žr. Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], no. 71243/01, § 94, 2012 m. spalio 25 d.). Laikiną turto areštą iš esmės gali pateisinti „visuomenės interesas“, jeigu juo siekiama užtikrinti, jog ginčijamas turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims iki teismo proceso pabaigos, tam, kad būtų užtikrintas kreditoriaus ieškinio patenkinimas. Tačiau, atsižvelgiant į jų ribojantį pobūdį, laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti (žr. Raimondo v. Italy, 1994 m. vasario 22 d., § 36, Series A no. 281-A, Vendittelli v. Italy, 1994 m. liepos 18 d., § 38, Series A no. 293-A), kadangi kuo ilgiau tokios priemonės taikomos, tuo daugiau paveikiamas netrukdomas savininko naudojimasis savo nuosavybe (žr. JGK Statyba Ltd and Guselnikovas v. Lithuania, no. 3330/12).

11. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui gana aiškiai išdėsčius savo poziciją dėl civilinio atsakovo, t. y. civiliniam ieškovui nurodžius, kad jis palaiko patikslintą ieškinį, kurio reikalavimas nukreiptas tik į AB (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas dar ir į V. M. turtą tapo nebereikalingas, o tolimesnis šios procesinės prievartos priemonės taikymas V. M. atžvilgiu būtų neteisingas, kadangi iškiltų grėsmė kaltinamajam patirti tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo V. M. turtą naikintinas (PBK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo V. M. turtą:

1/2 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė – V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 3 390 Eur;

1/2 pastato – blokuoto gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė – V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 77 800 Eur.

Nutarties nuorašą pateikti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.