Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis nedarbingumą, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. vasario 20 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 15 MGL dydžio bauda;

2) 2016 m. sausio 27 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

3) 2016 m. kovo 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme;

4) 2017 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2018 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 48 MGL bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis;

6) 2018 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažina 1/3 dalimi ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) 2019 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis subendrinta su 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo bei 48 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 12 mėnesių, skaičiuojant šį terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 4 627,35 Eur dydžio turtinę žalą civiliniam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį;

9) 2019 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 48 MGL (2 400 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d.),

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2015 m. spalio 8 d. nusivežęs V. U. į Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinklą – 26–ajame klientų aptarnavimo skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini) ir apgaule – teigdamas, kad vykdys bendrą verslą, iš kurio turės naudos nukentėjusysis, įtikino V. U. jam perduoti akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę ir jos PIN kodą ir identifikuodamas save kaip V. U. su kredito bendrove – IPF ,,Digital Lietuva“ per AB ,,Pay Post“, Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinkle pateikė paskolos paraišką V. U. vardu 400 Eur sumai ir minėti pinigai jam būnant kartu su V. U. buvo išmokėti vietoje grynais, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką – 2015 m. spalio 8 d. su UAB ,,SB lizingas“ per vartojimo tarpininką – AB ,,Lietuvos paštas“ 26–ajame klientų aptarnavimo skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas kartu su nukentėjusiuoju V. U. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. U. vardu 2 000 Eur kreditui gauti, kurie buvo pervesti į V. U. AB ,,Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtus pinigus išgrynino per du kartus: 2015 m. spalio 8 d. AB ,,Swedbank“ bankomate – (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. spalio 9 d. AB ,,Swedbank“ bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu – elektroninei banko sistemai save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką V. U., išgrynino – 1 960 Eur; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką – 2015 m. spalio 13 d. iš V. U. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į ,,Credit 24“ savitarnos svetainę ir bendraujant su „Credit 24“ darbuotoja pateikė paskolos paraišką V. U. vardu – 868 Eur sumai ir gavo 868 Eur paskolą, kuri buvo pervesta į V. U. banko sąskaitą, po to 2015 m. spalio 13 d. 10.56 val., AB ,,Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu – elektroninei banko sistemai save identifikuodamas kaip banko sąskaitos savininką V. U. išgrynino 868 Eur ir pinigus pasisavino, taip pat iš V. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 13 d. 10.56 val. ir 10.57 val. apgaulės būdu – elektroninei sistemai identifikuodamas save kaip V. U. su jo banko mokėjimo kortele – AB ,,Swedbank“ bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 122 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. U. 122 Eur turtinę žalą, IPF ,,Digital Lietuva“ – 1 268 Eur turtinę žalą, UAB ,,SB lizingas“ – 2 000 Eur turtinę žalą.

Šiuose M. M. veiksmuose yra požymiai nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. 2015 m. spalio 12 d. apie 13 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nusivežęs kartu V. U. į UAB ,,Tele 2“ saloną, adresu (duomenys neskelbtini), V. U. vardu su UAB ,,Tele 2“ sudarė telekomunikacijų paslaugų sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini) su numeriu (duomenys neskelbtini) įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 848 Eur vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu – 7,01 Eur vertės, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su numeriu (duomenys neskelbtini) įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, Nr. IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) –748 Eur vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu – 5,26 Eur vertės ir sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su numeriu (duomenys neskelbtini) įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 848 Eur vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu – 7,01 Eur vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 12 d. 13.53 val., kartu su V. U. nuvyko į UAB ,,Omnitel“ klientų aptarnavimo saloną, adresu (duomenys neskelbtini), ir sudarė sutartį su UAB ,,Omnitel“ V. U. vardu ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung S6 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 588,54 Eur vertės, iš anksto žinodamas, kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus jis neatsiskaitys ir tuo padarydamas UAB ,,Telia Lietuva“ – 588,54 Eur turtinę žalą, o UAB ,,Tele 2“ – 2 463,28 Eur turtinę žalą.

Šiuose M. M. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta nukentėjusiojo V. U. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus ir juos papildo: 2015 m. rudenį, atrodo, kad spalio mėnesį pas jį atvažiavo žentas M. M. (jis tuo metu gyveno su jo dukra A.) ir paprašė paskolinti pinigų, o kadangi jis jų neturėjo, tai žentas pasiūlė kartu „padaryti biznį“. Minėjo kažkokias kompiuterio dalis, kurias nori nupirkti Lietuvoje, o po to atvykusiems asmenims iš Baltarusijos jas perparduoti, ir iš to uždirbti daug pinigų. Sakė, kad uždirbs abu iš to. Sutiko su M. pasiūlymu, nes norėjo užsidirbti pinigų ir žentu patikėjo. Kadangi pats pinigų neturėjo, o M. M. sakė, kad jis negali savo vardu imti paskolų, tai pasiūlė jam paimti kreditų. Žentas nusivežė jį į (duomenys neskelbtini), kur kioskelyje dėl paskolų išdavimo kartu su juo paėmė kreditą, kokia tai buvo suma nežino. Tuos pinigus M. iš karto pasiėmė sau. Juo pasitikėjo, nes suprato, kad taip reikia daryti norint gauti pinigų. M. žadėjo, kad padaręs biznį su baltarusiais, jam viską grąžins ir dar uždirbs iš to. Tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur ėjo į „Tele2“ ir „Omnitel“ bendrovių salonus, ir savo vardu paėmė mobiliuosius telefonus. Ant sutarčių rašėsi pats, suprato, kad ima telefonus. M. sakė, kad tuos telefonus parduos ir tuos pinigus įdės į verslą. (duomenys neskelbtini) pas M. buvo dvi dienas. Tada, kai žentas jį įsodino į autobusą, jis pradėjo galvoti, kad jį M. apgavo. M. buvo žadėjęs, kad per tris dienas nuo kredito paėmimo jis atgaus pinigus ir dar uždirbs, tačiau kai po trijų dienų jį įsodino į autobusą ir negrąžino pinigų, suprato, kad buvo apgautas. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) vakare skambino K. M., kad suieškotų, kas jį parvežtų iki (duomenys neskelbtini). Parvežė namo E. su M. Grįžęs (duomenys neskelbtini) pas K. M. pasakė, kad su M. M. buvo (duomenys neskelbtini), kad paėmė kreditus, telefonus, kad M. M. jį apgavo. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jį gydys nuo alkoholizmo, jokios kalbos su M. nebuvo. Į policiją kreipėsi tik po pusmečio, nes ėjo laiškai iš kredito bendrovių ir M. žadėjo, kad sutvarkys, apmokės, tačiau jam to nepadarius kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 45).

Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad su kaltinamuoju nėra šeimos narys – yra buvusi kaltinamojo žmona, turi du bendrus vaikus. Apie šį įvykį – kad buvo apgautas, turėjo paimti telefoną ir kažkiek pinigų, sužinojo iš paties V. U., jis pasakojo, kai jai paskambino. Kada tai įvyko, negali pasakyti. Iš V. U. pasakojimo žino apie išvažiavimą į (duomenys neskelbtini), kad jį apgavo, kad paėmė telefonus ir pinigus – paskambinęs pasakė, kad M. paėmė telefonus, dar kažkokios pinigų sumos prašė. Su buvusiu vyru nekalbėjo, kad reikia pasiskolinti pinigų iš V. U. V. U. buvo jos biologinis tėvas, tačiau neįrašytas jos gimimo liudijime. Su V. U. piniginių reikalų nesprendė. Liudytoja A. M. patvirtino, jog jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. M. parodymai, kur nurodė, kad su M. M. pragyveno 16 metų, išsiskyrė 2016 m. gegužės mėnesį. V. U. yra jos oficialus tėtis, su juo bendraudavo telefonu, kartais nuvažiuodavo pas jį į svečius. Pokalbių tarp buvusio sutuoktinio ir V. U. apie paskolas ar telefonus nebuvo girdėjusi. Apie tai, kad buvo apgautas V. U. išgirdo iš jo paties. U. pasakojo, kad M. jį nusivežė į (duomenys neskelbtini), paėmė paskolų, telefonų, ir, kad M. žadėjo viską sutvarkyti. Ar gavo pinigų ar telefonų pats U., jai nėra žinoma. Kada konkrečiai vežėsi U. į (duomenys neskelbtini) nežino. Suprato, kad M. naudojosi U. Kad jos vyras užsiima nelegaliai veikla suprato dar anksčiau, nes į namus dažnai ateidavo kvietimai į policiją (1 t., b. l. 157).

Teismo posėdžio metu liudytoja E. B. nurodė, kad 2015 metais dirbo „Paypost“ skyriuje (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininke. Jos skyrius yra prie pat šaligatvio, paprastai vienas asmuo būna viduje, o kiti asmenys laukia lauke. Vertindavo, ar atėjusiam asmeniui daromas poveikis imti paskolą, atsižvelgdama į tai, ar lauke stovi kiti asmenys, ar jie tariasi. Jeigu ateina klientas ir nežino, nei kokios sumos nori, nei iš kokio partnerio skolintis, jei negali atsakyti, kokiu tikslu skolinasi pinigus, tai sukeldavo įtarimų. Sudarant kredito sutartį, skyriuje lieka vienas asmuo, visi laukiantys asmenys stovi lauke. Jeigu buvo išduotas kreditas ir pasirašyta sutartis, jai nebuvo kilę įtarimų dėl poveikio darymo. Jeigu užeitų dviese, tai nebūtų išduota paskola. Ant durų yra užrašas, kad reikia įeiti po vieną. Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos E. B. duoti parodymai, kur nurodė, kad dirbo AB „Lietuvos paštas“ „Paypost“ filiale (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininke. Išduodant paskolą prie langelio ateina besikreipiantysis, o kiti asmenys į vidų tuo metu užeiti negali, jie laukia lauke. Patalpa nefilmuojama. Duodant paskolą ypatingai dėmesį kreipia, kad asmuo nebūtų girtas ir apsvaigęs, tokiems asmenims paskolos neišduoda. Galimai U. pateikė viską teisingai, jei paskola jam buvo išduota. Yra įsitikinusi, kad jokiam apsvaigusiam asmeniui, ar atėjusiam ne savo valia kreditų neišdavė (1 t., b. l. 160–161).

Teismo posėdžio metu liudytojas K. M. nurodė, kad V. U. pasakojo, kad paėmė paskolą, jį apgavo. Kai jie susitiko V. U. buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), jam skambino vėlokai vakare – neturėjo su kuo grįžti, prašė surasti transportą. V. turėjo alkoholinių gėrimų, todėl jie nuėjo pas jį. Tada V. jam pasipasakojo, kad jį apgavo buvęs, ar būsimas žentas. U. konkrečių sumų nesakė, tik pasakė, kad paėmė paskolą ir davė tam žmogui. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. M. duoti parodymai, kur nurodė, kad 2015 metų rudenį, vakare, sulaukė telefono skambučio iš V. U. Šis skambino ir prašė, kad surastų transportą jį parvežti iš (duomenys neskelbtini). Kaip tik tuo metu kaime pravažiavo pažįstamas I. E., kurio jis paprašė parvežti V. U., ir jie abu nuvyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Grįžus į (duomenys neskelbtini) jį su V. I. paleido centre ir nuvažiavo, o V. pasisiūlė eiti pas jį į namus išgerti. Parėjus į namus V. pasakė, kad jis „įsikišo“ pinigus, keikėsi. Sakė, kad per M. M. „įsikišo“ savo pinigus. Apie kreditus, telefonus jokios kalbos nebuvo, kas ir kaip ten įvyko U. nieko nepasakojo, nes yra uždaras žmogus. Ką veikė (duomenys neskelbtini) išvykęs V. jam nieko nepasakojo, tik suprato, kad jis prarado pinigus, dėl to graužėsi ir per vėlai suprato, kad pinigų neatgaus (1 t., b. l. 163).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2016 m. balandžio 20 d į policijos komisariatą su protokolu–pareiškimu kreipėsi V. U., kuris pranešė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ar spalio mėnesio pradžioje M. M. atvykęs pas jį į namus įkalbėjo paimti kreditą (duomenys neskelbtini), kurį vėliau su jo banko kortele išgrynino ir pinigus pasisavino. Taip pat iš jo banko sąskaitos išgrynino ir pasisavino asmeninius 250 Eur. Nusivežė jį į (duomenys neskelbtini), kur jo vardu paėmė mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos žadėjo parduoti ir pinigus jam grąžinti. Tačiau pradėjęs gauti laiškus iš kredito bendrovių suprato, kad M. M. buvo apgautas (1 t., b. l. 6–10);

savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. U. pateikė dokumentų kopijas savo AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir raštus dėl įsiskolinimų iš kredito bendrovių (1 t., b. l. 57–64);

UAB ,,SB lizingas“ pateikta informacija apie 2015 m. spalio 8 d. paimtą kreditą asmens V. U. vardu, vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kredito suma – 2 160 Eur. Pagal sutartį jokių įmokų atlikta nebuvo (1 t., b. l. 66–67);

UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pateikta informacija, kad 2015 m. spalio 8 d. 11.06 val. buvo gauta paskolos paraiška 400 Eur sumai 30 dienų terminui. Paraiška buvo patvirtinta ir paskolos suma – 400 Eur išmokėta grynais pinigais pašto skyriuje. 2015 m. spalio 13 d. V. U. prisistatęs asmuo pateikė naują paskolos paraišką – 868 Eur sumai. Paraiška buvo patvirtinta ir pervesta į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti paraiškos duomenys: IP adresas (duomenys neskelbtini), mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas V. U. vardu (1 t., b. l. 74–93; 2 t., b. l. 4–5);

UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pateiktu pokalbio įrašu su asmeniu, prisistačiusiu V. U., dėl paskolos. Apžiūros protokolas patvirtina, jog garso įrašas buvo apžiūrėtas ir perklausytas, o dalyvaujant nukentėjusiajam V. U., kuris patvirtino, kad balsas garso įraše ne jo, o jo žento – M. M. Garso įrašas buvo išklausytas teismo posėdyje (1 t., b. l. 97–101);

UAB ,,IPF Digital Lietuva“ paaiškinimu dėl 2015 m spalio 13 d. suteiktos paskolos V. U. suteikimo tvarkos (1 t., b. l. 109);

UAB ,,Omnitel“ pateikta informacija apie 2015 m. spalio 12 d. V. U. vardu sudarytas sutartis, t. y. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentas ir įsigyta įranga: mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung S6 edge 32GB“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122–132);

apžiūros protokolu, kuriame aprašyta UAB ,,Omnitel“ pateiktos vaizdo medžiagos apžiūra: į saloną įeina V. U. su M. M. ir sutvarkius dokumentus, maišelį su ,,Omnitel“ logotipu ir jame esančiais daiktais paima M. M. ir išsineša su savimi. Vaizdo įrašas peržiūrėtas teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 124–126);

UAB ,,Tele2“ pateikta informacija, kad V. U. vardu 2015 m. spalio 12 d. buvo sudarytos telekomunikacinių paslaugų sutartys ir įsigyti trys mobiliojo ryšio telefonai: ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 145–152);

savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. U. pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas jo susirašinėjimas SMS su dukra A. ir su abonentu įvardintu kaip ,,M. naujas“. Protokolas buvo apžiūrėtas apžiūros protokole, kuriame užfiksuotas susirašinėjimas dėl kreditų grąžinimo (1 t., b. l. 165–201);

ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ir laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su M. M. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti kaltinamas, gali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. M. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b. l. 44–52);

ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad M. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, M. M. šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei simuliacija, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Pagal savo psichikos sveikatos būseną dabartiniu metu teisiamasis M. M. gali dalyvauti procese, gali duoti parodymus, su juo galima atlikti procesinius veiksmus (3 t., b. l. 118–143);

ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, nebuvo kitoje patologinėje būsenoje. Jam nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. M. šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, nėra kitoje patologinėje būsenoje. Jam nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. M. dėl psichikos būsenos gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, gali atlikti bausmę. M. M. pavojingumo visuomenei klausimą sprendžia teismas. Jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (3 t., b. l. 148–166).

Dėl nukentėjusiojo V. U. atstovavimo

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusysis V. U. ikiteisminio tyrimo metu mirė. Siekiant nustatyti, ar yra galimas teisių perėmimas teismas gavo testamentų registro išrašą (3 t., b. l. 34), kuriame nurodyta, kad mirusiojo įpėdinis yra P. U.

Baudžiamosiose bylose nagrinėjant civilinius ieškinius, kai pradinis civilinis ieškovas pasitraukia iš proceso, į jo vietą įtraukiamas kitas asmuo. Procesinių teisių perėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnyje. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Tai reiškia, kad jis privalo teismui pateikti atitinkamus įrodymus, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimą. Įtrauktas į procesą teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį ir jam privalomi visi procesiniai veiksmai, atlikti pirmtako, prieš perėmėjui įsitraukiant į procesą (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalį palikėjo turtinės reikalavimo teisės yra paveldimos. Vadinasi, perėmus palikėjo materialiąsias subjektines teises, galimas ir procesinių teisių perėmimas.

Šioje byloje nukentėjusiojo V. U. teisių perėmėjas P. U. pateikė paveldėjimo liudijimo kopiją (3 t., b. l. 34–37), todėl jam buvo leista atstovauti mirusio nukentėjusiojo interesus vykstančiame procese.

Dėl M. M. pakaltinamumo

Bylos nagrinėjimo metu M. M. ir jo gynėja prašė skirti psichiatrinę ekspertizę dėl jo pakaltinamumo nustatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra duomenų apie M. M. nustatytus psichinius sutrikimus (2 t., b. l. 30). Taip pat, susipažinus su byloje esančia medžiaga, buvo nustatyta, kad 2018 metais M. M. kituose ikiteisminiuose tyrimuose buvo atliktos trys ekspertizės dėl jo pakaltinamumo nustatymo (2 t., b. l. 36). Susipažinus su ekspertizės aktais, buvo nustatyta, kad atliekant tyrimą buvo vertinamos M. M. gyvenimo aplinkybės, sveikatos sutrikimai pagal visus turimus medicininius dokumentus, kurių laikotarpis nuo 2001 m. ir visų nusikalstamų veikų metu.

Visose išvadose nurodoma, kad M. M. suprato savo veiksmus, galėjo juos valdyti, nusikalstamų veikų atlikimo metu nesirgo psichikos sutrikimu, jam nustatytas mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, simuliacija. Susipažinus su nurodytomis ekspertų išvadomis teismui nekilo abejonių, dėl kaltinamojo galėjimo suvokti savo veiksmus, todėl šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo skirta dar viena ekspertizė.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusysis V. U. pats jam pinigus dovanojo, jis iš jo pinigų neėmė ir jo neapgavo. Tačiau teismas laiko, kad ši kaltinamojo versija neatitinka byloje surinktų duomenų, todėl ji atmestina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. U. buvo apklaustas kelis kartus (1 t., b. l. 43, 45). Visų apklausų metu jis nurodė nuoseklius, išsamius parodymus – jo nurodomos įvykio aplinkybės nesikeitė, jis visose apklausose teigė, kad buvo apgautas, įvardijo kaltininką M. M. Jo nurodomas aplinkybes apie tai, kad buvo apgautas, patvirtina liudytojai, kuriems jis pasakojo apie M. M. veiksmus – liudytoja A. M., K. M. Taip pat byloje buvo pateikta vaizdo medžiaga iš UAB „Omnitel“ salono, kuriame V. U. sudarė sutartis dėl mobilių telefonų įsigijimo aplinkybių. Peržiūrėta vaizdo medžiaga patvirtino nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. kad jis su M. M. kartu ėjo į saloną, sudarė sutartis, telefonus paėmė kaltinamasis (1 t., b. l. 124–126). Taip pat byloje yra pateiktas garso įrašas, kuris buvo įrašytas, kai buvo sudaroma sutartis dėl paskolos paėmimo V. U. vardu (1 t., b. l. 97–101). Perklausius garso įrašą, atsižvelgiant į kalbėjusio asmens kalbėjimo stilių, balso tembrą, teismui nekilo abejonių, jog šiame įraše kalbėjo kaltinamasis M. M., kuris prisistatinėjo V. U. bei tarėsi dėl suteikiamos paskolos sąlygų. Teismas laiko, kad nurodyti byloje esantys įrodymai, patvirtina nukentėjusiojo V. U. duotus parodymus, todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Tuo tarpu vertinant kaltinamojo M. M. nurodytas įvykio aplinkybes, nustatyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pats U. jam jokios banko kortelės, ar savo asmens duomenų nedavė, apie telefonus jam nėra žinoma, su U. į jokius salonus nėjo (2 t., b. l. 59–60). Bylos nagrinėjimo metu M. M. jau teigė, kad girdėjo, kaip V. kalbėjo telefonu dėl paskolos, tačiau kokią sumą pasiėmė, nežino. Nurodė, kad V. nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur šis jam padavė kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė nuimti pinigų. Taip pat kaltinamasis teigė, kad jis pasiūlė nukentėjusiajam paimti telefonus, kuriuos galėtų parduoti, tačiau dalis pinigų turės likti jam. Paklausus apie esančius skirtingus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad jis tik papildė tai, ką buvo nurodęs anksčiau. Bylos nagrinėjimo metu perklausius garso įrašą, kurio metu girdimas pokalbis dėl paskolos išdavimo V. U. vardu, kaltinamasis iš pradžių teigė, kad ten kalbėjo ne jis. Vėliau patvirtino, jog įraše yra jo balsas, tačiau teigė, kad skambino nukentėjusiojo prašymu.

Kaip matyti, M. M. parodymai negali būti laikomi patikimais ir paneigiančiais jo kaltę, nes jie yra nenuoseklūs ir kintantys pagal byloje nustatomas aplinkybes. Manytina, kad M. M. susipažindamas su byloje esančia medžiaga atitinkamai bando nurodyti tokias įvykio aplinkybes, kurios galėtų sukelti abejonių dėl jo kaltės. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad vienas iš parodymų patikimumo požymių yra jų nuoseklumas ir nekintamumas.

Šiuo atveju kaltinamojo nurodomų aplinkybių nepatikimumas grindžiamas ne tik jų nenuoseklumu, tačiau ir tuo, kad jie nėra patvirtinami kita bylos medžiaga, t. y. byloje esantys garso ir vaizdo įrašai parodo, jog M. M. aktyviai dalyvavo sandorių sudaryme, įtakojo nukentėjusįjį. Taip pat M. M. savo parodymuose nurodė, kad V. U. jam savo duomenų nedavė, tačiau iš UAB „IPF Digital“ gauti duomenys ir byloje esantis garso įrašas tai paneigia. Šioje informacijoje nurodoma, kad viena iš paskolos suteikimo sąlygų yra tai, kad klientas turi skambinti iš jau užregistruoto telefono numerio (1t, b. l. 97). Kas parodo, kad M. M. skambindamas dėl paskolos suteikimo ne tik disponavo visais V. U. asmens duomenimis, o taip pat skambino iš nukentėjusiojo vardu jų sistemoje registruoto telefono.

Kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas vykdė kartu su V. U. būdamas kartu kredito paėmimo vietose. Liudytoja E. B. nurodė, kad suteikiant paskolą patalpos viduje gali dalyvauti tik vienas, pats imantis paskolą asmuo. Teismas mano, kad šie liudytojos parodymai nepaneigia M. M. kaltės, nes byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog kreditai buvo imami dėl kaltinamojo apgaulės ir gautos lėšos perduodamos kaltinamajam. Tad aplinkybė, ar kaltinamasis buvo įėjęs patalpą kartu su nukentėjusiuoju kaltinimui ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių M. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 1 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 214, 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento įgijimu, laikymu ir finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu užvaldyti svetimą turtą tiesiogiai pažeidžiama norminių aktų nustatyta mokėjimo priemonių disponavimo ir naudojimo tvarka bei kėsinamasi į nuosavybę, taigi kėsinamasi į skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, kurių atskirai BK 215, 214 ar 182 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis neapima. Kai neteisėtai įgytas mokėjimo instrumentas panaudojamas prekėms ar paslaugoms apmokėti arba gryniesiems pinigams paimti iš sąskaitos, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas, nes kaltininkas, atlikdamas finansinę operaciją su neteisėtai įgyta mokėjimo kortele, prisistato operacinei banko sistemai kaip asmuo, turintis teisę į pinigus sąskaitoje, ir, ją suklaidinęs, įgyja svetimą turtą.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes M. M. padarytos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (kaip neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimą ir laikymą), BK 215 straipsnio 1 dalį (kaip neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimų priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimą), 182 straipsnio 1 dalį (kaip sukčiavimą). Toks nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimus ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios e bylose Nr. 2K-69-2010, 2K-648/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. apgaulės būdu iš nukentėjusiojo gavo jo mokėjimo kortelę ir identifikacinius kodus. Mokėjimo kortele pasinaudojo išgrynindamas pinigus.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad M. M. veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal BK 198¹ straipsnį. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas informacinę sistemą apibrėžia kaip techninių ir programinių priemonių visumą, naudojamą informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Teismas sutinka, kad elektroninės bankininkystės sistema atitinka šią sąvoką ir patenka į BK 198¹ straipsnio reguliavimo sritį, tačiau atsakomybei pagal šį straipsnį realizuoti būtinos sąlygos ir objektyvūs požymiai yra tai, kad prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas ir vykdomas pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones.

Nei kaltinamajame akte, nei baudžiamojoje byloje nėra įvardinta bei nurodyta, kokias informacinės sistemos apsaugos priemones pažeidė M. M. Šioje byloje nebuvo pateikti kaltinimai, jog prie nukentėjusiojo sąskaitos buvo prisijungiama pasinaudojant elektroninės bankininkystės duomenimis, ar kitomis elektroninėmis sistemomis. Šioje byloje nusikalstami veiksmai buvo įvykdyti pasinaudojant neteisėtai įgyta mokėjimo kortele. Kaip matyti, M. M. išgrynindamas pinigus su ne jo vardu išduota mokėjimo kortele, be savininko sutikimo, tai padarė netei­sėtai. Byloje nustatyta, kad M. M. prie nukentėjusiojo sąskaitos prisijungė kaip bet kuris teisėtas vartotojas, jas įveikdamas tikrais banko klientui išduotais kodais. Už jų neteisėtą panaudojimą M. M. kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad savo nusikalstamais veiksmais M. M. nerealizavo BK 198¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų objektyvių požymių, t. y. nepažeidė in­formacinės sistemos apsaugos priemonių, pasinaudojo iš nukentėjusiojo gautais tikrais elektroniniais duomenimis, todėl jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties.

Teismui konstatavus, kad M. M. nusikalstamai veikdamas neįgyvendino BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, vadinasi, šios nusikalstamos veikos nepadarė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis iš M. M. suformuluoto kaltinimo atitinkamai dėl jam inkriminuotų įvykdytų nusikaltimų šalinamos faktinės aplinkybės, kad jis pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinime nurodytais laikais ir vietose M. M. padarytos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK kaip: apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės rūšies ir dydžio

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas M. M. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – veikdamas tyčia, suvokiant apgaulingą savo veikų pobūdį ir tokiu būdu siekiant gauti turtinės naudos, padarė du apysunkius nusikaltimus ir du nesunkius, kurie yra baigti (padaryta turtinė žala).Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis nedarbingumą, nusikalstamas veikas padarė būdamas administracine tvarka baustas, teistas 7 kartus, vienas nuosprendis neįsiteisėjęs, viena baudžiamoji byla nagrinėjama kitame teisme, į tai, kad kaltinamasis yra linkęs daryti analogiškas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus M. M. už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei šių bausmių numatytas vidurkis. Kadangi dalis nusikalstamų veikų – neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtina bausmė paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad M. M. yra pripažintas kaltu 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, kuris šiuo metu nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat teisme yra kita byla, kurioje jam pareikšti kaltinimai, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė šiuo metu nebendrintina su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paliekant galimybę išnagrinėjus visas baudžiamąsias bylas, jas teisingai subendrinti paskutiniam teismui.

Nukentėjusysis V. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ir 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 53). Teisminio nagrinėjimo metu mirusio nukentėjusiojo V. U. teisių perėmėjas P. U. civilinį ieškinį palaikė. Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Nors ieškinyje nurodoma, kad padaryta turtinė 250 Eur žala, nes iš jo sąskaitos buvo nuimtos asmeninės lėšos, tačiau tokių duomenų nepatvirtina byloje esantis nukentėjusiojo asmeninės sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 58). Iš išrašo matyti, kad nusikaltimų padarymo dienomis į kaltinamojo sąskaita buvo pervesta iš UAB „SB lizingas“ 2 000 Eur, iš IPF „Digital Lietuva“ 868 Eur, t. y. viso 2 868 Eur. Tuo laikotarpiu buvo išgryninta: 2015 m. spalio 8 d. – 1 000 Eur, 950 Eur, 2015 m. spalio 9 d. – 10 Eur, 2015 m. spalio 13 d. – 900 Eur, 90 Eur, t. y. iš viso 2 950 Eur. Pagal šiuo išrašus matyti, kad iš V. U. jo asmeninių lėšų buvo nuimta 82 Eur, kurie priteistini.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju nukentėjusysis V. U. dėl kaltinamojo M. M. padarytų nusikalstamų veikų patyrė nepatogumus, išgyveno dėl apgavystės, ilgą laiką nerimavo dėl besikaupiančių skolų ir jų grąžinimo. Nukentėjusysis ilgą laiką nesikreipė į teisėsaugos institucijas bandydamas susitarti su kaltinamuoju. Per šį procesą, akivaizdu, asmuo išgyveno neigiamus jausmus ir emocijas, kurios galėjo turėti įtakos jo gyvenimo kokybei, nuotaikai. Todėl teismas sutinka, jog yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Tačiau prašomos priteisti žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant kaltinamojo finansinę padėtį, nusikaltimų pobūdį, bei teismų praktiką. Tad priteistino žalos dydis nustatytinas 500 Eur.

Civilinis ieškovas UAB „SB lizingas“ šioje byloje pareiškė 2 529,58 Eur sumos civilinį ieškinį. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra prašoma priteisti 2 160 Eur kredito sumos, atitinkamai 369,58 Eur kitos su kreditu susijusios išlaidos (1 t., b. l. 66–71).

Civilinis ieškovas SIA „B2Kapital“ civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 917,07 Eur, t. y. 1 268,20 Eur paskolos ir 1 648,87 Eur palūkanų (1 t., b. l. 112–120).

Civilinis ieškovas AB „Telia Lietuva“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 588,54 Eur įsigytos įrangos žalos, ir 146,12 Eur paslaugų žalą, viso – 734,66 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 139– 143).

UAB „Tele2“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2 466,75 Eur už 3 suteiktus telefono aparatus, viso – 2 466,75 Eur (1 t., b. l. 148–154).

Kaip matyti iš byloje esančių UAB „SB lizingas“ ir SIA „B2Kapital“ pareikštų civilinių ieškinių, iš visos kreditų bendrovių prašomos priteisti sumos turtinei žalai atlyginti, dalį sudaro palūkanos. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–23/2004). Šiuo atveju palūkanos ir delspinigiai pagal kreditų sutartis nelaikytini pajamomis ar civilinio ieškovo dėl kaltininkų padaryto nusikaltimo patirtais nuostoliais. Civilinis ieškinys dėl palūkanų ir delspinigių gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, civilinių ieškovų UAB „SB lizingas“, SIA „B2Kapital“ civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, iš kaltinamojo civiliniams ieškovams priteisiant – 2 160 Eur ir 1 268,20 Eur tiesioginės nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį paliekant nenagrinėtą.

Civiliniu ieškovu AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele2“ ieškiniai tenkintini visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti katu padarius:

– nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl greitųjų kreditų paėmimo) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

– nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

– nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti katu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sutarčių dėl telefono įrangos sudarymo) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę subendrinti su už kitas veikas paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Nukentėjusiojo V. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). priteisti 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo V. U. teisių perėmėjo P. U. naudai.

Civilinio ieškovo UAB „SB lizingas“, įmonės kodas 234995490, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. M. priteisti 2 160 Eur (du tūkstančius šimtą šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo SIA „B2Kapital“, įmonės kodas 40103645131, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 268,20 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 20 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo AB „Telia Lietuva“, įmonės kodas 121215434, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. M. priteisti 734,66 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 66 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „Tele2“, įmonės kodas 111471645, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2 466,75 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 75 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.