Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-12-16 · Administracinė byla Nr. eA-5035-575/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
eA-5035-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02184-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
T. K., O. O.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-5035-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. K. (T. K.), O. O. (O. O.) ir jų atstovaujamų T. H. (T. H.), T. F. (T. F.), T. S. (T. S.), A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K., O. O. ir jų atstovaujamų T. H., T. F., T. S. ir A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai T. K. (T. K.), O. O. (O. O.) (toliau – ir pareiškėjai) bei jų atstovaujamieji T. H. (T. H.), T. F. (T. F.), T. S. (T. S.), A. K. (A. K.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-78 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjams T. K. ir O. O. bei jų nepilnamečiams vaikams nusprendė: 1) nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) siuntimo vykdymą pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 4) uždrausti pareiškėjai O. O. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo dienos; 5) įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo O. O. atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jos išsiuntimo dienos; 6) neuždrausti pareiškėjų nepilnamečiams vaikams atvykti į Lietuvos Respubliką.

2.2. Pareiškėjai paskesnį prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu. Šiuo atveju nebuvo atlikta tinkama pareiškėjų atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjų prašymas bei jų paaiškinimai nebuvo įvertinti visų duomenų kontekste.

2.3. Pirmojo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie administracinės bylos, kartu pateikdamas naują pažymą iš (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atlikęs tik pateiktos pažymos vertinimą, nurodė, jog: (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju atsakovas pažeidė pareigą įvertinti pateiktus naujus įrodymus paskesnio prašymo kontekste. Pareiškėjo pateikta pažyma yra esminė, kadangi ji dar kartą patvirtina, kad nepaisant formalaus pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

2.4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami atsakovo priimto sprendimo (dėl pirmojo pareiškėjų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo) pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, visiškai neįvertino pareiškėjų pateiktos aktualios kilmės valstybės informacijos. Todėl pareiškėjai prie skundo pridėjo aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri įrodo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pateikti duomenys patvirtina, kad yra nesvarbu, ar (duomenys neskelbtini).

2.5. Pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini), dėl ko kyla pavojus jo sveikatai ir (ar) gyvybei bei laisvei, o tai, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjai 2019 m. sausio 14 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį, motyvuodami tuo, kad jiems (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini).

3.2. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė grąžinti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 7 d. pareiškėjai pateikė prašymą pratęsti jų savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos terminą. Atsakovas 2020 m. balandžio 8 d. pratęsė minėtą terminą 46 dienoms. Pareiškėjai 2020 m. gegužės 27 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, nurodydami, kad atsirado naujų aplinkybių. Paskesnį prašymą pareiškėjai grindė tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Ginčijamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

3.3. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pasakojimas nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant pirmąjį jo prieglobsčio prašymą. (duomenys neskelbtini).

3.4. Prieš pateikdamas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas pasidomėjo (duomenys neskelbtini). Ši pareiškėjo pateikta informacija nelaikytina nei nauja, nei esmine, kadangi tai yra viešai prieinama informacija, kuri nėra susijusi asmeniškai su pareiškėju bei kuri buvo žinoma priimant sprendimą dėl jo pirmojo prašymo suteikti prieglobstį. Ši bendro pobūdžio informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

3.5. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjams taip pat atsisakyti suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, kadangi jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pateikta išvada, pareiškėjas T. K. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Analogišką išvadą pateikė ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. sausio 14 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2019 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-90 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog kilmės valstybės informacija nepagrindė prielaidos, jog (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 30 d. Migracijos departamente gautas pareiškėjo pakartotinis prašymas suteikti jam ir jo šeimai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

6. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami atsakovo sprendimo dėl pirmojo pareiškėjų prieglobsčio prašymo teisėtumą, netinkamai vykdė savo pareigas, nurodė, jog toks teiginys negali būti nagrinėjamos administracinės bylos objektu. Teismas pabrėžė, kad pats pareiškėjas skunde teismui teigė, jog (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo teikti duomenys nebuvo išnagrinėti procese ir (ar) nebuvo vertinti.

7. Vertindamas minėtos pažymos turinį, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas dar 2019 m. liepos 5 d. sprendime, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą, nurodė, jog kilmės valstybės informacija nepagrindė prielaidos, jog (duomenys neskelbtini).

8. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas nei pirmojo, nei paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nepateikė informacijos, pagrindžiančios prielaidą, jog (duomenys neskelbtini).

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgęs į tai, kad minėti pareiškėjo pateikti neva nauji įrodymai jau yra pareiškėjo asmens byloje ir juos priimdamas ginčijamą Sprendimą įvertino atsakovas, teismas atsisakė minėtus įrodymus pridėti prie bylos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytuose ir į jo asmens bylą pateiktuose šaltiniuose pateikta informacija vertintina kaip bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, tačiau ne informacija apie individualią prieglobsčio prašytojo situaciją. Teismo nuomone, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu surinkta asmens bylos medžiaga pavirtino, kad pareiškėjų baimė patirti jų nurodomus priešiškus jų atžvilgiu veiksmus nėra visiškai pagrįsta, jokių individualių asmeninių aplinkybių dėl pareiškėjų pagrįstos baimės nenustatyta. Taigi ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjų paskesnio prašymo metu pateiktas pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir galimą grėsmę grįžus į kilmės valstybę, nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant pareiškėjų pirmąjį prieglobsčio prašymą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas pasakojimas ir skunde nurodyta aktuali bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija nepagrindžia tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjas ar jo šeima patirs persekiojimą ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

11. Dėl pareiškėjų teiginių, kad kilmės šalyje jie gali būti persekiojami ir dėl to, jog (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėti pirmojo pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį tyrimo metu. Teismas vertino, kad pareiškėjų teiginiai apie jiems gresiantį persekiojimą kilmės valstybėje yra hiperbolizuoti, hipotetinio pobūdžio, nesudarantys pagrindo jiems suteikti pabėgėlio statuso.

13. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai galėtų būti kankinami, su jais galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jų orumas arba jie galėtų būti tokiu būdu baudžiami Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

14. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio nėra teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III.

15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjai kartu su apeliaciniu skundu pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodyta:

15.1. Atsakovas tyrimą iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų bei surinktų duomenų visapusiško ištyrimo. Tiek teismas, tiek atsakovas pareiškėjų pateiktus įrodymus ir apklausos metu pateiktus paaiškinimus įvertino klaidingai. Šiuo atveju nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjų atvejo analizė, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad prieglobsčio prašymas ir jų paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų kontekste.

15.2. Tos aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, visiškai atitinka tiek Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, tiek 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, tačiau nei Migracijos departamentas, nei teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl teismo sprendimo pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo.

15.3. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjų teismo posėdžio metu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, tačiau neįvertino 2020 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo, su kuriuo kartu buvo pateiktas Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. nutarimas, kuris paneigė atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo T. K. keliamos grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Šis nutarimas turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo.

Atsiliepimas

16. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

16.1. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Migracijos departamento Sprendime padarytos išvados buvo įvertintos dviejų administracinių teismų, o pareiškėjai kartu su paskesniu prieglobsčio prašymu nepateikė jokios naujos esminės informacijos, galinčios paneigti šias išvadas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai vertino įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti.

16.2. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė dėl Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. nutarimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bendrame bylos kontekste jis nebuvo įvertintas priimant skundžiamą sprendimą. Pareiškėjai nenurodė, kuo šis nutarimas pagrindžia jų skundo reikalavimą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo. Nutarimas, kuriuo pareiškėjo T. K. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo nei iš dalies, nei visiškai panaikinti Migracijos departamento Sprendimo, kurį priimdamas Migracijos departamentas vadovavosi VSAT ir Policijos departamento išvadomis, kurios nebuvo paneigtos ar panaikintos. Sprendimo dalis dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos buvo priimta ne Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes pareiškėjai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti juos į užsienio valstybę nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-78 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjų skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjų nurodyta baimė grįžti į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta; bylos nagrinėjimo metu jokių individualių asmeninių aplinkybių dėl pareiškėjų pagrįstos baimės nenustatyta; pareiškėjų pateiktas pasakojimas ir skunde nurodyta aktuali bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija nepagrindė tikimybės, jog kilmės valstybėje jie ar jų šeima patirs persekiojimą.

19. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, tiek teismas, tiek atsakovas pareiškėjų pateiktus įrodymus ir apklausos metu pateiktus paaiškinimus įvertino klaidingai, nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjų atvejo analizė, teismas neįvertino Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. nutarimo, kuris, pareiškėjų nuomone, paneigia atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo T. K. keliamos grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Pareiškėjų įsitikinimu, jų prieglobsčio prašyme ir apklausų metu nurodytos aplinkybės atitinka tiek Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, tiek 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijus.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

21. Pareiškėjai šioje byloje pateikė kartotinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamentas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (15/6-3)12PR-90 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ atsisakė suteikti jiems pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą.

22. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

23. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

24. Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

26. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose, pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 konstatuota, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

27. Pareiškėjai paskesnį prašymą suteikti jiems prieglobstį grindė tuo, kad pareiškėjas T. K. yra (duomenys neskelbtini).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo (kartu ir Migracijos departamento) išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjų teiginių dėl baimės kilmės valstybėje būti persekiojamiems dėl T. K. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo administracinio ginčo ribas ir remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (ABTĮ 56 str.) Įstatymo kontekste, išsamiai išanalizavo pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, todėl tinkamai patikrino Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

29. Pažymėtina, kad jau nagrinėjant pirmąjį pareiškėjų prieglobsčio prašymą buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su baime kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl T. K. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas T. K. paskesnį prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį jo kilmės valstybėje, pateikė informaciją (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, ši pareiškėjo pateikta informacija nelaikytina nei nauja, nei esmine, kadangi tai yra viešai prieinama informacija, kuri nėra susijusi asmeniškai su pareiškėju bei kuri buvo žinoma priimant sprendimą dėl jo pirmojo prašymo suteikti prieglobstį. Akcentuotina, kad kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento atlikto papildomo tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Taigi vien (duomenys neskelbtini) nesąlygoja persekiojimo iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), o kaip jau buvo konstatuota ankstesniais teismų sprendimais, pats pareiškėjas neatitinka (duomenys neskelbtini).

30. Pareiškėjas T. K. paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neįrodė, jog (duomenys neskelbtini).

31. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui teikti paaiškinimai ir kiti surinkti įrodymai nepatvirtina, kad T. K. kilmės šalyje realiai kyla grėsmė dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą kilmės šalyje nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini).

32. Taip pat pareiškėjos O. O. bei jos dukterų baimė patirti ribojimus (duomenys neskelbtini).

33. Pareiškėjai kartu su apeliaciniu skundu pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. nutarimą, kuris, jų teigimu, paneigia atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo T. K. keliamos grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Visų pirma pažymėtina, kad šis nutarimas jau yra byloje, jį pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė kartu su 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymu (I tomas, b. l. 60–61). Vertindama pareiškėjų argumentus dėl šio nutarimo teisinės reikšmės ginčijamo Sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog šiuo nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo T. K. atžvilgiu, nesudaro pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Ginčijamo Sprendimo dalis dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priimta ne Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes pareiškėjai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti juos į užsienio valstybę nustatytą terminą.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjų paaiškinimus), konstatuoja, kad pareiškėjai nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jie atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Nenustatęs, kad pareiškėjai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė jiems suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kuriuo prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai galėtų būti kankinami, su juo galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jų orumas arba jie galėtų būti tokiu būdu baudžiami. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė. Taigi pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų T. K. (T. K.), O. O. (O. O.) ir jų atstovaujamų T. H. (T. H.), T. F. (T. F.), T. S. (T. S.), A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan