Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-193-856/2026

Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-18
Bylos Nr.
2S-193-856/2026
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00023-2026-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
R. S.
Civilinė byla Nr. 2S-193-856/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00023-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.5.1. (S)
ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-907-1186/2026 pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. R. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų. Teismo prašė: 1) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; 2) pripažinti antstolės A. K. veiksmus neteisėtais ir neproporcingais; 3) įpareigoti perskaičiuoti vykdymo metu nurašytas sumas atsižvelgiant į pareiškėjos realias pajamas ir socialinę padėtį; 4) įvertinti antstolės veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir spręsti dėl jos atlyginimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė vykdomuosius veiksmus pradėjo be tinkamo ir išankstinio pareiškėjos informavimo apie jos teises, įskaitant teisę pateikti paaiškinimus, prašyti taikyti proporcingą išieškojimo tvarką ar sudaryti mokėjimo grafiką. Antstolės nurodymu vienu metu buvo nurašytos visos pareiškėjos banko sąskaitose esančios lėšos, nepaliekant minimalių pragyvenimui būtinų sumų, taip faktiškai paliekant pareiškėją be jokių finansinių išteklių. Po kreipimosi į antstolę pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji esą gauna kelias pajamas, nors tokios aplinkybės neatitiko tikrovės. Prašymai pagrįsti šiuos teiginius liko neatsakyti, faktinės aplinkybės nebuvo tikrinamos. Antstolė savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį – žmogaus orumo neliečiamumą, 52 straipsnį – žmogaus teisę į socialinę apsaugą.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad antstolė neįvertino pareiškėjos faktinės socialinės, finansinės ir psichologinės padėties, neieškojo švelnesnių ir proporcingų sprendimų, nors tokia pareiga kyla iš antstolio profesinio rūpestingumo standarto. Antstolės veiksmais pareiškėjai buvo padaryta reali, konkreti ir intensyvi neturtinė žala. Neturtinė žala kilo ne iš paties vykdymo fakto, bet iš vykdymo būdo – staigaus ir neproporcingo lėšų nurašymo, nesuteikiant galimybės apsiginti, būti išklausytai ar užsitikrinti minimalias gyvenimo sąlygas.