Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-136-360/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-19-903/2019Nutartis · 2019-02-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-136-360/2019Nutartis · 2019-05-07Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-08-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
AN2-136-360/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01430-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
D. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.AN2-136-360/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01430-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 9 d. nutarimu D. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda, už tai, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. 20.21 val., iš buto esančio (duomenys neskelbtini), sklido garsi muzika, kuri trukdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Z. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir D. Z. skundas netenkintas.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Z. apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo, prijungti papildomus įrodymus, t. y. 2017 m. gegužės 21 d., 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 9 d. įrašus arba panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Apeliantas teigia, kad nusižengimo nepadarė ir tai patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame nesigirdi iš buto sklindančio triukšmo tik pašaliniai garsai iš lauko ir tai paneigia liudytojos L. S. parodymus, kuriais rėmėsi teismas. Faktą, kad iš buto nesklido triukšmas, patvirtina Institucijos pateiktas garso įrašas, kuriame girdima, kad į policijos komisariatą skambina moteris (nukentėjusioji V. P.), kuri praneša, jog kaimynų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra triukšmas. Be kalbančiosios įraše daugiau jokio garso negirdėti. Pareigūnai iškart atėję į butą, jokio triukšmo neužfiksavo. Be V. P. ir su ja susijusių asmenų skundų byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis konkrečią dieną būtų trikdęs viešąją rimtį ir taip padaręs ANK 488 straipsnio pažeidimą. Šios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos ir dėl jų nepasisakyta.

3.2. D. Z. apeliaciniame skunde pažymi, kad 7 skundai prieš jį parodo V. P. nusistatymą, norą rašyti nepagrįstus skundus dėl asmeninių nesutarimų ir keršto. Teismas nepagrįstai keliamas abejones apie nukentėjusiosios parodymų patikimumą laiko siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Nepagrįstai atsisakyta į bylą išreikalauti iš teismo archyve esančios bylos policijos pareigūnų vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 21 d. V. P. pareigūnams girdint grasino jam, D. Z., kad jei nevykdys jos norų, ji nuolat rašys skundus ir jis sumokės 3000 Eur. Nuo to laiko V. P. parašė 10 skundų ir nuolat skundžiasi iš jo buto sklindančiu triukšmu, nors šis faktas niekada nepasitvirtino.

3.3. Apeliantas nurodo, kad liudytoja J. S. teigia, jog 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 18 val. – 18.30 val. buvo pas V. P. ir triukšmas, kurį ji neva girdėjo, baigėsi 19.30 val., gal 10 min. prieš atvykstant policijos pareigūnams. Pateiktame vaizdo įraše matyti, kad J. S. pas V. P. atėjo 19.54 val. Vadinasi J. S. negali net teoriškai patvirtinti, kad girdėjo triukšmą, todėl akivaizdu, jog davė melagingus parodymus.

3.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, jog teismas atsisakė priimti pokalbio su liudytoja R. V. garso įrašą dėl galimo triukšmo 2018 m. rugsėjo 20 d., motyvuodamas, jog R. V. liudijo apie galimai girdėtą triukšmą 2018 m. rugsėjo 12 d., o ne patvirtino, jog triukšmą girdėjo 2018 m. rugsėjo 20 d., nors skundžiamoje nutartyje teismas remiasi šios liudytojos parodymais.

Atsiliepimas

4. Institucija ir nukentėjusioji V. P. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Byloje D. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. vakare iš jo buto sklido garsi muzika, kuri trukdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. Apeliaciniame skunde D. Z. neigia padaręs nusižengimą, jo nuomone, be nukentėjusiosios V. P., su kuria konfliktas tęsiasi jau seniai, ir su ja susijusių asmenų pasrodymų, byloje nėra kitų objektyvių jo kaltės įrodymų. Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus, kuriais administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Z. neigia savo kaltę, vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia ištirtų įrodymų visuma.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs D. Z. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko plačios apimties įrodymų tyrimą, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo nutarčiai.

9. Kaip matyti iš proceso apylinkės teisme, nagrinėjant D. Z. skundą neapsiribota vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei nukentėjusiosios apklausa, teismas aiškinosi visas situacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad kaimynų D. Z. ir V. P. santykiai yra konfliktiški, nesutarimai tęsiasi jau apie metus laiko, V. P. iki įvykio, nagrinėjamo šioje administracinio nusižengimo byloje, jau ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl triukšmo iš D. Z. buto, todėl nėra abejonių, kad nustatyti tiesą, kai kiekviena iš pusių įrodinėja savo priešingą poziciją, nėra lengva, o tokiais atvejais, kai jau iki tol konfliktavusios šalys kaltina viena kitą administraciniais nusižengimais, kaip pvz. šiuo atveju keliamu triukšmu, pravartu būtų imtis priemonių, jog galimas nusižengimas būtų užfiksuotas objektyviai, kas neabejotinai padėtų ir teisėsaugos institucijoms nustatyti tiesą tam tikrais konkrečiais atvejais. Kita vertus, kaip minėta duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju, apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nutartį bei administracinio nusižengimo bylo medžiagą, turi sutikti su tuo, jog byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog D. Z. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagrįstai.

10. Apeliantas neteisus teigdamas, jog be V. P. ir su ja susijusių asmenų parodymų, jo kaltės įrodymų byloje nėra. Priešingai, ištirtų įrodymų visuma D. Z. gynybinės versijos apie tai, jog 2018 m. rugsėjo 20 d. vakare iš jo buto joks triukšmas nesklido, nepatvirtina, o leidžia pagrįstai manyti, kad triukšmas, dėl kurio buvo trikdomas kitų asmenų poilsis, buvo. Aplinkybę, jog tiriamu metu iš D. Z. buto buvo girdimas trukdantis duslus muzikos garsas (bumbsėjimas) apylinkės teisme, prisiekusios sakyti tiesą, patvirtino tiek pareigūnus iškvietusi V. P., tiek tuo metu pas ją į namus užsukusi netoliese gyvenanti J. S.. Abiejų šių liudytojomis apklaustų V. P. ir J. S. parodymai nuosekliai sutampa ir visiškai atitinka jų rašytinius pareiškimą (V. P.) bei paaiškinimą (J. S.), kuriuos jos pateikė pareigūnams netrukus po įvykio (b. l. 11, 13). Nors apeliantas, siekdamas sumenkinti J. S. parodymų patikimumą, pažymi, kad prie jo namų darytos kameros įrašas patvirtina, kad J. S. pas V. P. atėjo vėliau nei teigė, todėl neva negali patvirtinti triukšmo fakto, tačiau apygardos teismas jokio prieštaravimo minimose aplinkybėse neįžvelgia, kadangi J. S. ir nenurodė visiškai tikslaus savo apsilankymo laiko, o užsiminė tik apie apytikslį galimą, įvertindama tai, jog tai jau buvo vakare, po darbo laiko.

11. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad triukšmo nesigirdi jo pateiktame prie namų esančios kameros įraše, be to, Institucijos pateiktame garso įraše kuriame užfiksuotas V. P. skambutis pareigūnams dėl kaimynų keliamo triukšmo, jokių kitų garsų nesigirdi, tačiau su tokiai apelianto argumentais negalima sutikti. Iš D. Z. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad kameros vaizdas nukreiptas į automobilių stovėjimo pastogę ir girdimi namo išorėje sklindantys garsai, o ginčas yra dėl iš buto vidaus sklidusio bei kitus asmenis trikdžiusio triukšmo. Institucijos pateiktame garso įraše be dviejų kalbančių asmenų girdimas ir kitas pašalinis garsas, tačiau vien tik šis įrašas, kuriame užfiksuotas tik trumpas laiko tarpas, pats savaime nei patvirtina, nei paneigia D. Z. kaltės, o vertinamas tik kartu su kitais bylos duomenimis.

12. Nors apeliantas pažymi apie savo ir V. P. jau kurį laiką besitęsiančius nesutarimus, dėl kurių, pasak jo, jis yra nepagrįstai kaltinamas, muzika garsiai jo namuose nėra leidžiama, tačiau bylos duomenys rodo, jog taip teigdamas D. Z. vis dėlto nėra iki galo atviras ir nuoširdus. Jo teiginius apie tai, kad jis garsiai muzikos nesiklauso, o kaimynė ji iš esmės apkalba, paneigia bylos duomenys, iš kurių matyti, kad pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, anksčiau yra fiksavę garsiai bute sklidusią muziką (2018 m. balandžio 29 d.; b. l. 40-41). Apie aiškiai girdėtą triukšmą (kaip „būgnus“), kuris anksčiau galėjo sklisti iš D. Z. buto, užsiminė ir teismo posėdyje apklausta, šalia V. P. buto gyvenanti R. V., kuri teisme patvirtino, jog nėra nesutarimų nei su vienu iš kaimynų, o apie girdėtą garsą nurodė ir pas ją du kartus atvykusiems pareigūnams, parašė paaiškinimą, bet pretenzijų neturi. Nors D. Z. apeliaciniame skunde kritikuoja teismo sprendimą neprijungti jo, D. Z., ir R. V. pokalbio įrašo, tačiau, iš bylos aplinkybių matyti, jog liudytoja R. V. ir nenurodė, jog kalbėjo būtent apie 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykį, priešingai, iš Institucijos pateikto R. V. rašytinio paaiškinimo matyti, jog ji pasisakė dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. įvykio (b. l. 123). Liudytojų R. V., J. S. ir V. P. parodymai bei rašytiniai paaiškinimai atitinka ir liudytojomis apklaustų tyrėjų L. B. bei A. G. parodymus, kurios iš esmės nurodė, kad joms abejonių dėl nusižengimo nagrinėjamu atveju nekilo, kadangi triukšmo faktą patvirtino papildomi duomenys. Abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnių parodymais, kurie vieni kitus atitinka ir neprieštarauja L. B. bei patrulio V. K. tarnybiniams pranešimams, nėra objektyvaus pagrindo.

13. Apelianto D. Z. gynybinę poziciją palaiko ir apylinkės teisme liudytoja apklausta jo sugyventinė V. K., kuri pažymėjo, jog jie muzikos nesiklauso. Vis dėlto, kaip jau minėta, bylos duomenų visuma leidžia paneigti tokią apelianto ir jam palankios liudytojos deklaruojamą aplinkybę, todėl liudytojos V. K. parodymai nelaikomi objektyviais, juolab, jog ji ir dėl savo šeiminių aplinkybių turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Be kita ko, jeigu asmuo jaučiasi neteisingai apkaltintas, paprastai jis stengiasi pats padėti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes tam, jog įrodytų savo nekaltumą, bendradarbiauja, tačiau ne visai nuoširdų D. Z. ir V. K. elgesį rodo ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose paminėtos ir pačių D. Z. bei V. K. teisme patvirtintos aplinkybės, jog į jų namus atėjusiems pareigūnams jie vengia prisistatyti, teisindamiesi, jog neprisistato patys pareigūnai, nors konfliktinės situacijos su kaiminystėje gyvenančia V. P., dėl kurių pareigūnai jau ne kartą kviesti, tiek apeliantui, tiek jo sugyventinei be abejo buvo žinomi, todėl policijos pareigūnų vizitai nebuvo naujiena.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad D. Z. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. D. Z. apeliaciniame skunde prašo prijungti papildomus įrodymus (2017 m. gegužės 21 d., 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 9 d. įrašus), tačiau tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti, tiesiogiai byloje nagrinėto 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykio jie nepatvirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas