Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Juris LT“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys skolininkas E. M., skolininko sutuoktinė K. M., antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti 2020 m. sausio 24 d. viešu pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Armino Naujokaičio kontoroje vykdomas skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/00669 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2004-647/2019 dėl 912,04 Eur skolos, 36,65 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreditoriaus UAB „Juris LT“ naudai.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas 2006 m. rugpjūčio 12 d. sudarė santuoką su K. M.. Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nėra sudaryta. VSDF duomenimis, skolininko sutuoktinė gauna draudžiamąsias pajamas iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų.

2019 m. lapkričio 21 d. turto arešto aktu Nr. S1-51972 buvo areštuotos skolininko sutuoktinės pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, arešto mastas 1267,46 Eur. 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu pasiūlyta skolininkui per 20 dienų terminą nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriame skolininkas su bendraturčiais nurodo turto dalį, kuri priklauso skolininku. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs antstoliui užpildytą sutikimą.

Atsižvelgiant į tai, antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo.

Pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (LAT 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, 490 straipsnio 3 dalis).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo – jo sutuoktinė, būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, nenustačius pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, turtas tarp sutuoktinių dalytinas lygiomis dalimis.

K. M. lėšos, įgyjamos santuokos metu, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininko E. M. ir K. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir yra galiojanti. Kadangi sutuoktinių gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso abiem sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės K. M. gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje E. M. ir K. M. nuosavybėje yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nustatytina, kad E. M. priklauso ½ dalis turto, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su sutuoktine K. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

UAB „Juris LT“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti skolininko E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto vieną antrąją dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad skolininko E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui E. M..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.