Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 10-V-610 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas į Vilniaus AVPK IRS pristatė sugedusį mobilaus ryšio telefoną Samsung S6 (b. l. 13). Pareiškėjas paaiškino, kad telefono aparatas buvo netyčia užpiltas skysčiu.

2018 m. spalio 9 d. UAB „Egdo logistics“ informavo atsakovą, kad telefonas neremontuotinas ir 2018 m. spalio 16 d. pateikė tai patvirtinančią pažymą (b. l. 13, 40).

2018 m. spalio 10 d. pareiškėjas tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus AVPK viršininko pavaduotoją M. P., kad 2018 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus AVPK IRS vyresniajai specialistei G. S. pridavė neveikiantį tarnybinį telefoną Samsung S6 (b. l. 12). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjas gavo elektroninį pranešimą, kad telefonas sugedo nepataisomai, neremontuotinai.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju spręstinas skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą Įsakymą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Įsakymas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo <...> 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis <...> taikomi be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.

VTĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.

VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą (VTĮ 32 straipsnio 2 dalis). Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru (VTĮ 32 straipsnio 3 dalis). Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme (VTĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens teisė - neteismine tvarka išieškoti žalą iš valstybės tarnautojo, kai jis savo noru nesutinka atlyginti žalos, yra ribojama valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiu bei terminu, per kurį gali būti priimtas sprendimas dėl žalos išieškojimo, t. y. per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir VTS) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėją materialinėn atsakomybėn patraukė iš esmės už tai, kad pareiškėjui tarnybos metu nuėjus į tualetą, nusiimant kelnes iš kišenės iškrito ir tiesiai į klozetą įkrito tarnybinis mobilusis telefonas Samsung Galaxy S6, dėl ko pastarasis sugedo nepataisomai.

LVAT yra išaiškinęs, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą – tiesioginius nuostolius, t. y. turto netekimą, sugadinimą, turėtas išlaidas ir pan. Būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, kuri suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015).

Taigi, valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, be kita ko vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Iš skundžiamo Įsakymo (b. l. 6) turinio matyti, kad jį Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, priėmė vadovaudamasis VTS 32 straipsnio 1 dalimi, VTĮ 32 straipsniu ir atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-47252. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose straipsniuose reglamentuotos bendros materialinės atsakomybės sąlygos. Iš skundžiamo Įsakymo turinio nematyti, kokią konkrečią neteisėtą veiką padarė pareiškėjas už kurios atlikimą jam kilo materialinė atsakomybė.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Teismas akcentuoja, kad kaip minėta, individualiam administraciniam aktui keliamas aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimo ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytos konkrečios teisės normos, neįmanoma spręsti kokią konkrečią pareigą pareiškėjas atliko netinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Teismo nuomone, skundžiamame Įsakyme atsakovas turėjo nurodyti konkrečią nuorodą į atitinkamo teisės akto nuostatą, kuri įtvirtina atitinkamą pareigą, reikalavimą ar veiklos principą, kurio turėjo laikytis pareiškėjas, tačiau nesilaikė ir dėl to buvo nepataisomai sugadintas telefono aparatas. Taigi atsakovas, skundžiamame Įsakyme taikydamas materialinę atsakomybę pareiškėjo atžvilgiu, turėjo nurodyti jo atliktą neteisėtą veiką.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta neteisėta veika dėl kurios pareiškėjui kilo materialinė atsakomybė, t. y. Įsakymas nėra pagrįstas teisės akto nuostata, kurioje įtvirtinta pareiga, kurios tarnybos metu turėjo laikytis pareiškėjas, todėl jis negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčas iš esmės kilęs dėl to, kad ginčo šalys iš esmės skirtingai traktuoja žalos paaiškėjimo dieną, nuo kurios skaičiuojamas vieno mėnesio terminas, per kurį gali būti priimtas sprendimas dėl žalos išieškojimo. Pareiškėjo teigimu, žalos paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma 2018 m. spalio 10 d., kuomet jis pateikė Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojui M. P. tarnybinį pranešimą ir nupasakojo su jo mobiliojo ryšio aparatu Samsung Galaxy S6 susijusias aplinkybes. Tuo tarpu atsakovo nuomone, žalos paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma 2018 m. lapkričio 12 d., kuomet atsakovas sužinojo žalos dydį.

LVAT, sistemiškai aiškindamas VTĮ 32 straipsnį yra nurodęs, jog šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, nustato naikinamąjį terminą, kuriuo nepasinaudojus, žalos atlyginimas neteismine tvarka (išskaitymas iš tarnautojo darbo užmokesčio vidaus administravimo tvarka) nebegalimas ir žala gali būti ieškoma teismine tvarka (LVAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-208/2010, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2899/2011, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3689/2011 ir kt.). Praleidus šį terminą, priimti tokio pobūdžio sprendimo galimybės įstatymas nenumato, todėl svarbu tinkamai nustatyti žalos paaiškėjimo momentą, nes reikalavimo dėl termino nesilaikymas sprendimą daro neteisėtu ir naikintinu (2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1562/2012).

Įstatymų leidėjas VTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą sieja su žalos paaiškėjimo diena, todėl kiekvienu atveju byloje turi būti nustatytas konkrečia data apibrėžtas tiesioginės materialinės žalos paaiškėjimo laikas, nuo kurio turi būti skaičiuojama šioje įstatymo normoje nustatyto termino eigos pradžia (LVAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-208/2010). Žalos paaiškėjimu VTĮ 32 straipsnio 4 dalies prasme LVAT praktikoje buvo pripažintas, pavyzdžiui, valstybės tarnautojo tarnybinis pranešimas, informuojantis, jog komandiruotės metu iš jo buvo pavogtas tarnybinis kompiuteris (2009 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1275/2009).

Pažymėtina, jog LVAT yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą dėl valstybės tarnautojo padarytos materialinės žalos atlyginimo, nėra būtinybės taikyti tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojantį aktą (2008 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-304/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-208/2010 ir kt.). Tačiau tais atvejais, kai kyla tokia būtinybė, VTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos paaiškėjimo dienos, o ne nuo tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dienos (LVAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-208/2010, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3689/2011).

Teismo nuomone, atsakovui žalos dydis – telefono vertė, paaiškėjo tada, kai jis sužinojo, kad telefonas yra neremontuotinas, t. y. visiškai nepataisomas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas apie jam padarytą žalą, t. y. nepataisomai sugadintą jam priklausantį telefono aparatą Samsung Galaxy S6 sužinojo 2018 m. spalio 10 d., kuomet pareiškėjas S. B. (S. B.) tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-42040 (b. l. 12) informavo Vilniaus AVPK viršininko pavaduotoją M. P., kad jis 2018 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus AVPK IRS vyresniajai specialistei G. S. pridavė neveikiantį tarnybinį telefoną. Pareiškėjas šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad telefonas sugedo nepataisomai, neremontuotinai, todėl prašė leisti jam išduoti kitą tarnybinį telefoną. Pažymėtina ir tai, kad jame nurodoma, jog pridavus telefono aparatą, pareiškėjo incidentas su telefonu buvo užregistruotas (Reg. Nr. INC-72631). Taigi, nors faktiškai apie incidentą instituciją buvo informuota 2018 m. rugsėjo 10 d., tačiau ši diena negali būti laikoma diena, kuomet paaiškėjo žala, nes dar nebuvo žinoma ar telefono aparatas Samsung Galaxy S6 gali būti pataisomas ar ne.

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK IRS vedėjo 2018 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-42925 (b. l. 13) taip pat matyti, kad Vilniaus AVPK viršininkas buvo informuotas apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. tarnybiniu pranešimu. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. spalio 9 d. UAB „Egdo logistics“ informavo, jog pareiškėjo telefonas neremontuotinas ir 2018 m. spalio 16 d. pateikė tai patvirtinančią pažymą.

Pastebėtina, kad tik 2018 m. spalio 17 d. (t. y. praėjus 7 dienoms nuo pareiškėjo pranešimo apie nepataisomai sugadintą tarnybinį telefoną) Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta atlikti materialinės atsakomybės taikymo procedūrą ir tik 2018 m. lapkričio 12 d. šis skyrius buvo informuotas apie nustatytą naudoto (apie 2 metus) mobilaus telefono Samsung S6 rinkos kainą (130 Eur). Iš byloje esančios Rinkos tyrimo pažymos (b. l. 44) matyti, kad nustatant žalos dydį buvo atsižvelgta į keturis telefono Samsung Galaxy S6 pardavimo skelbimus interneto svetainėje www.skelbiu.lt. Teismo nuomone, šis tyrimas nebuvo labai sudėtingas, reikalaujantis daug laiko ir žinių sąnaudų, atsakovui nereikėjo kreiptis į kitas institucijas dėl naudoto telefono Samsung Galaxy S6 rinkos kainos nustatymo, nes kaip matyti iš minėtos pažymos, tyrimą be kita ko atliko atsakovo darbuotojai, todėl konkretų žalos dydį atsakovas turėjo nustatyti anksčiau nei 2018 m. lapkričio 12 d.

Atsakovas apie jam padarytą žalą, t. y. nepataisomai sugadintą institucijai priklausantį telefono aparatą Samsung Galaxy S6, kaip minėta, sužinojo 2018 m. spalio 10 d., todėl sprendimas dėl žalos išieškojimo, šiuo atveju įsakymas, turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 10 d., o nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. 11 dienų praleidus VTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovo 2018 m. lapkričio 21 d. Įsakymas Nr. 10-V-610 „Dėl žalos išskaičiavimo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininko S. B. darbo užmokesčio“ yra neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. VTĮ 32 straipsnio 4 daliai, todėl naikintinas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su apskaičiuotu materialinės žalos dydžiu, t. y. nustatyta naudoto mobilaus telefono Samsung Galaxy S6 rinkos kaina. Kadangi skundžiamas Įsakymas panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, todėl dėl nustatyto materialinės žalos dydžio, t. y. 130 Eur teismas plačiau nepasisakys.

Pareiškėjas skunde prašo teismo priteisti iš atsakovo pareiškėjui 130 Eur ir įpareigoti juos išmokėti pareiškėjui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas Įsakymas panaikintas ir į tai, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuotas materialinės žalos atlyginimas, t. y. 130 Eur (b. l. 10), daro išvadą, kad minėtas pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir taip pat tenkintinas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 130 Eur, kuriuos atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjui per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 10-V-610 „Dėl žalos išskaičiavimo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininko S. B. darbo užmokesčio“.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjui S. B. (S. B.) 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.