- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-49-460/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- T. R., S. N.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 50.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant atsakovei T. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimo ir 2010-05-04 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovėms T. R. ir S. N. dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybė ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovių už naudojimąsi gyvenamąja patalpa nuomos mokestį 2472,46 Lt; iškeldinti atsakoves T. R. ir S. N. iš gyvenamosios patalpos, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad Klaipėdos miesto 1990-09-03 valdybos potvarkiu Nr. 181 „Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo“ atsakovės T. R. buvusiam sutuoktiniui A. N. nuo 1983 m. gyvenusiam Klaipėdos mieste, dirbusiam Klaipėdos miesto Vyriausiajam policijos komisariate, buvo išnuomotas tarnybinis butas, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda. Su juo 1992 m. gegužės 1 d. buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios 7 punkte buvo nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija. Nuomininkas ir visi kiti kartu su juo gyvenantys asmenys iš suteiktų tarnybinių patalpų iškeldinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tarnybos teisiniai santykiai su A. N. baigėsi 1995 m. rugpjūčio 3 d. Nuomotojas Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi 2005 m. į teismą dėl atsakovės ir jos šeimos narių iškeldinimo, tačiau 2005-11-09 ieškovas savo ieškinį atsiėmė, kadangi, atsakovės teigimu, taryba 2000-01-27 sprendimu Nr. 15 yra leidusi jai gyventi tarnybiniame bute, iki jai bus suteiktas socialinis būstas. T. R. buvo įrašyta į II eilę nuo 1988 metų gauti lengvatinį kreditą būstui nusipirkti, tačiau atsakovė lengvatiniu kreditu nepasinaudojo. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2004-06-01 iki 2009-08-31, iš viso 2 472,46 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad patalpos kaip tarnybinės buvo paskirtos atsakovės T. R. buvusiam sutuoktiniui dar iki tol, kol buvo įregistruotos tarnybinėmis. Todėl darbo santykių nutraukimas negali būti priežastis iškeldinti, nes gyvenamoji patalpa buvo suteikta ne kaip tarnybinė. Nuo 1992-10-20 įsigaliojo 1964 m. CK 30 straipsnis, reglamentuojantis gyvenamųjų patalpų, iš jų ir tarnybinių, nuomą, pakeitęs ligi tol galiojusį Butų kodeksą. Šio kodekso 363 straipsnio ir 364 straipsnis, numatantis apribojimus iškeldinti tam tikros kategorijos asmenis, galiojo iki 2005-07-05, tai yra tuo metu, kai atsakovės vyras buvo atleistas iš darbo (1995-08-03). Taigi iki 2000-07-05 galiojęs 1964 m. CK 363 str. 4 p. (1994-05-17 įstatymo Nr. 1-459 redakcija) numatė, jog iš gyvenamųjų tarnybinių patalpų vieniši asmenys, su kuriais gyvena nepilnamečiai vaikai, gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąjį plotą. Todėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisės gali būti užtikrintos tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, įgytos pagal 1964 m. CK 363, 364 str., net ir pasibaigus minėtų normų galiojimui, turi būti teismų pripažįstamos ir ginamos. Atsakovės buvusiam vyrui 1995-08-03 nutraukus darbo santykius ir išsikrausčius iš ginčo buto, atsakovė liko šiame bute su nepilnamečiais vaikais. Tuo metu ji įgijo teisę būti iškeldinta tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Be to, nuomos sutartis nėra nutraukta iki šiol. Tokio reikalavimo nėra ir pareikšta. Ieškinyje pripažįstama, kad Klaipėdos miesto tarybos sprendimu ieškovei buvo leista gyventi tarnybiniame bute, kol bus suteikta valstybės parama. Atsakovė nepasinaudojo lengvatiniu kreditu, nes neturėjo pastovių pajamų ir jai nebuvo suteiktas kreditas. Atsakovė nuo 2006 m. vėl buvo įrašyta į eilę socialiniam būstui išsinuomoti. Nesutinka su nuomos mokesčio priteisimu, nes atsakovas nėra jai siuntęs jokios sąskaitos dėl nuomos mokesčio sumokėjimo. Ieškinį prašė atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės T. R. 2 095,08 Lt skolą už nuomos mokestį ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybei, priteisė solidariai iš T. R. ir S. N. 376,41 Lt skolą už nuomos mokestį ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybei. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovių iškeldinimas nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos pažeistų atsakovių teises, todėl reikalavimas iškeldinti iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos atmestinas. Ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovių visiškai įrodytas, atsakovės neginčijo fakto, kad gyvena savivaldybei priklausančiame bute, todėl įstatymui nustatant, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį, šis nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2008-08-31, iš viso 2 095,08 Lt, priteistinas iš atsakovės T. R. Likusi 376,41 Lt skolos dalis už laikotarpį nuo 2008-08-31 iki 2009-08-31 priteistina solidariai iš atsakovių T. R. ir S. N.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-04 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės atsakovėms T. R. ir S. N. advokato pagalbos išlaidas kiekvienai iš atsakovių po 250 Lt.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakoves iš tarnybinio buto, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl atsakovių iškeldinimo patenkinti bei iškeldinti atsakoves iš gyvenamosios patalpos „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad atsakoves buvo prašoma iškeldinti todėl, kad Klaipėdos miesto valdybos 1990-09-03 potvarkiu Nr. 181 atsakovės T. R. buvusiam sutuoktiniui A. N., dirbusiam Klaipėdos miesto VPK, buvo nuspręsta išnuomoti tarnybinį butą „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Su juo 1992 m. gegužės 1 d. buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios 7 punkte buvo nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija. Tarnybos teisiniai santykiai su A. N. baigėsi 1995-08-03, pastarajam tarnyboje neišdirbus 10 metų. T. R. nebuvo iškeldinta iš tarnybinio buto, nes turėjo nepilnametę dukrą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės T. R. dukra S. N. tapo pilnametė, t. y. išnyko sąlyga, numatyta 1964 m. CK 363 straipsnio 7 p., ir atsakovės nemoka nuompinigių, atsakoves buvo prašoma iškeldinti iš tarnybinio buto. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakoves, nurodė tik vieną motyvą, kad kitos gyvenamosios patalpos nesuteikimas pažeistų atsakovių teises, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumento, kad išnyko sąlyga, numatyta 1964 m. CK 363 straipsnio 7 punkte. Taip pat nepasisakyta dėl ieškovo teisės iškeldinti nuomininkus, jei jie nemoka nuompinigių ilgiau nei 3 mėnesius.
Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-04 papildomo sprendimo, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-04 papildomą sprendimą panaikinti ir atsakovių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės T. R. ir S. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto 1990-09-03 valdybos potvarkiu Nr.181 „Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo“ atsakovės T. R. buvusiam sutuoktiniui A. N., nuo 1983 m. gyvenusiam Klaipėdos mieste, dirbusiam Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate, buvo išnuomotas tarnybinis butas, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda (b. l. 4-7). Su A. N. 1992 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios 7 punkte buvo nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija. Tuo metu atsiradę nuomos civiliniai teisiniai santykiai buvo reglamentuoti 1964 m. CK ir Butų kodekse (galiojo nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d.). Nuo 1992-10-20 įsigaliojo 1964 m. CK 30 str., reglamentuojantis gyvenamųjų patalpų, iš jų ir tarnybinių, nuomą, ir pakeitęs ligi tol galiojusį Butų kodeksą. Šio kodekso 363 str. ir 364 str., numatantis apribojimus iškeldinti tam tikros kategorijos asmenis, galiojo iki 2005-07-05, tai yra tuo metu, kai atsakovės vyras buvo atleistas iš darbo (1995-08-03).
Byloje kilo ginčas, ar ieškovas pagrįstai reikalauja iškeldinti atsakoves iš gyvenamosios patalpos „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog atsakovių iškeldinimas, nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos, pažeistų atsakovių teises.
Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kelia nuompinigių mokėjimo klausimą, todėl darytina išvada, jog ieškovas pats pripažįsta šių nuomos teisinių santykių egzistavimą. Tai įrodo byloje esanti Klaipėdos miesto tarybos Savivaldybės turto komiteto posėdžio 2000-01-18 protokolo išrašo kopija (b. l. 38). Iš šios protokolo išrašo kopijos matyti, kad buvo nutarta siūlyti atsakovei įsirašyti į eilę valstybės paramai gauti ir leisti gyventi tarnybiniame bute, kol bus suteikta valstybės parama.
Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovių iškeldinimas, nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos, pažeistų atsakovių teises, ir todėl pagrįstai reikalavimą iškeldinti atsakoves iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmetė.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakoves, nurodė tik vieną motyvą, t. y. kad kitos gyvenamosios patalpos nesuteikimas pažeistų atsakovių teises, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumento, kad išnyko sąlyga, numatyta 1964 m. CK 363 straipsnio 7 punkte. Teisėjų kolegija sutinka, kad apylinkės teismas nurodė tik vieną motyvą dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakoves.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą, nors turėjo remtis kitais motyvais. Tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingo teismo sprendimo.
Byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus 2000-02-24 raštas Nr. 27-09-185 A. N. patvirtina, jog ieškovas pats nurodė, kad T. R. nuspręsta leisti gyventi minėtame tarnybiniame bute, kol bus suteikta valstybės parama (b. l. 13). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad taip pats ieškovas įsipareigojo neiškeldinti atsakovių iš ginčo gyvenamosios patalpos, nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu būdu tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai transformavosi (modifikavosi) į gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius (CK, įsigaliojusio 2001-07-01, XXXI skyrius).
1964 m. CK 363 straipsnio 7 punkte buvo numatyta, kad suteikiant kitą gyvenamąją patalpą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti vieniši asmenys, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai. Byloje nėra duomenų, kad minėtame bute gyventų nepilnamečiai vaikai, todėl apeliantas yra teisus teigdamas, kad išnyko sąlyga, numatyta 1964 m. CK 363 straipsnio 7 punkte.
Tačiau, kaip minėta, Klaipėdos miesto tarybos Savivaldybės turto komiteto posėdžio 2000-01-18 protokolo išrašo kopija bei Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus 2000-02-24 raštas Nr. 27-09-185 A. N. leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo metu tarp šalių faktiškai yra susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiais rašytiniais dokumentais pats ieškovas yra įsipareigojęs atsakovėms suteikti valstybės paramą, t. y. kitą gyvenamąją patalpą (b. l. 13). Todėl ginčo šalių teisiniams santykiams reglamentuoti turi būti taikomi galiojančio CK 6.616, 6.617 ir 6.621 straipsniai. Dėl išvardytų motyvų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas 2010-05-04 papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovėms T. R. ir S. N. advokato pagalbos išlaidas kiekvienai iš atsakovių po 250 Lt. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. reikalavimas dėl nuompinigių priteisimo iš atsakovių buvo patenkintas, o reikalavimas dėl iškeldinimo – atmestas. Todėl darytina išvada, kad teismas tenkino pusę ieškovo reikalavimų. Byloje esantis pinigų priėmimo 2009-10-01 kvitas patvirtina, kad atsakovės advokatei V. Litinskienei sumokėjo 1 000 Lt už atstovavimą ir dokumento surašymą (b. l. 41). Todėl apylinkės teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, būtent, kad vienas reikalavimas buvo patenkintas, o kitas ieškinio reikalavimas buvo atmestas, priteisė pusę atsakovių nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimo ir 2010-05-04 papildomo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimą ir 2010-05-04 papildomą sprendimą palikti nepakeistą.