- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-1850-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00979-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- J. L., R. B.
- Advokatai
- Zenonas Jonas Januška
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. L. ir R. B. atstovo advokato Zenono Jono Januškos atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-817-714/2012 pagal pareiškėjų J. L. ir R. B. pareiškimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai J. L. ir R. B. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams (b.l. 26-27).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą nuo iki 2012-07-31 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus (b.l. 33-34). Teismas nurodė, jog pareiškimą pateikė pareiškėjai R. B. ir J. L., tačiau jį pasirašė J. B.. Pareiškėjai pateikė teismui tvirtinti sutartį, pagal kurią susitarė, kad dukters S. B. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina J. L., o R. B. įsipareigoja teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100,00Lt per mėnesį, sūnaus T. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R. B., kuris įsipareigoja jį išlaikyti vienas. Teismas pažymėjo, jog abu vaikai turi teisę gauti išlaikymą iš abiejų savo tėvų, o išlaikymas turi atitikti vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, tačiau neturėtų būti pernelyg mažas, neatitinkantis nei vaiko poreikių, nei teismų nustatytos praktikos, nei ekonominės šalies situacijos, žeminantis vaiko ir jo kito tėvo (motinos) orumą (CK 3.192str., 3.194str., 3.196str., 3.198str.), 100,00 Lt dydžio periodinė išmoka vaikui akivaizdžiai neatitinka 15 metų amžiaus paauglės poreikių. Be to, tėvai neturi teisės atisakyti savo pareigos išlaikyti vaikus ar kaip kitaip susitarti, ir teismas negali tvirtinti tokio jų susitarimo (CK 3.159str. 1d.). Nepilnametis T. B. turi teisę gauti išlaikymą iš abiejų savo tėvų. Teismas nurodė, jog dėl šių trūkumų byla negalėtų būti išnagrinėta per įstatymo nustatytą terminą, todėl nustatė pareiškėjams terminą trūkumams šalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantai prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą priimti (b.l. 37-41). Atskirajame skunde nurodo, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir sūnui išreiškus pageidavimą gyventi su tėvu, šalys nutarė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir išlaikymo dydžio pakeitimas, atsižvelgiant į jų norus, nepažeidžia jokių visuomenėje nustatytų elgesio normų, nekelia neigiamų padarinių nei vaikams, nei visuomenei, nei valstybei, todėl nėra pažeidžiamas joks viešas interesas, ar viešoji tvarka. Klausimai dėl išlaikymo dydžio skiriamo vaikams yra grynai šalių susitarimas, o vaikų nuomonę galima išklausyti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su apeliantų (pareiškėjų) 2012-06-22 pareiškimo, pateiktam teismui 2012-07-02 dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, priėmimo išsprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo ir pasisako.
Nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi apeliantų 2012-07-02 teismui pateiktam pareiškimui (b.l. 26-27) nustatė terminą iki 2012-07-31 pašalinti trūkumus (b.l. 33-34). Nutartis šalims įteikta atitinkamai 2012-07-09 ir 2012-07-11 (b.l. 35-36).
LR Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškimas yra susijęs su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimu, nagrinėjamu Civilinio proceso kodekso V dalies XXXV skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismas turėjo atsižvelgti į CPK 376 str. nuostatas, nes teismas šiose bylose yra aktyvus, taigi savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, jeigu teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjai prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo teikimo, taip pat ieškinyje nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą, kad būtinumą keisti sutarties sąlygas lėmė sūnaus T. B. noras gyventi su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, nes įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiko šio instituto paskirties – pateiktas pareiškimas yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena nei šalims, nei kitiems suinteresuotiems asmenims, išvadą teikiančiai institucijai. Bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, o pagal analogiją ir dėl sutarties sąlygų pakeitimo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (CPK 540 str.), išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams, todėl tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.
Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įrodymų, patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes nepateikimas ar nepakankamas pateikimas gali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 186 str., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes pareiškimo priėmimas nėra priskirimas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį ir pareiškėjų J. L. ir R. B. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.