Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM, išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo B. Č. ieškinį dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be pastato bendraturčių, atsakovų T. A., J. A., A. D., R. N., G. G. ir R. T., sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo V. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas B. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be pastato bendraturčių, atsakovų T. A., J. A. (toliau ir atsakovės), A. D., R. N., G. G. ir R. T. (visi kartu – atsakovai), sutikimo pripažinimo.

2. Paaiškino, kad siekdamas pripažintų neteisėtais statybos darbų įteisinimo, ieškovas B. Č. kreipėsi į pastato administratorių (duomenys neskelbtini) su prašymu organizuoti daugiabučio namo bendrasavininkų susirinkimą dėl pritarimo/nepritarimo Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (toliau ir pastato) kapitalinio remonto projekto sprendiniams (toliau ir Projekto). Įvykus daugiabučio pastato bendraturčių balsavimui, nuspręsta nepritarti stogo kapitalinio remonto darbams. Vienintelis iš 7 daugiabučio namo bendrasavininkų, balsavęs pritarti stogo kapitalinio remonto darbams, buvo pats ieškovas B. Č.. Visi likę pastato bendrasavininkai – atsakovai T. A., J. A., A. D., R. N., G. G., R. T. sutikimo pritarti kapitalinio remonto darbams nedavė. Ieškovas B. Č. negali įgyvendinti savo teisių, kadangi atsakovai be pagrindo neduoda sutikimo stogo kapitalinio remonto darbams įteisinti. Ieškovo vertinimu, nesutikdami pritarti atsakovo atliktam remontui, bendraturčiai siekia patenkinti tik savo neteisėtus interesus ir visiškai nepaiso ieškovo teisėtų interesų. T. A. yra išreiškusi poziciją, kad labiausiai ginčo šalių interesus atitinkantis neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas būtų leidimas B. Č. per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Atsakovo įsitikinimu, T. A. ir kitų pastato bendraturčių pozicija dėl balkono atstatymo yra absoliučiai neteisėta ir nepagrįsta, kaip yra neteisėtas jos pusės pateiktas kapitalinio remonto projektas. Pertvarkius ginčo stogą T. A. siūlomu būdu, būtų apginti jos ar kitų bendraturčių interesai, kurie, kaip įrodyta ginčą nagrinėjusių teismų, net neegzistuoja. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, pagal gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kapitalinio remonto darbams atlikti nėra reikalingas.

3. Atsakovių T. A. ir J. A. atstovas advokatas Linas Vidžys pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo siūlomu būdu rekonstravus pastatą atsakovės prarastų galimybę naudotis stogu, o durys, vedančios ant jo, taptų beprasmės ir nesaugios (keltų pavojų per jas išėjus nukristi nuo šlaitinio stogo), per jas į atsakovių patalpų vidų dėl pakelto stogo aukščio patektų vanduo. Atlikus aptariamus statybos darbus nuo 1965 m. įrengtas eksploatuojamas plokščias stogas būtų pakeistas į šlaitinį, taip ne tik pažeidžiant tiesioginius atsakovių interesus, bet ir suniokojant pastato estetinį vaizdą. Pateikė teismui atsakovių pastato administratoriui pateiktą išsamiai motyvuotą nepritarimą ieškovo pateiktam projektui, kuriame nurodytos tokios nepritarimo priežastys: 1) ieškovas pastato administratoriui pateikė ne visos apimties projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, – be brėžinių ir taip galimai nesąžiningai siekė gauti bendraturčių pritarimą; 2) projekto sprendiniais yra panaikinama galimybė atsakovėms naudotis joms priklausančiomis durimis, pro kurias jos patenka ant stogo, nėra aprašyti durų panaikinimo sprendiniai. Šios durys, numatytos statinio kadastro duomenų byloje ir skirtos (bei daug metų naudotos) patekti ant ginčo stogo, įgyvendinus projekto sprendinius, taptų nebegalimos ir nesaugios naudoti; 3) nors projektu numatyta įrengti šlaitinį stogą, jame esamų durų likimas niekaip nėra sprendžiamas. Taigi Projektas parengtas tinkamai neįvertinus esamo statinio, esamos jo būklės, kas privaloma pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 9 priedo 5.3.4 papunktį, ir tai lemia netinkamus numatomų atlikti statybos darbų sprendinius; 4) bet kokie sprendiniai, susiję su aptariamų durų likimu, turi tiesioginės įtakos atsakovių, iš kurių nuosavybės teise valdomų patalpų per aptariamas duris tiesiogiai patenkama ant ginčo stogo, teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi projekto be atitinkamų sprendinių pateikimas pažeidžia tiek atsakovių interesus, tiek ir imperatyvų statybos teisinį reguliavimą.

4. Paaiškino, kad pastato bendraturčiai galiojančiu sprendimu yra pritarę atsakovių pasiūlytam Projektui Nr. 1, sprendimas yra galiojantis ir teisėtas, ieškovas jo pagrįstumo neginčija. Ieškovas, kreipdamasis į teismą esant galiojančiam bendraturčių sprendimui dėl to paties objekto, nori sukelti ydingą situaciją, kada siekia pritarimo savo Projektui, nors bendraturčiai yra labai aiškiai išreiškę valią ir galiojančiu sprendimu pritarę atsakovių Projektui Nr. 1. Projekto sprendiniai nėra išsamūs – jais nei aprašyta bei fiksuota esama būklė, nei aptarti pastato esami matmenys, nei konkrečiai nurodyta, kokie kapitališkai remontuojamo pastato matmenys bus po kapitalinio remonto. Projekte nėra architektūros konstrukcijų, technologijų ir kitų dalių, ko reikalauja projekto rengimo metu galiojusi STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ redakcija. Projektas parengtas 2017 m., jo atitiktis šiuo metu galiojantiems teisės aktams privalo būti peržiūrėta ir projektas turi būti atnaujintas, tačiau tai nebuvo padaryta. Konstatuotina, kad iki ieškovo atiliktos statybos stogas virš ieškovo Buto Nr. 1 atitiko plokščio eksploatuojamo stogo apibrėžimą. Plokščias eksploatuojamas stogas yra tipas stogo, kuris yra lygus ir gali būti naudojamas įvairioms funkcijoms. Projekte yra numatytas statinio išorės matmenų pakeitimas, todėl turėtų būti parengtas ne pastato kapitalinio remonto, o rekonstravimo projektas arba projekte turi būti pateikti būtini duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie statybos darbų priskyrimą vienai arba kitai statybos rūšiai.

5. Atsakovų A. D., R. N., G. G. ir R. T. atstovė advokatė Agnė Jacunskienė pateikė atsiliepimą byloje ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo projekto sprendiniais naikinamas eksploatuojamas stogas. Ieškovo siūlomo projekto įgyvendinimas gadina pastato estetinį vaizdą, fasadą. Atsakovai gavo projektą ne visos apimties: nebuvo pridėti, galimai sąmoningai, Projekto brėžiniai, buvo pateiktas negaliojantis Leidimas, taip galimai siekiant suklaidinti atsakovus. Projekte numatytas statinio laikančiųjų konstrukcijų keitimas, iš buvusio gelžbetonio į medines gegnes, keičiami lietaus nuotekų sistemos sprendiniai, tačiau nėra paaiškinta, kaip tai paveiks viso Pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą, vandens nutekėjimo efektyvumą. Projektu akivaizdžiai nukrypstama nuo pastato pirminių sprendinių, yra keičiami pastato matmenys, aukštis, panaikinamas parapetas, bet visiškai neaprašyta esama (iki neteisėtai atliktų statybos darbų egzistavusi) pastato būklė, jo matmenys, kuriuos būtų galima palyginti su pastato matmenimis atlikus projektu numatytus statybos darbus, pateikta ne visa pastato inventorinė byla (nėra 2 aukšto). Projekte nėra jokių paaiškinimų, kaip jis (parengtas 2017 m.) atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Atsakovų įsitikinimu, T. A. Projektas Nr. 1 daug labiau atitinka visų pastato bendraturčių interesus, nes ginčo stogas yra atstatomas į buvusią padėtį, pastato konstrukcijos, matmenys nesikeičia, nėra nugriaunamas parapetas, išlaikoma originali pastato simetrija ir konstrukciniai sprendiniai.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Č. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad palaiko B. Č. poziciją.

7. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu ir jokių papildomų įrodymų ar paaiškinimų neteikia.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas suorganizavo bendraturčių susirinkimą, bet bendraturčiai su projektu nesutiko. Teisės į balkoną ar terasą atsakovės neturėjo. Tokios teisės ginti negalima. Nacionalinės žemės tarnybos teises perėmė savivaldybė, todėl sutikimo nebereikia. Ankstesnėje byloje teismas nenustatė, kad durys pažeistų atsakovų teises. Į bylą teiktas senas projektas, nes pagal jį pastatytas stogas. Atsakovai nenurodė, kai nesutiko su projektu, kad jis neaiškus, tiesiog be motyvų nepritarė. Atsakovai neturėjo „Mano būstas“ teikti nesutikimo argumentų. Turėjo teikti ieškovui tuos argumentus. Ieškovo atstovo nuomone, turi būti tvirtinamas tas projektas, pagal kurį pastatytas stogas ir pagal tuo metu buvusią situaciją ir reglamentavimą. Savivaldybė su ieškiniu sutinka. Stogas jau yra, todėl būtų protingas sprendimas jį palikti. Buvo pateiktas nevisiškai tikslus projektas į bylą, bet bendraturčiams pateiktas tinkamas projektas, iš kurio galima buvo suprasti, koks atliktas kapitalinis remontas. Tai tik formalūs neatitikimai. Dėl formalių neatitikimų nereiktų atmesti ieškinio. Atsakovai siekia gauti terasą, jiems durys nesvarbu. Projekte yra aiškinamasis raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad remontuojamas stogas. Atsakovai nesutinka su tuo, kas pastatyta, nesvarbu, ar išsamus projektas. Ieškovai nesutiktų su jokiu ieškovo projektu.

9. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad padarytas šlaitinis stogas. Buvo pakeista konstrukcija. Stogas tapo neeksploatuojamas, vien tai rodo kitų savininkų teisių pažeidimą. Nėra ginčo, kad pastatas buvo simetriškas, dabar ieškovas vaizdą pakeitė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje prejudicinių faktų nebuvo nustatyta. Teismas pasiūlė įteisinti, gauti naują leidimą. Turėtų būti tenkinti daugumos interesai, ne vien ieškovo. Ieškovas bando be bendraturčių sutikimo tik jam naudingus neteisėtus veiksmus įteisinti. Durys akivaizdžiai nesaugios. Projektas neišsamus, prieštarauja imperatyvioms normoms. Neaiškus konstrukcijų patikimumas. Projektas turi atitikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą. Ieškovas neginčija kitų bendraturčių projekto. Ieškovo projekte nėra esamos būklės, yra tik tai, kas bus. Nežino, kokie buvo matmenys. Statybų įstatymo 24 str. numato, kad turi pateikti kaip projektas atitinka įstatymą. Projekte nėra teisės aktų atitikimo. Ieškovas neatnaujino įstatymo sąrašo. Projektas nepagrįstas naujais įstatymais, todėl jau tai yra neatitiktis. Pažeidžiamos atsakovių teisės eksploatuoti stogą, teisė į saugų naudojimą, teisė gauti informaciją apie ieškovo ketinimus, teisė priimti sprendimus dėl savo turto, imperatyvių teisė aktų pažeidimas irgi pažeidžia atsakovių teises. Tai pat pažeidžiamos kitų atsakovų teisės į eksploatuojamą stogą, simetriją, saugumą, konstrukcijų pakeitimą, teisę priimti sprendimus dėl turto. Balsuoti buvo pateikti du brėžinukai. Projekte nurodytos lauko sienos konstruktyvinės detalės. Iš to negalima nuspręsti, kad stogas bus remontuojamas. Architekto išvadoje nurodyta, kas turi būti statinio projekte. Svarbiausia turi būti aišku, kas keičiama. Esama situacija projekte nurodyta klaidingai. Projekte nėra esamos situacijos aprašymo arba ta informacija neatitinka. Praėjus 5 metams reikia atnaujinti projektą.

10. Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra kaimynas ir T. A. tėvas bei J. A. vyras. Paaiškino, kad skambino ieškovui, sakė, jog stogas įdubo. Paskui atsirado skylė stoge. Ieškovas vis žadėdavo tvarkyti. Liudytojas uždengė skylę, nes ieškovas prašė uždengti. Paskui kreipėsi į savivaldybę. Tik iš savivaldybės sužinojo, kad yra parengtas remonto projektas. Yra durys jo bute į balkoną, kitoje pusėje yra toks pats balkonas, abu naudojami. Tik per jo butą galima patekti į balkoną. Ieškovas nerodė projekto kaimynams, su juo žodžiu nėra derinęs stogo suremontavimo. Ieškovas viską padarė slaptai. Ieškovas padarė stogą kaip laikiną konstrukciją, kaip pavėsinę. Jie nebegali naudotis balkonu. Pakeista stogo konfigūracija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. byloje sprendžiamas ieškovo B. Č. reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be pastato bendraturčių, atsakovų T. A., J. A., A. D., R. N., G. G. ir R. T., sutikimo (ne)pagrįstumas.

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių

12. (duomenys neskelbtini) 1960 m. buvo pastatytas 381,80 m² bendro ploto, 2-jų aukštų, pastatas-gyvenamasis namas (Daugiabutis), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

13. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2021 m. gruodžio 9 d. išraše nurodyta, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso T. A. (37/764 dalys), J. A. (33/382 dalys), B. Č. ir V. Č. (195/764 dalys), Lietuvos Respublikai (77/191 dalys) (Lietuvos Respublika žemės sklypo disponavimo teisę perdavusi valstybei priklausančios žemės patikėtiniui – BĮ Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (NŽT)) ir R. T. (79 / 382 dalys).

14. Daugiabutyje esančiomis patalpomis (butais) disponuoja (valdo):

14.1 atsakovė T. A., kuriai nuosavybės teise priklauso bendro 11,08 m² ploto butas/patalpa su rūsiu bei bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 2-7 (49,86 / 100 d. iš 3,69 m²), Nr. 2-8 (49,90 / 100 d. iš 5,23 m²), Nr. 2-9 (50,1 / 100 d. iš 5,05 m²), t. y. 6,98 m², esantis (duomenys neskelbtini) (Butas);

14.2 ieškovas B. Č., kuriam nuosavybės teise priklauso bendro 77,80 m² butas, esantis (duomenys neskelbtini) (butas yra 1-ame Daugiabučio namo aukšte);

14.3 atsakovas G. G., kuriam (asmeninės) nuosavybės teise priklauso 15,28 m² bendro ploto negyvenamoji patalpa (nuliniame aukšte) (kūrybinės dirbtuvės), esančios (duomenys neskelbtini);

14.4 atsakovas R. N., kuriam nuosavybės teise priklauso bendro 77,77 m² ploto butas 1 Daugiabučio namo aukšte, esantis (duomenys neskelbtini);

14.5 atsakovė J. A., kuriai (asmeninės) nuosavybės teise priklauso bendro 22,22 m² ploto butas 2-ame Daugiabučio namo aukšte su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis, pažymėtomis indeksais Nr. 2-7 (50,14/100 d. iš 3,69 m²), Nr. 2-8 (50,10/100 d. iš 5,23 m²), Nr. 2-9 (49,90 / 100 d. iš 5,05 m²), t. y. 6,99 m²), esantis (duomenys neskelbtini);

14.6 atsakovė R. T., kuriai nuosavybės teise priklauso bendro ploto 66 m² butas 1-ame Daugiabučio namo aukšte, esantis (duomenys neskelbtini);

14.7 atsakovas A. D., kuriam nuosavybės teise priklauso bendro 44,40 m² ploto butas 2 Daugiabučio namo aukšte, esantis (duomenys neskelbtini).

15. Trakų rajono savivaldybės administracija 2024 m. lapkričio 28 d. ieškovui pateikė atsakymą į prašymą išduoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą kapitalinio remonto darbams, kuriame nurodyta, kad Trakų rajono savivaldybės – valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, pagal gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kapitalinio remonto darbams atlikti nėra reikalingas.

16. 2024 m. gruodžio 12 d. balsavimo raštu komisijos balsų skaičiavimo protokolas Nr. BAL-042759 rodo, kad įvykus daugiabučio pastato bendraturčių balsavimui, nuspręsta nepritarti stogo kapitalinio remonto darbams (balsavo 7 patalpų savininkai (viso pastate yra 6 butai ir 1 kūrybinės dirbtuvės), pritarė 1 patalpų savininkas, nepritarė 6 – patalpų savininkai.

Dėl ieškovo reikalavimų atsakovams (ne)pagrįstumo

17. Atsakovė T. A. 2020 m. kreipėsi į teismą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. e2-18-1151/2024) su ieškiniu atsakovams B. Č. ir Trakų rajono savivaldybės administracijai, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti statinio kapitalinį remontą (toliau ir Leidimą); 2) įpareigoti B. Č. per 1 mėnesio terminą nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vykdytų (-omų) statybos darbų pagal išduotą Leidimą, padarinius, atstatant iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvusią statinio, esančio (duomenys neskelbtini), padėtį, bei skirti B. Č. 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną (už kiekvieną teismo nustatyto termino pašalinti statybos padarinius praleidimo dieną) tol, kol teismo sprendimas bus įvykdytas visa apimtimi. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dalyvavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. G., R. T., V. Č., J. A., A. D., R. N., (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. vasario 19 d. sprendimu netenkino ieškovės ieškinio. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalyje dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti, ir pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą Leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą ir jo pagrindu atliktus statybos darbus pripažinti neteisėtais ir savavališkais. Bylą dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šiuo pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-96-424/2026. Apeliacinės instancijos teismas antrą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine instancija, savo nutartyje išreiškė poziciją, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius, negriaunant jau atliktų darbų, tačiau taikant alternatyvius būdus, pavyzdžiui, be kita ko, per protingą laiką suteikiant B. Č. galimybę įteisinti statybą, inicijuojant bei gaunant tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek daugiabučio namo patalpų savininkų pritarimą/teigiamą sprendimą stogo remonto darbams atlikti, o pastariesiems tokio sutikimo nedavus/neduodant – suteikiant B. Č. galimybę ir pasiūlant nagrinėjamoje byloje priešieškinio forma ar atskiro civilinio proceso tvarka ginti savo teises, prašant leisti įteisinti statybą/atlikti statybos darbus be bendraturčių daugumos pritarimo, ginčijant jam nepalankius patalpų savininkų sprendimus ar/ir naudojantis kitais teisių gynimo būdais.

18. Taigi ieškovas, negavęs bendraturčių pritarimo įteisinti statybą/atlikti kapitalinio remonto darbus, įgyvendindamas vieną iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimų, kreipėsi į teismą dėl leidimo be atsakovų sutikimo atlikti (įteisinti) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą pagal 2018 m. Gyvenamosios paskirties (6.3) pastato, (duomenys neskelbtini), buto Nr.1, kapitalinio remonto projektą (toliau ir projektas) ir jo sprendinius.

19. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu nurodė, kad projektas parengtas 2017 m., jo atitiktis šiuo metu galiojantiems teisės aktams privalo būti peržiūrėta ir projektas turi būti atnaujintas, tačiau tai nebuvo padaryta.

20. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmeniui kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo gavimo, jai pateikto projekto ir su projektinių sprendinių įgyvendinimu susijusios dokumentacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams tikrins būtent šios institucijos atsakingi asmenys (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 27 straipsnio 10 dalis, 271 straipsnio 1 dalis), o bendraturčių sutikimas, ar kaip šiuo atveju, teismo sprendimas, pripažįstantis teisę be tokio sutikimo kreiptis dėl statybos leidimo gavimo pagal konkrečius projektinius sprendinius, yra tik vienas iš minėtai institucijai teiktinų dokumentų, ir statytojo nuo pareigos tinkamai parengti projektinę dokumentaciją, teiktiną minėtai institucijai, tikslu gauti leidimą kapitaliniam remontui, neatleidžia. Vien tik teismo sprendimo nepakanka tam, kad ieškovas įgytų teisę atlikti suprojektuotus darbus, nes ieškovas vis dar turėtų pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kurio aptariami statybos darbai būtų draudžiami.

21. Taigi, projektinės dokumentacijos atitikimas (neatitikimas) statybą reglamentuojantiems teisės aktams bus vertinamas ieškovui įgaliotoms institucijoms pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir šioms institucijoms priimant sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar tokio dokumento neišduoti (Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalis.). Statybos įstatymas būtent savivaldybės administracijai priskiria kompetenciją spręsti, ar teikiami statybos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, ir, atitinkamai, ar gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar Projektas neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl atsakovų nesutikimo leisti ieškovui atlikti statinio kapitalinio remonto darbus (įteisinti jau atliktus kapitalinio remonto darbus) pagrįstumo, vertina projektą tuo aspektu, ar jo įgyvendinimas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

22. Atsakovai nurodo, kad ieškovas pastato administratoriui pateikė ne visos apimties projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, – be brėžinių. Atsakovai įrodinėja, kad iš 2018 m. kapitalinio remonto projekto negalėjo suprasti, už ką tiksliai balsuoja, jiems buvo pateikta klaidinanti informacija, projektas yra neišsamus, jame neaprašyta esama (iki neteisėtai atliktų statybos darbų egzistavusi) ginčo pastato būklė ir pan. Teismas atkreipia dėmesį, ko neneigė ir patys atsakovai, kad ieškovas siekia gauti statybos leidimą pagal 2018 m. projektą, pagal kurį statybos leidimas jau buvo išduotas, bet vėliau teismo panaikintas, nes nebuvo gauti bendraturčių sutikimai ir žemės patikėtinio sutikimas, o statybos darbai atlikti. Leidimas buvo išduotas kapitalinio remonto projektui, pagal kurį turėjo būti suremontuotas įgriuvęs namo priestato, bute Nr. 1 esančių patalpų, pažymėtų indeksais 7, 8, 9, stogas, pakeičiant supuvusias laikančiąsias konstrukcijas, taip pat apšiltinamos pastato sienos ir pamatas.

23. Taigi, ieškovas siekia įteisinti atliktus kapitalinio remonto darbus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal tą patį projektą. Minėtas projektas ir jo sprendiniai atsakovams buvo žinomi bent jau nuo 2020 m., kai T. A. kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo, išduoto ieškovui, panaikinimo. Taigi atsakovams minėto projekto sprendiniai yra žinomi, jie buvo ginčijami kitoje byloje, statybos darbai atlikti ir atsakovai faktiškai yra susipažinę su projekto sprendiniais. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovo pateiktas kapitalinio remonto projektas ir jo sprendiniai yra aiškūs ar nepažeidžia atsakovų interesų.

24. Ieškovas, nors ir žinodamas esamą situaciją dėl atsakovų nepritarimo jo atliktiems kapitalinio remonto darbams, ankstesniame teismo procese atsakovų išsakytus argumentus, susijusius su jo atliktų statybos darbų netinkamumu, siekdamas įteisinti atliktus darbus pateikė bendraturčiams balsavimui 2018 m. projektą, jo nepapildė, minėtame projekte pateiktas tik Remontuojamos lauko sienos konstruktyvinės detalės brėžinys, jokių brėžinių, atvaizduojančių stogo kapitalinio remonto darbus, prie pateikiamos dokumentacijos nebuvo pateikta. Taigi nors atsakovams faktiškai žinoma, kokie kapitalinio remonto darbai buvo atlikti ir jų rezultatas, tačiau ieškovas, siekdamas leisti jam įteisinti statybą / atlikti statybos darbus be bendraturčių daugumos pritarimo, atsižvelgdamas į kitoje byloje teismų nustatytas aplinkybes ir atsakovų teiktus argumentus, turėjo bendrasavininkams pateikti išsamesnę informaciją ir dokumentaciją jų apsisprendimui suformuoti.

25. Sutikimas vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus neabejotinai turi vienokios ar kitokios įtakos rašytinį sutikimą duodančio asmens teisėms ar interesams tiek statybos (rekonstrukcijos) metu, tiek statinį eksploatuojant (paprastai tokį sutikimą duodantis asmuo dalies šių savo interesų apsaugos atsisako). Todėl tam, kad sutikimą duodantis asmuo galėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jo teisėms ir interesams, galimas statytojas turi savo ketinimus jam atskleisti, pateikdamas išsamią (tikrovę atitinkančią, visapusišką) informaciją, reikšmingą asmens tikrajai valiai, išreiškiamai duodamu sutikimu, susiformuoti. Pagal įstatymą privalomas pateikti rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą jo sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne apskritai teisei statyti (rekonstruoti) įgyvendinti, bet konkretiems (tiek pobūdžio, tiek apimties, pvz., fizinių parametrų, prasme) statybos (rekonstrukcijos) darbams atlikti. Pateikti nurodytą informaciją yra sutikimą duoti prašančio (pagal nustatytą teisinį reglamentavimą sutikimą gauti privalančio) asmens pareiga, nepriklausomai nuo to, ar sutikimą duodantis asmuo išreiškia kokius nors su tokios informacijos gavimu susijusius pageidavimus. Galimas statytojas, tokios informacijos sutikimo davimo (gavimo) metu nepateikęs, prisiima galimą su jo atliekamų statybos (rekonstrukcijos) darbų neatitiktimi sutikimą davusio asmens valiai (tai prilygsta sutikimo nebuvimui) susijusią riziką. Tinkamu būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu pripažįstamas projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

26. Atsakovės tiek ankstesnėje byloje dėl statybos leidimo panaikinimo, tiek ir šioje byloje akcentavo tai, kad ieškovo pateiktas projektas yra neišsamus, nes nėra išspręstas durų, esančių atsakovėms nuosavybės teise priklausančių bendro naudojimo patalpų antrame pastato aukšte, pažymėtų indeksu 2-9, klausimas. Atsakovės savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pro minėtas duris patekdavo ant plokščiojo stogo.

27. Atsakovių minimos durys yra nubraižytos namo plane. Tuo tarpu kapitalinio remonto projekte apskritai nėra pridėti brėžiniai, kuriuose būtų pavaizduotas remontuojamas stogas ir su tuo susiję kiti pastato sprendiniai. Byloje yra pateiktas ankstesnis nepatvirtintas 2017 m. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas, kurio fasado brėžinyje matyti, kad antrame namo aukšte nebėra durų virš suprojektuoto šlaitinio stogo, tačiau siūlomame kapitalinio remonto projekte šios aplinkybės jau nebeatspindėtos. Faktiškai atlikus kapitalinio remonto darbus durys nėra panaikintos.

28. Taigi ieškovo pateiktame projekte, tiek jo aiškinamajame akte nėra nieko pasisakyta apie minėtų durų likimą, be to, ir teismo posėdžių metu ieškovo atstovas jokių argumentų, susijusių su minėtų durų panaikinimu, neteikė. Nors ieškovas projekto aiškinamajame rašte atskleidė, kad kapitalinio remonto tikslas suremontuoti įgriuvusį namo priestato stogą pakeičiant supuvusias laikančiąsias konstrukcijas taip pat apšiltinti pastato sienas ir pamatą, tačiau atsakovės iš šios informacijos tinkamai įsivertinti, ar ketinami atlikti statybos darbai nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų, neturėjo galimybės, nes projekte vis dar nebuvo išspręstas klausimas dėl durų virš stogo, ar šių durų (ne)palikimas, esant vienšlaičiam stogui, nepažeidžia saugumo reikalavimų ir tuo pačiu atsakovių teisėtų interesų.

29. Šiuo atveju nors kapitalinio remonto darbai jau atlikti, tačiau neaiškumas dėl atsakovių akcentuotų aplinkybių, susijusių su durų panaikinimu, liko ir projekte šios aplinkybės nebuvo pateiktos bei išaiškintos. Civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl statybos leidimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nenaikinti išduoto statybą leidžiančio dokumento, nurodė, kad aptartas durų klausimas vienokiu ar kitokių būdų turėjo būti (iš)spręstas, bet likusių durų sutvarkymo klausimas gali būti sprendžiamas bendra tvarka pagal egzistuojantį Daugiabučio namo būtų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų savininkams skirtą teisinį reguliavimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismo sprendimu ankstesnis statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas, todėl ieškovui siekiant gauti naują statybos leidimą jis turėjo atsižvelgti tiek į atsakovių, tiek į bylą dėl statybos leidimo panaikinimo nagrinėjusių teismų argumentus dėl durų pastato antrame aukšte likimo. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas siekia įteisinti jau atliktus kapitalinio remonto darbus, tačiau neišsprendus durų, esančių virš atsakovui B. Č. priklausančio buto stogo, sutvarkymo klausimo, atsakovai, o ypač atsakovės, kurios naudojasi minėtomis durimis, sutikimo nedavė, nes tai buvo vienas iš esminių argumentų, kodėl jos prieštaravo ieškovo atliktiems darbams. Atsakovės nurodė, kad durys, esančios prie šlaitinio stogo yra nesaugios, todėl ieškovas turėjo įvertinti galimybę duris panaikinti arba įrengti apsauginius turėklus ar atitvarus, jei durys būtų nepanaikintos, ir tokiu būdu būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos (kritimo) ir atsakovių interesų pažeidimo. Ir nors ieškovas teigė, kad bet kokiu atveju atsakovai nebūtų sutikę su jo siūlomu kapitalinio remonto projektu, tačiau tuo atveju, jei projekte būtų buvęs išspręstas klausimas dėl minėtų durų panaikinimo/nepanaikinimo, atsakovų nesutikimas su ieškovo projektiniais siūlymais būtų nepagrįstas.

30. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad balsavimo metu bendraturčiai nepritarė kapitalinio remonto projektui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai būtų kreipęsi į (duomenys neskelbtini), siekiant gauti projekto patikslinimus ar papildomus paaiškinimus, dėl minėtų aplinkybių, atsakovai nesikreipė ir į pati projekto rengėją – ieškovą. Su tokiais ieškovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Atsakovės pateikė į bylą 2024 m. gruodžio 3 d. prašymo dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu organizavimo kopiją, skirtą (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovės prašo administratoriaus organizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, kuriuo būtų siūloma pritarti pridedamo Projekto Nr. 1 sprendiniams, taip pat šiame rašte atsakovės nurodo, kodėl nesutinka su ieškovo pateiktu projektu, paaiškina, kad projektas pateiktas ne visos apimties, todėl toks projektas, atsakovių nuomone, yra klaidinantis, durys, numatytos patekti ant ginčo stogo, įgyvendinus projekto sprendinius taptų nesaugios naudoti, taip pat pridėtas jau nebegaliojantis leidimas. Su atsakovų A. D., R. N., G. G. ir R. T. atsiliepimu į ieškinį yra pridėtas 2024 m. gruodžio 3 d. prašymas (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai nurodo, kad nepritaria ieškovo siūlomo projekto sprendiniams, nes projektų sprendinių įgyvendinimas akivaizdžiai suniokotų namo estetinį vaizdą, būtų nukrypta nuo namo pirminių sprendinių, įrengiant vienšlaitį stogą būtų keičiami namo matmenys, nėra aišku, kaip tai atsilieptų viso namo stipriui, bendroms konstrukcijoms, projektas pateiktas ne visos apimties, be brėžinių, pridėtas negaliojantis statybos leidimas. Taigi tiek atsakovės, tiek likę atsakovai pateikė administratoriui argumentus, kodėl nesutinka su ieškovo pateiktu projektu ir kokie neaiškumai kyla įgyvendinant ieškovo pateiktą projektą.

31. Atsakovai savo poziciją dėl nepritarimo ieškovės ketinamiems atlikti statyboms darbams grindė tuo, kad ieškovo suplanuoti remonto darbai priskirtini statinio rekonstravimui, o ne kapitaliniam remontui. Su tokiais atsakovių argumentais nėra pagrindo sutikti.

32. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1100-855/2024 nurodyta, kad T. A. apeliacinį skundą grindė argumentu, kad statybos Leidimas buvo išduotas atsakovui (šioje byloje ieškovui) ne tai statybos rūšiai – kapitalinio remonto darbams, nors turėjo būti išduotas rekonstrukcijos darbams. Apeliacinės instancijos teismas šiuos T. A. argumentus atmetė ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamu Leidimu atlikti ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbai. Kaip minėta, ieškovas siekia gauti bendraturčių sutikimą kapitalinio remonto darbams pagal 2018 m. projektą, t. y. tą patį projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, panaikintas aukščiau paminėtoje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad ieškovas projekte pasirinko ne tą statybos rūšį.

33. Atsakovės tai pat teigia, kad prarado teisę į plokščią eksploatuojamą stogą.

34. Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje nėra nurodyto Priestato stogo tipo – stogas yra sutapdintas, ar šlaitinis, tačiau statinių išdėstymo plane pažymėtų stogo nuolydžių taip pat nėra, todėl darytina išvada, kad stogas yra sutapdintas. Ar stogas yra eksploatuojamas, ar ne, kadastrinių matavimų byloje duomenų nėra, todėl sutikti su atsakovių argumentais, kad stogas buvo būtent eksploatuojamas nėra pagrindo. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad anksčiau stogas buvo naudojamas kaip terasa. Jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti tiek apie buvusią suprojektuotą bei įrengtą terasą ginčo priestato stoge, tiek apskritai apie buvusią galimybę eksploatuoti stogą kaip terasą, balkoną ir pan. į bylą nėra pateikta.

35. Be to, apeliacinės instancijos teismas aukščiau paminėtame sprendime nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė (nagrinėjamu atveju atsakovės) galimai faktiškai ankščiau užlipdavo ant ginčo stogo, jį de facto naudodavo kokiems nors savo buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti bei subjektyviąja buitine prasme šią namo stogo dalį vadino „terasa“ ar „balkonu“, nesant tokio objekto ir jo valdymo/naudojimosi teisių numatytų de jure (projektinėje dokumentacijoje, išviešintų įstatymų nustatyta tvarka ir pan.), nesuponuoja jos teisėtų lūkesčių į tokį naudojimąsi buvimą bei išsaugojimą ir po atsakovo atliktų stogo kapitalinio remonto darbų, kurie turėtų būti teismo ginami. Taigi atsakovės teisės naudotis terasa ar balkonu neturėjo.

36. Atsakovai nurodo, kad dokumentacijoje aprašant esamą ginčo pastato būklę pateikta pirminė informacija apie pastato priestato stogo naudojimo būdą ir konstrukcijas yra klaidinga, šias aplinkybes grindžia architekto E. B. išvadomis, kuriose nurodyta, kad klaidingai projekte pateikta pirminė informacija apie pastato priestato stogo naudojimo būdą ir konstrukcijas yra tolimesnių projektavimo netinkamų sprendinių priežastis.

37. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų faktiškai priestato stogo konstrukcijos buvo medinės gegnės, kurios laikui bėgant supuvo ir dalis jų įgriuvo. Taigi ieškovo projekte nurodyta faktiškai buvusi priestato perdangos medžiaga, todėl vien tik toks neatitikimas kadastrinių matavimų bylos duomenims nėra pagrindas pripažinti, kad šioje dalyje projekto sprendiniai yra neaiškūs, o tokios informacijos nurodymas projekte sutrukdė atsakovams apsispręsti, ar pritarti ieškovo siūlomam projektui. Taip pat atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad per duris į atsakovių patalpų vidų dėl pakelto stogo aukščio patektų vanduo, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl teismas šį argumentą laiko neįrodytu.

38. Ieškovas teigė, kad atsakovių pusės pateiktas kapitalinio remonto projektas yra neteisėtas, nes jis neatitinka įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatytų prejudicinių šiai bylai aplinkybių, taip pat esmingai iškreipia pastato bendraturčių interesų pusiausvyrą. Pertvarkius ginčo stogą atsakovių siūlomu būdu, būtų apginti atsakovės T. A. ar kitų bendraturčių interesai, kurie net neegzistuoja. Teismas pažymi, kad atsakovių pateikto projekto Nr. 1 teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad bendraturčių dauguma yra nubalsavusi už kitą projektą, nereiškia, kad ieškovas neturi teisės ginti savo teisių reikšdamas reikalavimą leisti jam be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti atliktus statybos darbus, išsaugant statinį.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-390/2012). Be to, tokia įstatymų nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir nesiekti vien savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaitą bei aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, be to, optimalesniam naudojimosi bendrąją nuosavybe variantui pasiekti yra būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų bei 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-576/2006, Nr. 3K-3-96/2012, Nr. 3K-3-390/2012).

40. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovas nepateikė išsamios informacijos apie kapitalinio remonto projektą, neišsprendė klausimo, susijusio su durų antrame aukšte panaikinimu/nepanaikinimu, todėl teismas atsakovų atsisakymą vertina kaip pagrįstą ir įrodytą, ir todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 4.75 straipsnis). Taigi vien ta aplinkybė, jog ieškovas pateikė tą patį 2018 m. kapitalinio remonto projektą, nesuponuoja, kad pateikiama informacija buvo išsami, o siūlomi sprendiniai nepažeidžia atsakovų interesų. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos atsakovų kaip ginčo turto bendrasavininkų interesai, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus, todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo

42. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovų ieškovui nepriteisiamas.

44. Atsakovės T. A. ir J. A. nurodo, kad jų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 500 Eur); išlaidos už rengimąsi (2,5 val.) teismo posėdžiams, dalyvavimą juose, teisines konsultacijas (2 val.) galimos taikos sutarties klausimais (1 050 Eur); išlaidos už procesinio pobūdžio prašymų rengimą, rengimąsi (1 val.) teismo posėdžiui, dalyvavimą jame (550 Eur). Nurodo, kad iš viso 3 100 Eur atsakovei T. A. ir 3100 Eur atsakovei J. A.. Taip pat prašo priteisti J. A. iš ieškovo 300 Eur už architekto E. B. paslaugas. Atsakovių pateikti mokėjimo nurodymas ir pinigų priėmimo kvitai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Teismui atmetus ieškinį, atsakovei T. A. priteistina 3 100 Eur, o J. A. 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

45. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 71,37 Eur išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti ieškovo B. Č. ieškinio.

Priteisi iš ieškovo B. Č. atsakovei T. A. 3 100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisi iš ieškovo B. Č. atsakovei J. A. 3 400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo B. Č. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 71,37 Eur (septyniasdešimt vieną eurą ir 37 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos narinėjimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė