- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2-27-729/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- V. M., G. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. civilinį ieškinį atsakovams G. S. ir V. M. dėl sandorio pripažinimo sudarytu ir negrąžintos sumos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti, kad 2004-09-04 tarp V. S. ir G. G. buvo sudaryta 0,20 ha dalies žemės sklypo, esančio Kaspariškių k., Dovilų sen., Klaipėdos r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta kaina – 12 000 lt ir ji buvo sumokėta bei priteisti iš V. M. ir G. S. solidariai 8 383,54 Lt kaip negrąžintą pagal šį sandorį sumą; taip pat priteisti iš atsakovų ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad 2004 m. rugpjūčio mėnesį susitarė su atsakovų tėvu V. S. , kad šis parduos jai 0,20 ha dydžio dalį savo žemės sklypo, esančio Kaspariškių k., Klaipėdos r. už 12 000 litų, už kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti V. S. namuose remontą. 2007 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais šis remontas buvo atliekamas, be to, ieškovė ne tik suremontavo V. S. gyvenamąsias patalpas, bet ir nupirko jam baldų, patalynės, rūbų, atidavė savo baldų, maitino V. S. ir jo šeimą. Lygia greta ieškovė rūpinosi ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo reikalais, buvo užsakyti ir atlikti žemės sklypo ribų išmatavimo ir paženklinimo darbai, 2004-10-27 surašytas šių ribų paženklinimo – parodymo aktas. Tačiau 2004 m. lapkričio mėnesį V. S. sunkiai susirgo, atsigulė į ligoninę ir 2005-01-01 mirė, nespėjus įforminti tarp jo ir ieškovės sudarytos sutarties notarine tvarka, todėl ieškovė kreipėsi į jo teisių perėmėjus – atsakovus, kurie pažadėjo po palikimo priėmimo perduoti prižadėtą ir apmokėtą sklypo dalį, patvirtinant sandorį pas notarą. Ieškovei belaukiant, kol tai bus padaryta, 2005-08-11 pas ją į namus atėjo atsakovų giminaitis G. S. , kuris nurodė, kad atsakovai atsisako įforminti žemės sklypo dalies pirkimą – pardavimą, tačiau nori grąžinti jai pinigus už namo remontą ir ieškovė neapgalvotai priėmė iš jo 3 616,46 Lt, surašant pinigų priėmimo aktą, tačiau realiai remontui ir su juo susijusioms išlaidoms ji yra išleidusi gerokai didesnę pinigų sumą.
Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą palaikė, prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad sutarusi su kaimynu V. S. dėl žemės sklypo dalies perleidimo ir atsiskaičiusi pagal jų susitarimą atlikdama jo namuose remontą bei supirkdama kambariams apstatyti būtinus baldus bei daiktus, ji jautėsi šio sklypelio savininke, kartu su V. S. O. K. įmonėje užsakė matininkų paslaugas, reikalingas sklypo daliai atskirti ir atskiram objektui suformuoti, tvarkė kitus tam reikalingus dokumentus ir jau buvo sutarę vykti pas notarą, kai V. S. pasiligojo ir netrukus numirė. Remontas buvo atliktas kokybiškai, kiek tai buvo įmanoma pagal pastato būklę ir už tokią kainą (12 000 Lt); ji pati pirko ir vežė daug statybinių medžiagų, tačiau nesusirinko visų pirkimo dokumentų; taip pat nesurašė tokių dokumentų su savo samdytais darbininkais, kurie atliko remonto darbus V. S. namuose. G. S. sumokėjo jai tiksliai tokią sumą, kiek ji turėjo statybinių prekių įsigijimą pateisinančių dokumentų, tačiau ji išleido daug didesnę sumą ir tai matyti iš atliktų darbų apimties, be to, savo lėšomis apmokėjo ir žemės sklypo kaip atskiro nuosavybės teisės objekto suformavimo išlaidas. Ieškovė nurodo neprašanti įpareigoti atsakovus parduoti jai tą žemės sklypą, dėl kurio buvo sutarusi su jų tėvu, kadangi jis jau yra parduotas kitiems asmenims, tačiau kaip restituciją prašo bent grąžinti jai išleistus pinigus.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė palaikė ieškovės prašymus, nurodė, kad ieškovė faktiškai jau buvo įsigijusi 0,20 ha ploto atsakovų tėvui priklausiusio žemės sklypo Kaspariškių k., Klaipėdos r., dalį, kai savininkas mirė ir nebegalėjo įforminti šio sandorio notarine tvarka. Tai įrodo ieškovės atlikti sklypo apmatavimo, ribų paženklinimo – parodymo darbai ir pradėtas jo registracijos procesas, o taip pat jos atlikti remonto pas V. S. namuose darbai, kuriais šalys buvo susitarusios atsiskaityti už sklypą. V. S. mirus, jo pareigas, kaip numatyta įstatymų, šiame sandoryje turėjo perimti jo įpėdiniai, todėl ieškovė laukė, kol atsakovai, palaidoję tėvą, priims palikimą, sutvarkys juridinius formalumus ir perleis jai sutartą sklypo dalį. Vietoj to atsakovų giminaitis, netikėtai pas ją užėjęs, sumokėjo tik dalį realiai ieškovės išleistų pagal susitarimą pinigų, ieškovė juos priėmė, netikėtai užklupta ir nežinodama, kaip elgtis, o vėliau sužinojo, kad žemė, tame tarpe ir jai V. S. perleistas sklypelis, parduota kitiems asmenims. Kadangi Lietuvos Respublikos CK 6.309 str. numato, jog pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui atsisakius įforminti sutartį įstatymų nustatyta tvarka, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą, ieškovė prašo teismą patvirtinti tokios sutarties sudarymą ir šio patvirtinimo pagrindu priteisti jai kaip likusią neatiduotą sumą 8 383,54 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti, nurodė esant ieškinį iš esmės prieštaringą, kadangi jame prašoma ir pripažinti pirkimo – pardavimo sandorį sudarytu, ir dar papildomai sumokėti jai 8 383,54 Lt, kurių išleidimo nėra pagrindusi jokiais leistinais įrodymais. Atsakovų tvirtinimu, nesant sudarytos preliminariosios sutarties bei jokių kitų V. S. įsipareigojimus patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos CK 6.309 str. negali būti taikomas, nes pardavėjo įsipareigojimo nebuvo, be to, būsimajam pirkėjui daiktas nebuvo perduotas valdyti, kaip tai numato ši norma. Jie mano, jog ieškovė, paėmusi visus pinigus už atliktus remonto darbus, siekia neatlygintinai įgyti nuosavybės teisę į didelės vertės žemės sklypą, o tai yra neteisėta. Su ieškovės reikalavimu dėl 8 383,54 Lt priteisimo atsakovai nesutinka, kadangi nėra skolingi jai jokių pinigų, nei jie patys, nei jų tėvas nebuvo sudarę su ieškove jokių sutarčių, žalos jai taip pat nėra padarę, todėl mano, kad reikalavimas yra be pagrindo. Be to, ieškovė dar 2005-08-11 priėmė iš atsakovų atstovo 3 616 Lt, jokių pretenzijų dėl sumos dydžio nereiškė ir tik po dviejų metų iškėlė šią bylą, tokiu būdu praleisdama Lietuvos Respublikos CK 5.63 str. numatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai gali pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, ji net neprašo, o ir galimybių tam nebėra, šio termino pratęsti, nes nuo palikimo atsiradimo dienos jau yra praėję daugiau kaip treji metai. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra leistinais įrodymais pagrindusi, kad išties remontui išleido visus 12 000 litų ir turėtų gauti iš jų dar 8 383,54 Lt, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, o apklaustų liudytojų parodymai – fragmentiški, nepilni ir niekuo nepatvirtinti.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. M. prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad ieškovė yra gavusi visą sumą, kurią atsakovai geranoriškai jautė pareigą jai sumokėti, nors jokių rašytinių susitarimų nebuvo, o remontas atliktas nekokybiškai, suvežti seni langai, durys, baldai, kurių tikrosios vertės nustatyti neįmanoma. Tėvas oficialiai jokios savo žemės dalies nebuvo ieškovei perleidęs, priimdama jo palikimą, ji su jokiomis trečiųjų asmenų pretenzijomis nesusidūrė, todėl, jį priėmusi, be jokių kliūčių įformino visus oficialius dokumentus.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos CK 5.63 str. nustatytą ieškinio senaties terminą, nors gyveno V. S. kaimynystėje ir tiksliai žino, kada jis mirė, t.y., kada atsirado jo palikimas. Be to, jos reikalavimai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nei preliminari, nei pagrindinė sutartis dėl žemės sklypo perleidimo nebuvo sudaryta, todėl ieškovė negali jokiu pavidalu reikalauti ją pripažinti. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pirkimo pardavimo santykiuose įstatymas numato vienintelę atsiskaitymo formą – pinigus, o ieškovė net nenurodo, kad sumokėjusi ir kokią sumą V. S. . dėl remonto išlaidų atlyginimo ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes ji nepateikė tinkamų įrodymų, kad iš tiesų tokių darbų buvo atlikta už didesnę nei 3 616,00 Lt sumą, kuri buvo jai sumokėta, ir išvis jokių įrodymų, kiek už ką šiuo tikslu sumokėjo, o fragmentiškų ir dokumentais nepagrįstų liudytojų parodymų jos pozicijai pagrįsti nepakanka.
Iš Klaipėdos r. 2-ojo notarų biuro pažymos nustatyta, kad po V. S. mirties paveldėjimo liudijimai pagal testamentą išduoti jo sūnui G. S. ir dukrai V. M. (1t., 8 b.l.). Paveldėjimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad V. M. paveldimą turtą sudarė 0,5603 ha ploto žemės sklypas unikaliu Nr. 5544-0007-0136, esantis Kaspariškių k., Klaipėdos r., o G. S. paveldėtas turtas – 58/100 dalys buto Klaipėdos r., Kaspariškių k., su ūkiniais pastatais, 0,05 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis Kaspariškių k., Klaipėdos r., ir 1,23 ha ploto žemės sklypas unikaliu Nr(duomenys neskelbtini),, esantis Kaspariškių k., Klaipėdos r. Visi šie daiktai buvo registruoti V. S. vardu VĮ Registrų centre ( 1 t., 68-104 b.l.).
Iš mirties įrašo Nr.3 nustatyta, kad V. S. mirė 2005-01-01 (1t., 9 b.l.).
Iš O. K. įmonės parengtos topografinės nuotraukos ir kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais buvo rengiamas detalus V. S. priklausančio žemės sklypo išplanavimo projektas ( 1t., 10-18 b.l.).tuo pat metu G. G. užsakymu buvo rengtas 0,20 ha žemės sklypo detalus išplanavimo projektas (109-112 b.l.).
Iš 2005-08-11 pinigų priėmimo akto matyti, kad G. S. sumokėjo G. G. 3 616,46 Lt už pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo čekius, elektros darbus, sekciją, dvi lovas, dujų balionus, kuriuos ji panaudojo buvo, iki mirties priklausiusio V. S. , esančio Klaipėdos r., Kaspariškių k., remontui. G. G. patvirtino šiuos pinigus gavusi ( 1t., 18 b.l.).
Iš žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių ir perdavimo – priėmimo aktų nustatyta, kad G. S. yra pardavęs Klaipėdos r., Kaspariškių k. esančius žemės sklypus unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), (0,82 ha), (duomenys neskelbtini), (0,4555 ha), o V. M. yra pardavusi Klaipėdos r., Kaspariškių k. esančius žemės sklypus unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), (0,2604 ha), (duomenys neskelbtini), (0,3 ha) (1t., 121-132 b.l.).
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymoje ( 1t., 138 b.l.) nurodyta, kad žemės sklypas kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini), Kaspariškių k., Klaipėdos r. nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka nesuformuotas ir neįregistruotas.
Liudytojas K. K. teismo posėdyje parodė, kad jis G. G. užsakymu atliko sklypo matavimo, ribų nužymėjimo darbus Kaspariškių k., Klaipėdos r., dalyvaujant ir sklypo savininkui V. S. , ir G. G. .Darbus jis atliko pagal preliminarius matavimus ir registrų centro pažymą, pagal geodezinius matavimus sudarė atskirtųjų sklypų kadastrines bylas, darė ir topografinę nuotrauką. Už viską sumokėjo G. G. , tačiau kvitai buvo išrašyti savininko V. S. vardu. Projekto autorius buvo jo sūnus O. K. , jis darė ir žemės vertės paskaičiavimą, tvarkė kitus dokumentus. Liudytojas tvirtina, kad jiems buvo pateiktas leidimas padalijimui, jo pagrindu jie ėmėsi sudaryti kadastrines bylas, tačiau greta to nurodo, kad praktikoje ir iš anksto būdavo matuojama, matavimų pagrindu po to sudaroma byla.
Liudytojas G. S. parodė, kad jis yra atsakovų giminaitis ir po tėvo mirties padėjo jiems tvarkyti palikimo priėmimo, o vėliau – ir paveldėtų žemės sklypų perleidimo kitiems asmenims reikalus. Ketindamas iš V. M. pirkti žemės, jis iš jos sužinojo, kad kaimynė G. G. yra padariusi namo, priklausiusio jos tėvui, remontą ir su ja reikėtų atsiskaityti. Todėl, nuėjęs pas G. G. , jis paprašė ją pateikti įrodymus, kokius darbus ji yra padariusi tame name ir už kokias sumas pirkusi statybines medžiagas; susumavus viską, ką ji pagrindė dokumentais ir nustačius 3 616,46 Lt sumą, G. S. sumokėjo šiuos pinigus G. G. , siekdamas geranoriškai atsilyginti jai už padarytą remontą ir supirktus daiktus, nors pats to remonto būkle buvo nepatenkintas, esminių pagerinimų name nepastebėjo. Apie tai, kad pretenduoja į V. S. paliktos žemės dalį, G. G. jam nieko nesakė. Dalyvaudamas žemės sklypų paveldėjimo ir perleidimo reikaluose, G. S. vadovavosi VĮ Registrų centro pažymomis, pagal kurias V. S. buvo palikęs tris sklypus, o vėliau jau G. S. dalyvaujant jie buvo dalijami, įstatymų nustatyta tvarka forminant dokumentus.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad V. S. ir jam siūlė pirkti žemės ir prašė, kad kas paremontuotų jo namus, tačiau jis pats nesutiko, o vėliau sužinojo, kad G. G. apsiėmė tai daryti, matė darbininkus dirbant V. S. namuose, matė vežant statybines medžiagas, vykstant statybinius darbus, taip pat matė ir matininkus po laukus vaikštinėjant su V. S. .
Liudytojas. A. B. parodė, kad irgi gyvena kaimynystėje su G. G. bei jau mirusiu V. S. , žinojo, kad G. G. apsiėmė už žemės sklypą padaryti V. S. namuose remontą, matydavo darbininkus dirbant, statybines medžiagas vežant. Taip pat jis parodė G. G. pardavęs už 200 litų nenaują sekciją, kurią pats ir nešė į V. S. namus, matė, kad ten remontuojama, tvarkoma, perkami baldai, klijuojamos plytelės.
Šio liudytojo parodymus patvirtino ir liudytoja L. B. .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. įtvirtinta kiekvienos šalies pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Grįsdama savo pirmąjį reikalavimą, ieškovė turėjo įrodyti, kad ji su V. S. buvo sudarę žemės sklypo Kaspariškių k., Klaipėdos r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo už 12 000 litų sutartį ir ji pagal šią sutartį atsiskaitė, o kildindama iš šio reikalavimo antrąjį reikalavimą – priteisti jai iš atsakovų 8 383,54 Lt, ji turėjo įrodyti šių išlaidų susidarymo teisinį ir faktinį pagrindą, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų šioms ieškovės pozicijoms pagrįsti nepakanka, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ( Lietuvos Respublikos CPK 263 str., 265 str.).
Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė su V. S. išties buvo susitarę dėl žemės sklypo nurodytu kadastriniu numeriu pirkimo pardavimo – nei preliminarioji, nei pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, nurodomas 0,20 ha ploto žemės sklypas kaip atskiras nuosavybės teisės objektas nebuvo suformuotas, įrodymų, kad jis kaipo toks būtų buvęs perduotas ieškovei valdyti, irgi nepateikta. Žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo – pardavimo objektas, kuris pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 str., bet kurios rūšies žemės sandorio dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos, kuriame turi būti nurodyta sklypo ribos (gretimybės), dislokacija, dydis ir kiti duomenys; tokio išbaigto, tinkamai patvirtinto ir ieškovės nurodomam sklypui individualizuoti tinkamo dokumento byloje nėra. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro dokumentų matyti, kad 0,20 ha ploto žemės sklypas kadastriniu numeriu 554400070226 taip pat nebuvo suformuotas, todėl daroma išvada, kad ieškovės įrodinėjama pirkimo – pardavimo sutartis negali būti laikoma sudaryta, kadangi net jos dalykas nebuvo tinkamai suformuotas.( Lietuvos Respublikos CK 6.306 str. 4d.).
Taip pat teismas vertina ir tai, kad V. S. ar ieškovė O. K. įmonėje užsakinėjo topografines nuotraukas, matavimus, kadastrines bylas. Įvertinant žemės sklypo kaip nuosavybės teisės objekto specifiką ir norminių aktų jam keliamus reikalavimus ( Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 14 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 str.), šie veiksmai negali būti laikomi ieškovės kaip savininkės įgyvendinamu sklypo valdymu. Jie galėtų rodyti ieškovės ir V. S. rengimąsi sudaryti tokio pobūdžio sutartį, jei tarp šalių būtų buvusi sudaryta preliminarioji sutartis, tačiau, kaip patvirtino ir pati ieškovė, tokia sutartis sudaryta nebuvo, todėl teismui belieka konstatuoti, kad ieškovė savo rizika organizavo šiuos darbus ir juos apmokėjo, neturėdama tam jokio teisėto pagrindo. Byloje nėra ir jokių kitų įrodymų, jog ieškovės minimas žemės sklypas būtų buvęs perduotas jai valdyti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos CK 6.309 str. 1d.: ne tik kad nebuvo suformuotas konkretus ir tinkamai individualizuotas sklypas, bet nesurašytas ir joks perdavimo valdyti aktas nesurašytas, ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad būtų realiai gavusi šį sklypą savo valdymui ir jį valdžiusi, ieškovė vėlgi nepateikė.
Nors ieškovė iš tiesų yra pareiškusi teismui du gan prieštaringus reikalavimus, juos abu sieja jos nurodoma aplinkybė, kad ji su V. S. buvo nustatę 12 000 litų kainą ir ji esanti ją sumokėjusi; išanalizavus byloje šalių pateiktus įrodymus, tai liko neįrodyta. G. G. patvirtino pinigų V. S. išvis nemokėjusi, o už visą šią sumą atlikusi remontą jo gyvenamame name, taip pat nupirkusi jam baldų, namų apyvokos daiktų, rūbų, netgi – maitinusi jį ir visą jo šeimą; galiausiai ieškovė pripažįsta, kad neturi ir jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, išskyrus tuos statybinių medžiagų ir kitų prekių įsigijimo dokumentus, kuriuos perdavė G. S. , kai šis sumokėjo jai 3 616,46 Lt sumą. Visa ši seka patvirtina ne jos pačios reikalavimus, o atsakovų atsikirtimus, kad realiai jos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo įvykęs, tarp ieškovės ir V. S. žodžiu buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią ji suorganizavo jo namų remontą ir apstatymą baldais, ir pagal kurią atsakovų tuo metu įgalioto asmens G. S. su ja buvo atsiskaityta. Teismas neturi jokios galimybės kitaip vertinti ieškovės paaiškinimus šiuo klausimu, atsižvelgiant ir į tai, kad ji išvis nepateikė jokių įrodymų (nei rašytinių, nei liudytojų parodymų, nei galiausiai savo paaiškinimų) dėl V. S. ir jo šeimos maitinimo, patalynės ar rūbų pirkimo; nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė išsamios suvestinės, kiek ir kokių statybinių medžiagų yra pirkusi šiam remontui, kiek už jas yra sumokėjusi; vietoj to ieškovė apsiribojo fragmentiškais liudytojų A. Ž. , A. B. ir L. B. parodymais apie tai, kad remontas buvo daromas, pirkti naudoti langai ir sekcija, tačiau šių įrodymų nepakanka, kad jos ieškinio reikalavimai būtų laikomi pagrįstais ir įrodytais. Todėl teismas laiko visiškai įrodyta atsakovų poziciją dėl rangos sutarties sudarymo ir atsiskaitymo pagal ją, G. S. sumokėjus ieškovei 3 616,46 Lt. Kaip matyti iš šių pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento, į šią sumą įtrauktos ne tik, kaip nurodo ieškovė, statybinių medžiagų parduotuvių čekiais patvirtintos išlaidos, bet ir apmokėjimas už elektros instaliavimo darbus, sekciją, kurios pardavimo faktą ir kainą ieškovė papildomai įrodinėjo liudytojų Baltrimų parodymais, dvi lovas ir dujų balionus, kurių nupirkimą patvirtinančių dokumentų ji teismui nurodė neturėjusi. Toks atsiskaitymas tarp šalių išties yra suvokiamas ir pagrįstas įrodymais, o aptakių ieškovės paaiškinimų, kad ji pirko daug daugiau statybinių medžiagų ir daug pinigų sumokėjo dirbusiems statybininkams, byloje neįrodo jokie įrodymai, su tuo nesutinka atsakovai, todėl teismas neturi jokio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovų 8 383,54 Lt nei siejant tai su žemės sklypo pirkimu – pardavimu, nei su jos patirtomis išlaidomis remontuojant V. S. namą.
Galiausiai pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje iš tiesų yra praleidusi Lietuvos Respublikos CK 5. 63 str. nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, per kurį kaip kreditorė galėjo pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, jo atnaujinti neprašo ir jokių svarbių priežasčių, dėl ko šį terminą praleido, nenurodo. Teismas, privalėdamas ir pats išsiaiškinti byloje visas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti ieškinio senatį ir atnaujinti ar neatnaujinti jos terminą, iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovei išties nuo pat V. S. mirties, t.y., palikimo atsiradimo dienos, apie šią aplinkybę buvo žinoma, tačiau ji nesikreipė į jo teisių perėmėjus su savo reikalavimais netgi po to, kai 2005-08-11 G. S. sumokėjus jai už atliktus darbus ir pirktas prekes, galutinai išaiškėjo, jog V. S. teisių perėmėjai nesutinka su jos ketinimais už šias paslaugas perimti dalį jų tėvo žemės. Net ir tada ieškovė nesiėmė ginti savo teisių įstatymų nustatyta tvarka, o kodėl to nedarė – jokių svarbių priežasčių nenurodo. Todėl jos reikalavimai, teismo įvertinti kaip nepagrįsti leistinais ir pakankamais įrodymais, atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą, negali būti tenkinami ir dėl šio termino praleidimo be pateisinamų priežasčių.
Iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovams (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis) ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. G. 3 200,00 Lt (tris tūkstančius du šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) atsakovei V. M. ir 53,50 Lt (penkiasdešimt tris Lt 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.