- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-545-478/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. vasario 15 d. apie 00.45 val., Jonavoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,67 promilės girtumas), chuliganiškai vairavo automobilį Mercedes-Benz SLK200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dokumentų ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tuo jis pažeidė KET 9, 14, 16 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu T. S. inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124² straipsnio 4 dalį perkvalifikavo į ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir nubaudė 700 (septynių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį nubaudė 10 (dešimties) eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos apjungtos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda - 700 (septynių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
T. S. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-237-598/2015 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas netikėjo jo, liudytojų D. J., A. N., Ž. P. parodymais, skaitė, kad jo ir minėtų liudytojų parodymai detalėse skiriasi. Teismas jo ir minėtų liudytojų parodymus, jog automobilį vairavau ne jis, o kitas asmuo, vertino kaip gynybinę versiją, turint tikslą išvengti administracinės atsakomybės. Su tokiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka, kadangi teismas net neužklausė apie automobilio signalizaciją ir kaip, kokiu būdu buvo užrakintas automobilis. Nurodo, jog pareigūnų parodymai aiškinant bylos faktines aplinkybes iš esmės skiriasi, tačiau teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, kažkodėl jų parodymų nevertino kritiškai, kaip kad jo ir kitų liudytojų parodymus. Apeliantas pažymi, kad dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas privalėjo vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į T. S. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio viršininkė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
T. S. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliantas teisus, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau tik tada, kai išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl teisės pažeidimo. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-2786/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog T. S. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.
T. S. apeliaciniame skunde nesutinka su policijos pareigūnų duotais paaiškinimais ir nurodo, kad pareigūnų parodymai skiriasi iš esmės aiškinant daugelį faktinių aplinkybių.
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog automobilį administracinio teisės pažeidimo metu vairavo T. S.. Pažeidimas neabejotinai įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenų išrašu, liudytojų A. K., U. E. parodymais. Liudytojai A. K. ir U. E. parodė, kad jie pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz“, kuris apsisuko 360° kampu ir nuvažiavo. Jie pradėjo persekioti šį automobilį, automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio, automobilis nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo ir iš automobilio išlipo tik vairuotojas – T. S., kitų asmenų ir automobilių nebuvo. T. S. buvo nustatytas 1,67 promilių girtumo laipsnis. Liudytojų A. K. ir U. E. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, visiškai sutapo su įvykio dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai liudytojų A. N., Ž. P. bei D. J. parodymus vertino kaip keliančius abejonių. Liudytojas D. J. parodė, jog automobilį vairavo jis, tai patvirtino ir liudytojai A. N. bei Ž. P., tačiau minėti parodymai prieštarauja liudytojų A. K. ir U. E. parodymams, kuriuos teismas pripažino nuosekliais ir neabejotinais. Byloje nenustatyta, kad liudytojai A. K. bei U. E. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.
T. S. ir liudytojas Ž. P. tvirtino, jog neveikia automobilio „Mercedes-Benz“ signalizacija, todėl T. S. automobilį ėjo užrakinti raktu, tačiau tai paneigia liudytojo D. J. parodymai, kuris patvirtino, jog automobilio signalizacija ir centrinis užraktas buvo tvarkingi. Nagrinėjant administracinę bylą T. S. apie automobilio signalizacijos ar centrinio užrakto gedimą nepasisakė, tokią versiją iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl šį skundo argumentą aukštesnysis teismas atmeta kaip gynybinę versiją. Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo paskui Mercedes Benz automobilį, buvo atsilikusi 30 metrų, sankryžoje automobilis pasuko į kairę, paslydo link kairės pusės, sustojo ir toliau nuvažiavo, ji į aikštelę įvažiavo paskui tą automobilį, tačiau liudytoja net nenurodė, kurioje gatvėje automobilį sumėtė, o šiuos jos parodymus paneigia policijos pareigūnų A. K. ir U. E. parodymai apie automobilio „Mercedes-Benz“ apsisukimą 360° kampu bei kad kitų automobilių aikštelėje nebuvo. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma yra pakankama paneigti T. S. paaiškinimus, kad jis transporto priemonės nevairavo, o liudytojų A. N., Ž. P. bei D. J. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip prieštaringus ir kaip siekį padėti T. S. išvengti administracinės atsakomybės.
Nors pažeidėjas dėl administracinių teisės pažeidimų savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ne jis vairavo automobilį „Mercedes-Benz SLK200“, o jo žmonos brolis D. J., tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai apelianto iškeltą versiją paneigia. Byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog būtent T. S. vairavo automobilį „Mercedes-Benz SLK200“ ir padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. S. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.