- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- eI-4337-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04852-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. B., O. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai V. B., pareiškėjui O. F. ir jų atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovo atstovei Vidai Juciūtei, liudytojui Ž. B., vertėjaujant Snieguolei Bakūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų O. F. ir V. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai O. F. ir V. B. padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2015-09-21 sprendimą Nr. (15/4-1)31-1000(00185); 2) įpareigoti Departamentą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdami savo reikalavimus pareiškėjai nurodė, kad, ginčijamu sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje dėl šeimos susijungimo. Jų santuoka nėra fiktyvi, pareiškėjas didžiąją laiko dalį buvo Lietuvoje, išskyrus kai kelis kartus buvo išvykęs į Suomiją, kur konsultavosi dėl galimybės užsiimti verslu. Tai, kad atsakovo pareigūnai nerasdavo pareiškėjų namuose yra tik atsitiktinumas ar sutapimas. Teisės aktai neįpareigoja po santuokos privalomai pasikeisti pavardę, turėti bendrą gyvenamąjį plotą. Sutuoktinių finansinės galimybės neleidžia įsigyti būsto, todėl jie nuomojasi vieną kambarį trijų kambarių bute. Apsisprendimas turėti vaikų yra išimtinė sutuoktinių teisė. Departamento išvados, kad pareiškėjas Lietuvoje negyvena, yra visiškai nepagrįstos. Pagal Europos Sąjungos Komisijos 2009-07-02 komunikatą, vien ta aplinkybė, kad trečiosios šalies pilietis po santuokos sudarymo įgyja galimybę laisvai keliauti Šengeno erdvėje, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad santuoka yra fiktyvi. Departamento priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises, yra neproporcingas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 35 str. 1 d. 2 p. ir remiantis surinktais duomenis, sudarančiais pagrindą manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Santuokos įvertinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Sprendime aiškiai ir išsamiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis buvo nuspręsta, kad pareiškėjų santuoka yra fiktyvi. Šios aplinkybės turi būti vertinamos sistemiškai, o ne atsietai vienos nuo kitų. Patys pareiškėjai patvirtino, kad pareiškėjas Lietuvoje negyvena ir grįžta tik per šventes. Pagrindo remtis skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-13 nutartimi nėra, nes iš esmės skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas išsamiai ir nuodugniai įvertinus visą turimą informaciją, kurios pagrindu buvo nustatyta, kad santuoka buvo sudaryta neturint tikslo sukurti šeimą, o tik siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2015-09-21 sprendimo Nr. (15/4-1)31-1000(00185), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui O. F. išduotą leidimą gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad vadovaujantis ĮUTP 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2014-05-31 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete V. B., 2014-08-06 jam buvo išduotas vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Šio leidimo galiojimo metu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnai atliko patikrinimą, siekiant nustatyti, ar sutuoktiniai V. B. ir O. F. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.
Pareiškėjas O. F. 2015-08-11 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Kupiškio grupei pateikė prašymą pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi čia gyvena jo sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė V. B..
Įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnų atliko patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p., ginčijamu sprendimu Departamentas atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka.
Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjai nesutinka ir mano, kad atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad santuoka buvo sudaryta nesiekiant sukurti šeimą.
Pagal ĮUTP 40 str. 1 d. 3 p., leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. ĮUTP 43 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal ĮUTP 43 str. 1 d. 5 p., vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė.
ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad esant rimtam pagrindui manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal ĮUTP 2 str. 6² d., fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.
Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi nustatyti Tvarkos aprašo 69 p., t. y. susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (69.1 p.); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio (69.2 p.), iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę (69.3 p.); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis (69.4 p.); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba (69.5 p.); santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (69.6 p.); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių (69.7 p.); yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę (69.8 p.).
Departamentas konstatavo, kad pareiškėjų santuoka galimai yra fiktyvi – nėra sudaryta siekiant sukurti šeimos teisinius santykius, nes sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendro gyvenamojo ploto, vaikų neturi, užsienietis gyvena užsienyje ir į Lietuvos Respubliką atvyksta tik per šventes.
Valdybos pareigūnų atlikto patikrinimo metu surinkti duomenys tvirtina, kad 2015 metais, iki ginčijamo sprendimo priėmimo, pareigūnai pareiškėjus tikrino 5 kartus, t. y. 2015-01-19, 2015-02-03, 2015-02-05, 2015-04-22 ir 2015-06-30. Valdybos pareigūnų atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini), kurį buvo nurodęs 2014 metais teikdamas prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, negyvena. Pareiškėjų teigimu, jie, kartu su drauge gyvena nuomojame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nors butą nuomojasi pareiškėja V. B. kartu su drauge, buto savininkas žino, kad šiame bute gyvena ir pareiškėjos sutuoktinis ir tam neprieštarauja.
Nustatyta, kad nei vieno iš patikrinimų, vykdytų 2015-01-19, 2015-02-03 ir 2015-04-22, metu, pareiškėjo nurodytame bute nebuvo. 2015-02-05 vykusio tikrinimo metu nustatytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjas neturi šio buto raktų, nežino laiptinės įėjimo kodo, bute jo asmeninių daiktų nėra, nežino, kur ir kokie daiktai yra laikomi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas negalėjo nurodyti tikslaus buto adreso, kambarių skaičiaus. Buto savininkas patvirtino, kad apie tai, jog kartu su nuomininkėmis gyvena ir V. B. vyras, jis nežino. Valdybos pareigūnams 2015-01-19 buto duris atidariusi nuomininkė Eglė nepatvirtino, kad bute kartu su jomis gyvena pareiškėjas O. F.. Pareiškėjas nežino kiek yra mokama už buto nuomą ar komunalines paslaugas, teigia, kad pinigų už tai V. B. neduoda, nes neturi.
2015-06-30 vykusios apklausos metu pareiškėja V. B. raštu nurodė, kad jos sutuoktinis Lietuvoje buvo 2014 metų spalio–lapkričio mėnesiais, nuo 2014 metų gruodžio vidurio iki 2015 metų sausio vidurio, nuo 2015 metų vasario pradžios iki kovo pradžios, 2015 metais per Velykas, nuo 2015 metų gegužės vidurio iki birželio 1 dienos, nuo 2015-06-27 iki dabar (2015-06-30). Tuo metu, kai nebūna Lietuvoje pareiškėjas dirbą Suomijoje. Sistemiškai įvertinęs nurodytus duomenis, teismas pažymi, kad Valdybos pareigūnų patikrinimų metu pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys (lėktuvo, traukinio, autobuso bilietai ir kt.), patvirtinantys, kad V. B. rašte nurodytais laikotarpiais pareiškėjas buvo Lietuvoje. Valdybos pareigūnai 2015-04-22 įpareigojo pareiškėją V. B., vyrui grįžus į Lietuvą, atvykti pokalbiui. Šį įpareigojimą pareiškėjai įvykdė tik 2015-06-30, nors teigia, kad pareiškėjas O. F. Lietuvoje buvo nuo 2015 metų gegužės vidurio iki birželio 1 dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas kritiškai vertina objektyviais duomenimis nepagrįstas pareiškėjos V. B. nurodytas aplinkybes apie tai, kiek laiko Lietuvoje praleidžia O. F..
Teismas taip pat pažymi, kad atliktų pareiškėjo O. F. apklausų metu jis nurodė neteisingą sutuoktinės gimimo datą, t. y. 2014-06-20 apklausos metu – 1988-07-27, o 2015-06-30 apklausos metu– 1987-07-27, nors V. B. yra gimusi 1988-07-24.
Ginčo byloje dėl to, jog O. F. pažįsta V. B. šeimą, yra su jais bendravęs, byloje nėra. Leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjui pakeisti atsisakyta, nes jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, pareiškėjas gyvena užsienyje. Teismo vertinimu, išvadai, kad tarp pareiškėjų sudaryta santuoka galimai yra fiktyvi pagrįsti buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurių pareiškėjai nepaneigė, nors turėjo realias ir objektyvias galimybes tai padaryti. Kaip liudytojas apklaustas V. B. brolis tik patvirtino, kad yra bendravęs su pareiškėju, jis buvo atvykęs per šventes, tačiau tai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjai kartu negyvena. Kaip minėta, pareiškėjas nežino tikslaus buto, kuriame teigia gyvenantis su sutuoktine, adreso, kambarių skaičiaus, nuomos kainos ar mokesčių už komunalines paslaugas dydžio, neturi buto raktų, nežino laiptinės durų kodo, bute neturi asmeninių daiktų. Duomenys, kad pareiškėjai veda bendrą ūkį, dalinasi finansiniais ir / ar kitais įsipareigojimais, teismui nėra pateikti.
Pareiškėjų argumentai, kad ginčijamu sprendimu yra paneigiama pareiškėjo teisė į laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, atmestini kaip nepagrįsti. Leidimą gyventi pareiškėjui atsisakyta pakeisti ne dėl to, kad jis dirba užsienio valstybėje, bet dėl to, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad sutuoktiniai (pareiškėjui būnant Lietuvoje) gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas surinko pakankamai faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad tarp pareiškėjų sudaryta santuoka galimai yra fiktyvi, teisingai jas įvertino, todėl turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui O. F. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti Departamento sprendimą teismas nenustatė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų O. F. ir V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.