Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.17.7.; 1.2.18.4.; 2.1.3.1.; 2.4.1.5.

2014 m. balandžio 3 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Miltinytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo Y. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. ir pagal BK 216 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. K. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tais pinigais susijusias finansines operacijas ir sudarė sandorius, o būtent:

Y. K., 2007-01-17 pardavęs turimas 100 procentų RAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų S. D., žinodamas, kad nuo tos dienos nėra niekaip susijęs su šia bendrove ir nėra šios bendrovės akcininku, taip pat, žinodamas, kad Sočio m. teisme, Rusijos Federacijoje, vyksta teisminiai ginčai dėl RAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į nekilnojamąjį turtą ir teismas yra paskyręs areštą RAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamam turtui, 2007-03-19 pasirašė su J. B. susitarimą dėl RAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dalies pardavimo J. B., po ko, 2007-04-12 Y. K. nurodymu S. D. pardavė Z. S. (Y. K. motinai) 100 procentų RAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo, o 2007-04-28 Y. K. nurodymu Z. S. pardavė 90 procentų RAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dalį J. B., kuri 2007-05-10 ir 2007-05-17 už šią įsigytą bendrovės kapitalo dalį pervedė į Z. S. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Rusijos rublių, kuriais jis (Y. K.), gavęs Z. S. įgaliojimą, toliau disponavo savo nuožiūra, t.y. šias pinigines lėšas įgijo sukčiavimo būdu, pažeisdamas Rusijos Federacijos baudžiamuosius įstatymus, kurie numato už tokios veikos padarymą baudžiamąją atsakomybę. Toliau siekdamas nuslėpti ir įteisinti Lietuvos Respublikos teritorijoje minėtus pinigus, kurie jam žinomai buvo įgyti Rusijos Federacijoje sukčiavimo (nusikalstamu) būdu, laikotarpiu 2009-06-02 iki 2010-02-10 daugkartiniais veiksmais iš Rusijos Federacijos bankų: BANK OF MOSCOW esančios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), URSA BANK esančios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), SBERBANK esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė ne mažiau 10398333 eurų (kas atitinka 35874248,85 litų) į savo Lietuvos Respublikoje turimą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, iš kurios 2009-07-08 dalį pinigų - ne mažiau 1112802 litų pervedė į savo asmeninę kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, bei daugkartiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2009-07-10 iki 2009-10-16 tiesiogiai arba per savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Ūkio bankas“ ir asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, pervedė ne mažiau 9182002 eurų (kas atitinka 31677906,9 litų) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „B. S.“. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir pasinaudodamas jo paties 2009-07-01 įsteigta ir vadovaujama veiklos nevykdančia UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tariamos paskolos sutarties pagrindu iš minėtos savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „B. S.“, pervedė ne mažiau 11465200 eurų (kas atitinka 39554940 litų) ir ne mažiau 243600 litų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „B. S.“. Taip pat, pasinaudodamas jo paties per R. Ž., nieko nežinančią apie vykdomą nusikalstamą veiką, 2009-11-13 įsteigta ir vadovaujama veiklos nevykdančia UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009-12-09 iki 2010-02-02 tariamos paskolos sutarties pagrindu iš minėtos savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „B. S.“, pervedė ne mažiau 650000 eurų (kas atitinka 2242500 litų) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „B. S.“ pervedė ne mažiau 3041981 eurą (kas atitinka 10494834,45 litus) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „B. S.“.

Šiais savo veiksmais Y. K., siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus - 10398333 eurų (kas atitinka 35874248,85 litų), žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais susijusias finansines operacijas ir sudarė sandorius, t.y. Y. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 str. 1 d.

Be to, Y. K. buvo kaltinamas tuo, kad įsteigė ir vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veiklai nuslėpti, o būtent:

Y. K., turėdamas tikslą nuslėpti ir įteisinti Lietuvos Respublikos teritorijoje pinigus, kurie jam žinomai buvo įgyti Rusijos Federacijoje sukčiavimo (nusikalstamu) būdu, 2009- 07-01 įsteigė ir nuo 2009-07-01, eidamas direktoriaus pareigas, vadovavo jokios veiklos nevykdančiai UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat, 2009-11-13 per R. Ž., nieko nežinančią apie vykdomą nusikalstamą veiką įsteigė ir laikotarpiu nuo 2009-11-13 iki 2010-05-26 per R. Ž., formaliai einančią direktorės pareigas, vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios (UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)") buvo naudojamos nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus - 10398333 eurų (kas atitinka 35874248,85 litų), t.y. Y. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d.

Vilniaus apygardos teismas Y. K. pagal BK 216 str. 1 d., BK 203 str. 2 d. išteisino padaręs išvadą, kad nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas dėl kaltinimo pagal BK 216 str. 1 d. nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog Y. K. įgijo jam inkriminuojamus pinigus nusikalstamu būdu, nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 216 str. 1 d., sudėties. Neįrodžius, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, nenagrinėjamas klausimas dėl gautų pinigų legalizavimo. Kaltinimas remiasi tik atliktomis legaliomis finansinėmis Y. K. atliktomis finansinėmis operacijomis, kurios savaime nesudaro nusikaltimo sudėties. Dėl kaltinimo pagal BK 203 str. 2 d. teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad Y. K. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslu užsiimti neteisėta veikla, jų tikslas buvo konkrečiai nurodytas jų įstatuose, visi ketinimai plėtoti verslą buvo teisėti, neprieštaraujantys Lietuvos įstatymams. Apie tai, kad įmonės buvo įsteigtos nefiktyviai, o su realiais, perspektyviais tikslais, paliudijo ir teisme apklausti liudytojai. Kadangi inkriminuojamas Y. K. nusikaltimo dalykas (J. B. priklausę pinigai) nebuvo įgyti nusikalstamu būdu, jis jų neslėpė ir ne tuo tikslu buvo įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 203 str. 2 d., sudėties.

Nutarimą nutraukti tyrimą Rusijos Federacijoje Y. K. atžvilgiu pateikė jo gynėjai. Tai, kad toks nutarimas buvo priimtas, teismo posėdyje parodė apklausta liudytoja advokatė L. S., kuri gynė Y. K. interesus parengtinio tardymo metu Maskvoje baudžiamojoje byloje. Prokurorė pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK nenumato galimybės tokiu būdu įsitikinti aptariamo nutarimo autentiškumu, šiuo atveju reikėtų vadovautis BPK 66 str. Po minėtos liudytojos apklausos Vilniaus apygardos teismas 2013-07-25 raštu Nr. 1-128-209/2013 tiesiogiai paprašė Maskvos m. prokuratūros atsiųsti 2013-03-27 nutarimo kopiją bei užklausė, ar šis nutarimas nepanaikintas ir tebegalioja. Teismas rašte konstatavo, kad Y. K. nepateikė tinkamai patvirtintos šio nutarimo kopijos, kuri reikalinga sprendimui priimti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje. Atsakymo į šį paklausimą byloje nėra. Prie bylos yra pridėtas Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos Maskvos m. Valdybos 2013-07-08 atsakymas advokatei L. S., iš kurio seka, kad advokatė prašė išsiųsti nutarimą nutraukti tyrimą Y. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos teismui, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 77 str., buvo atsisakyta tai padaryti motyvuojant tuo, kad turi būti gautas oficialus Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymas.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį Vilniaus apygardos teismas neturėjo oficialių duomenų apie tyrimo nutraukimą Y. K. atžvilgiu bei apie tai, ar nuosprendyje minimas nutarimas nėra panaikintas, taigi teismas rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais, todėl nuosprendis priimtas skubotai, neišsiaiškinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas 2013-07-25 raštu kreipdamasis tiesiogiai į Maskvos m. prokuratūrą nesilaikė BPK 66 str. numatytos Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis tvarkos, išteisinamąjį nuosprendį grindė duomenimis, kurių tikrumas nepatikrintas įstatymo nustatyta tvarka (BPK 20 str., 66 str.). Pirmos instancijos teismas, nesilaikydamas baudžiamojo proceso normų, negalėjo objektyviai išnagrinėti baudžiamosios bylos, tinkamai taikyti baudžiamojo įstatymo normų bei paskirti teisingą bausmę. Todėl teismo išvada, kad Y. K. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 203 str. 2 d., 216 str. 1 d. sudėties, yra nepagrįsta.

Prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti Y. K. kaltu pagal BK 216 str. 1 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 203 str. 2 d. ir paskirti jam 100 MGL dydžio baudą. Bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 str. 3 d., galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 100 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 72 str. konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultate įgytą turtą:

1) Y. K. priklausančius grynuosius pinigus 2250 Eurų ir 31200 Lt, paimtus kratos metu, kurie perduoti saugojimui į FNTT prie LR VRM Finansų skyrių (terminas pratęstas iki 2012-11-07);

2) UAB „(duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), automobilius, kurie perduoti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriui Y. K.:

- Toyota IQ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio

- Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini);

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Nordea B. F. Plc“ Lietuvos skyriuje Y. K. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos kronos), Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos kronos) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (JAV doleriai);

4) UAB „(duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB „SEB bankas” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LT).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 324 str. 7 d., įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūrą BPK 66 str. nustatyta tvarka išsiųsti prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka gauti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus: Rusijos Federacijos Maskvos miesto Vyriausiosios tardymo valdybos Tardymo dalies tardytojo I. A. A. 2013 m. kovo 27 d. nutarimą, kuriuo nutraukta baudžiamoji byla ir baudžiamasis persekiojimas pagal RF BK 159 str. 4 d. J. C. (Y. K.), gim. 1958 m. Jeigu toks nutarimas nebuvo priimtas arba jei buvo panaikintas, išreikalauti ir kitus procesinius dokumentus, priimtus šioje baudžiamojoje byloje (nutarimą nutraukti bylą, nuosprendį ir kt).

Teismo posėdyje prokurorė paaiškino, kad nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą prieš Y. K. iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų jau gautas, tačiau prokuratūra dar nespėjo padaryti gautų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, todėl negali jų pateikti teismui.

Teismo posėdyje prokurorė patvirtino, kad ji savo paduotą apeliacinį skundą atšaukia. Išteisintasis Y. K. ir jo gynėjai su apeliacinio skundo atšaukimu sutinka.

BPK 316 str. 1 d. nurodyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. BPK 316 str. 5 d. nurodyta, kad atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.

Nors apeliacinės instancijos teismui išversti į lietuvių kalbą dokumentai nebuvo pateikti, kiti bylos duomenys rodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl Y. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų Rusijos Federacijos teisėsaugos organų tikrai buvo nutrauktas. Tai tik patvirtina dėl Y. K. priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Kita vertus nei BPK 316 str. 1 d., nei jokie kiti baudžiamojo proceso įstatymai motyvuoti apeliacinio skundo atšaukimą nereikalauja. Teismas negali nepriimti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, jeigu toks prašymas pateiktas iki teismo išėjimo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties.

Apeliacinį skundą šioje byloje padavusi prokurorė R. Miltinytė atšaukė savo apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka. Ji raštu dėl to pateikė teismui atitinkamą prašymą, kurį žodžiu pakartojo ir teismo posėdžio metu. Daugiau apeliacinių skundų šioje byloje nepaduota. Todėl kolegija prokurorės prašymą atšaukti apeliacinį skundą priima, taip pat priima nutartį palikti šį apeliacinį skundą nenagrinėtą ir teismo procesą šioje byloje nutraukia.

Iš bylos matosi, kad 2014 m. kovo 19 d. teisme buvo gautas išteisintojo Y. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. Raišučio raštiškas prašymas leisti panaudoti pinigines lėšas, kurioms šioje byloje buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Teisėjų kolegija šio prašymo nenagrinėja. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad išteisinęs Y. K., pirmosios instancijos teismas tuo pačiu nuosprendžiu laikiną nuosavybės teisės apribojimą Y. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui nusprendė palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento, o nuosprendžiui įsiteisėjus – tuos apribojimus panaikinti. Taip pat buvo nuspręsta išteisinamajam nuosprendžiui įsiteisėjus išteisintajam Y. K. panaikinti kardomąją priemonę 10 000 Lt užstatą ir nurodytą pinigų sumą grąžinti išteisintajam.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui paduotą apeliacinį skundą atšaukus ir apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą, numatytą BPK 316 str. 5 d., nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. išteisinamasis nuosprendis laikomas įsiteisėjusiu. Tai reiškia, kad nuo šios dienos nustoja galioti ir visos šioje byloje išteisintajam Y. K. taikomos procesinės prievartos priemonės. Apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį palikti apeliacinį skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti, išteisinamasis nuosprendis kartu su baudžiamąja byla perduodamas vykdymui pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atšaukus Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Miltinytės apeliacinį skundą, palikti šį apeliacinį skundą nenagrinėtą ir teismo procesą šioje byloje nutraukti.