- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-08
- Bylos Nr.
- 1-16-416/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Civilinis ieškovas
- V. K., K. T.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui V. P., gynėjui adv. E. L., nukentėjusiajam V. Z., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. K. ir K. T., K. T. atstovui adv. R. B., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1959-06-19 Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR BK 182 str.1d., 178 str.1d., 182 str.2d., 178 str.1d.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. Š. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2011 m. sausio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, jog jam priklausantis gyvenamasis namas, unikalus numeris 4400-0951-6929, esanti sklype (duomenys neskelbtini), neatitinka techninio projekto Nr. 2011/04 numatytų sprendinių, K. T. išreiškus pageidavimą įsigyti gyvenamąjį namą su sklypu, nutylėjo esmines aplinkybes, jog pastato atskiros dalys nelaiko normatyvinių apkrovų ir neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo, medinės konstrukcijos neimpregnuotos, atskiri konstrukcijų elementai supuvę, neužtikrintas pastato energijos taupymas ir šildymas, statinys neatitinka gaisrinės saugos, higienos, sveikatos bei aplinkos apsaugos reikalavimų, turėjusias esminės reikšmės K. T. apsisprendimui dėl turto įgijimo, jis, tyčia, suklaidinęs nukentėjusįjį garantuodamas, jog nėra paslėptų parduodamo namo trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, apskritai nebūtų to turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs, 2011-04-11 notarės D. L. biure, esančiame Gedimino g. 10, Marijampolėje, sudarė su K. T. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. Š. pardavė K. T. gyvenamąjį namą su sklypu, kurio unikalus Nr.4400-0951-6929, už 232700 litų ir tokiu būdu, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – K. T. priklausančius 134 120,00 Lt, padarydamas K. T. 134 120,00 litų turtinę žalą.
Be to, V. Š. pagrobė svetimą turtą: 2011 metais laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki 28 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pardavęs K. T. gyvenamąjį namą su sklypu, unikalus Nr. 5157-0003-0077, iš šio namo pagrobė svetimą turtą - K. T. priklausančius 7 vnt. radiatorių, kurių bendra vertė 2100 litų, kieto kuro katilą, kurio vertė 5000,00 litų, virtuvės baldų komplektą su įmontuota buitine technika, kurio vertė 15 000,00 litų, šildymo kolektorių, kurio vertė 1 500,00 litų, 8 vnt. rozečių, kurių bendra vertė 200,00 litų, dušo kabiną, kurios vertė 1 500,00 litų, veidrodines vonios duris, kurių vertė 3000,00 litų, tokiu būdu padarydamas K. T. 28 300,00 litų turtinę žalą.
Be to, V. Š. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: Marijampolės mieste, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu bei sudarydamas patikimo, kokybiškas paslaugas teikiančio asmens įvaizdį ir nutylėdamas esmines aplinkybes, jog neturi verslo liudijimo ir neįsteigęs įmonės ar kitaip neregistravęs vykdomos veiklos, 2009-06-26 su V. K. sudarė darbų sutartį, pagal kurią įsipareigojo V. K. pagaminti nerūdijančio plieno balkono konstrukcijas už 14 000,00 litų, paėmė iš V. K. 4000,00 litų, kaip avansą ir tokiu būdu, apgaule, įgijo V. K. priklausančius 4000,00 litų, tuo padarydamas V. K. 4000,00 litų turtinę žalą.
Be to, V. Š. pagrobė svetimą turtą: 2009 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tikslesnis laikas nenustatytas, Kūlokų kaime, Liudvinavo sen., Marijampolės sav., iš R. J. priklausančios sodybos, pagrobė svetimą turtą - V. Z. priklausančią medieną - 10,03 m³ ąžuolinių blankų, padarydamas V. Z. 9 528,50 litų turtinę žalą.
Sukčiavimas K. T. atžvilgiu ir K. T. priklausančio turto vagystė
Apklaustas teisme kaltinamuoju V. Š. parodė, kad namą, dėl kurio pateko į teismą, statė pats savo rankomis. Statyti pradėjo gal prieš 10 metų. Tai buvo gyvenamasis namas, kuris buvo įrengtas kokybiškai ir iš tinkamų medžiagų. Namo užbaigtumas buvo apie 60 procentų. Kad jis gali būti blogos kokybės, tai nekilo net tokios minties, nes statė sau ir apie 8 metus gyveno. Kai skyrėsi su pirma žmona, tai namas buvo užregistruotas kaip ūkinis pastatas, tik kad būtų mažiau dalybų. Skelbimą apie šio statinio pardavimą patalpino internete. Ten buvo nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas ir gyvenamasis namas. Nekreipė dėmesio, kaip tas pastatas užvadintas – ūkinis pastatas, ar gyvenamasis namas. Statė jį kaip gyvenamąjį namą, jame pats gyveno, todėl buvo įsitikinęs, kad ten gyvenamasis namas, todėl pavadinimas vaidmens jokio nevaidino. Ir toliau būtų jame gyvenęs, jei ne žmonos užgaida jį parduoti. Į skelbimą atsiliepė K. T.. Jis atvyko su seserimi ir namas jam labai patiko. Jis prisispyrė jį pirkti. Buvo ir kitas pirkėjas. Buvo atvykęs A. K., kuris norėjo tą namą pirkti, siūlė 180 000,00 Lt. Tai sužinojęs K. T. prisispyręs reikalavo tą namą A. K. neparduoti. Jie susitarė, kad namą pirks K. T., o jis jame dar galės kurį laiką pagyventi. Pagal sutartį namą jam pardavė už 180 000,00 Lt. Jam pardavimo metu būtų tikę, jog sutartyje būtų įrašyta, kad parduodamas kaip ir dokumentuose – ūkinis pastatas, tačiau tai būtų netikę K. T., nes bankas ūkinio pastato pirkimui nebūtų suteikęs tokios paskolos, kokią gavo, kai statinys buvo įformintas kaip gyvenamasis namas. K. T. primygtiniu reikalavimu pradėjo tvarkyti dokumentaciją dėl statinio paskirties pakeitimo iš ūkinio į gyvenamąjį namą. Savivaldybėje pridavė dokumentus, dėl projekto kreipėsi į D. N.. Ji daug dokumentų tvarkė. Realiai namas kokios nors komisijos priiminėjamas nebuvo. Visas procesas įvyko dokumentaliai. Kadangi K. T. atsivežė savo ekspertus ir specialistus, turto vertintojus, buvo įsitikinęs, kad viskas yra tvarkoje. Taigi, sutvarkius atitinkamus dokumentus, pastato paskirtis iš ūkinio pastato buvo pakeista į gyvenamąjį namą. Vėliau pas notarą buvo pasirašyta pirkimo pardavimo- sutartis. Už namą K. T. sumokėjo 180000 litų. Pirkdamas namą ir tvarkydamas dokumentus, K. T. matė ir žinojo, kokia yra pastato būklė, sutiko sumokėti tiek, kiek sutarta, jokios apgaulės K. T. atžvilgiu jis nenaudojo. Perkant, namo rūsyje buvo įrengtas tik vienas kambarys, kuriame jis iki pardavimo gyveno. Pačiame name buvo atjungtas šildymas, nes buvo sudegęs katilas. Su K. T. buvo susitarta, kad išsikraustant iš namo, jis paliks tik naują, dar nesumontuotą, dušo kabiną. Su K. T. buvo aptaręs, kad gal būt jam parduos K. T. patikusį virtuvinį komplektą su ten buvusia technika. Tačiau tai į sutartį į traukta nebuvo. Kadangi dėl to daugiau tartasi nebuvo, virtuvės komplektą su jame integruota buitine technika pardavė dar iki namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Šildymo katilo name nebuvo jau keli metai, nes jis buvo sudegęs ir priduotas į metalo laužą. Rozečių name taip pat nebuvo sudėta. Pirmame namo aukšte, virtuvėje, stovėjo tik skardinė krosnis, vadinama „buržuike“, kuria buvo šildomas pirmas aukštas. Dušo kabiną, maždaug metai laiko iki namo pardavimo, sugedus namo kanalizacijai, jis išlupo ir paliko rūsyje. K. T. norėjo daryti šildymą grindyse, todėl buvo prašęs išlupti grindis. Išlupant grindis, buvo nupjauti ir per klaidą išvežti 7 radiatoriai, kuriuos vėliau jis K. T. gražino. Su K. T. jis susitarė, kad už 10000 litų apkals namą dailylentėmis. Dabar jau žino, kad pagal projektą namas neatitiko reikalavimų, kokie buvo projekte. Žinojo, kad namas projektinėms apšiltinimo sąlygoms atitinka, išskyrus garažą ir mansardą. Taip pat projekto sąlygoms neatitiko kanalizacija, kadangi projektinio įrengimo nebuvo, o kanalizacija name buvo įrengta kitoje vietoje. Kadangi K. T. viską apžiūrinėjo pats, nematė reikalo jam to atskirtai pasakyti. Buvo įsitikinęs, kad tai mato ir pats K. T. ir pastarojo atsivežtieji turto vertintojai. Kai gavo projektą su pakeista statinio teisine paskirtimi, jo nestudijavo ir su faktine būkle nelygino, nes buvo įsitikinęs, kad jis reikalingas ne jam kaip pardavėjui, o K. T. kaip pirkėjui, norinčiam gauti paskolą turtui įgyti. Kas liečia tariamai pagrobtą iš namo turtą, tai imant grindis, buvo nuimti 7 radiatoriai ir jie buvo išvežti per klaidą ir po to grąžinti K. T.. Jų vertė bendra 2100 Lt. Kas liečia kieto kuro katilą, kurio vertė nurodoma 5000 lt., tai tokio katilo name išvis nebuvo, nes po senojo sugedimo, buvo šildomasi minėtos ‚buržuikos“ pagalba. Kas liečia virtuvės komplektą su integruota technika, tai jo vertė maksimum buvo 8000,00 lt. Jo pagaminimas kainavo 5700 Lt. ir dar apie tris tūkstančius Lt. į jį integruota technika. Dar reikėtų minusuoti jo nusidėvėjimą, kadangi buvo apie 5 metus eksploatuojamas. Apie jo 15 000 lt. vertę kaip nurodyta kaltinime, negali būti ir kalbos. Galėjo būti, kad dėl to komplekto su K. T. ir galėjo būti kalba, gal buvo kalbama, kad jis bus paliktas, tačiau neprisimena, ar buvo aptartas jo įtraukimas į bendrą parduodamo namo kainą. Kodėl tą komplektą pardavė kažkam kitam, paaiškinti negali. Kas liečia kaltinime nurodytą 1500 lt vertės šildymo kolektorių, tai negali pasakyti nieko, nes nelabai žino, kas tai išvis yra. Kas liečia nurodytą kaltinime nurodytą 1500 Lt. kabiną, tai ji pagrobta nebuvo. K. T. buvo palikta naujutėlė dušo kabina. Kadangi vonioje buvo pradėjęs iš vamzdyno bėgti vanduo, senąją kabiną teko nuimti, kad prieiti prie vamzdžių. Lupant senoji kabina buvo deformuota, todėl palikta katilinėje. Kas liečia 3000 Lt. vertės veidrodines duris, vonios duris, tai jos kainavo apie 400litų. Tai ant bėgių stumdomos durys. Jas įsigijo, o sumontavo pats, todėl ir vertė tokia maža. Kad jas paliks, kalbos taip pat nebuvo. Kaip jau minėjo, rozečių nebuvo. Nemano, kad net jeigu ir būtų buvę, tai viena galėjo kainuoti 25 Lt. Tokių rozečių kažin ar yra. Paskutini žodžio metu parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, norėtų kaltinamajam atlyginti visą padarytą žalą.
Nukentėjusysis K. T. parodė, kad 2011 metų pradžioje nutarė įsigyti būstą. Kartu su seserimi ieškojo skelbimų internete. Rado V. Š. skelbimą, kad jis parduoda namą. Ne ūkinį pastatą, bet namą. Taip buvo nurodyta skelbime. Jis buvo jo įmonės klientas, todėl buvo matytas, abejonių, kad gali sukčiauti nekėlė. Matėsi, kad namui dar trūksta apdailos, tačiau atrodė gražiai. Kaina taip pat tenkino. Su V. Š. sutarė, kad dar už 10 000 litų namą jis apkals lentelėmis ir taip bus užbaigta apdaila. Taip pat buvo sutarta, kad name bus paliktas ir į kainą įeis specialiai tam namui pagamintas naujas virtuvės komplektas su įmontuota buitine technika, kurio vertė 15 000,00 lt, bei 3000,00 lt vertės veidrodinės vonios durys. Šį susitarimą gali patvirtinti jo sesuo, kuri buvo kartu apžiūrint V. Š. siūlomą parduoti namą. Namo pirkimui reikėjo imti paskolą. Todėl galutiniam įvertinimui paprašė V. Š. atvykti į nekilnojamo turto agentūrą. Ten sužinojo, kad areštuotas, nes V. Š. turi įsiskolinimų antstoliams. Davė V. Š. 30 000 litų, kad jis iki 2011 balandžio 1 d. atlygintų įsiskolinimą ir namui būtų panaikinti nuosavybės teisių apribojimai ir galima būtų jį nupirkti. Pas notarę D. L. buvo sudaryta sutartis dėl tų 30 000 litų perdavimo. Gavęs pinigus, V. Š. įvykdė prievolę, todėl nuo namo buvo numintas areštas. Tuo pat metu paaiškėjo, jog pardavimo objektas yra ne namas, kaip nurodyta skelbime, bet ūkinis pastatas. V. Š. paaiškino, jog namą teisiškai užregistravo specialiai kaip ūkinį pastatą, kad skiriantis su pirmąja žmona, reikėtų mokėti mažesnę kompensaciją jai. Tačiau statinys yra ne kas kita, o sau gyvenimui pastatytas namas. Jis tik ant popierių ūkinis pastatas. Su V. Š. buvo sutarta, kad už gautuosius 30 tūkstančių jis turi sutvarkyti visus namo dokumentus bei pakeisti namo teisinę registraciją, t.y., kad ji atitiktų faktinę jo padėtį – ne ūkinis pastatas, o gyvenamasis namas. Žinojo, kad tokiam statinio teisinio statuso pakeitimui reikalingas projektas. O pakeitus statusą, statybą kontroliuojančios institucijos patikrins statinio faktinį atitikimą projektui. Už gautus pinigus V. Š. sutvarkė ir namo teisinį statusą. Todėl perkamo statinio statuso pakeitimas iš ūkinio pastato į gyvenamąjį namą ir V. Š. patikinimai jam abejonių nekėlė, kad yra įgyjamas geros kokybės bei projektą atitinkantis gyvenamasis namas. Sutvarkius statinio teisinį statusą buvo sudaryta namo pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal ją V. Š. gavo grynais 47 200 litų, o 180 000 lt. buvo pravesta į jo sąskaitą. Įskaitant prieš tai duotus 30 000 lt, už namą buvo sumokėta 257 200,00 lt. pravedžiau. Žemės sklypo ir namo sutartis pas notarą buvo sudaryta 2011-04-01d. Po sutarties sudarymo V. Š. paprašė dar keleto dienų savo asmeninių daiktų išgabenimui. Kadangi iki to laiko V. Š. elgėsi garbingai ir vykdė visus įsipareigojimus ir susitarimus, jo prašymui neprieštaravo. Juo pasitikėjo. Tačiau po kelių dienų prasidėjo keisti dalykai. V. Š. pradėjo vengti susitikti ir perduoti raktus, pradėjo neatsakinėti į telefono skambučius. Galop 2011-04-28 įmonėje ,,Narva‘‘ jam pasakė, kad buvo atvykęs V. Š. ir paliko namo raktus, kuriuos darbuotojų paprašė jam perduoti. Paėmęs raktus, iškart nuvyko į namą. Namas buvo išplėštas buvo nupjauti radiatoriai, išluptos elektros rozetės, išgabentas virtuvės komplektas su įmontuota buitine technika, kieto kuro katilas, šildymo kolektorius, dušo kabina, veidrodinės vonios durys. Dėl virtuvės komplekto ir veidrodinių durų buvo sutarta, kad šie daiktai bus palikti ir jų vertė įeina į visą pirkinio kainą. Todėl ginčyti šių daiktų nuosavybę V. Š. turi bent teorinę teisę, tačiau, kad parduodant namą būtų barbariškai nupjauti radiatoriai, paimtas kuro katilas ir kolektorius, išluptos rozetės, išlupta dušo kabina, tai netelpa į jokius rėmus. Sutartyje garantuojama, kad parduodamas tinkamas namas, o tuo pačiu iš jo be pirkėjo žinios išlupami būtini namo kaip objekto egzistavimui elementai. Šių nurodytų daiktų pagrobimu padaryta 28 300,00 Lt. žala. Pats namas taip pat buvo visas aplaupytas. Iškart skambino V. Š. ir pareiškė pretenzijas, jis pažadėjo, kad gali grąžinti daiktus iki pirmadienio. Tačiau jis nelaukė ir kreipėsi iškart į policiją. V. Š. dėl pagrobtų daiktų ką nors paaiškinti nesiteikė. Atvykus prie namo, sklypo teritorijoje rado nepažįstamą vyrą, kuris kasė smėlį. Paklaustas ką veikia svetimoje valdoje, vyriškis paaiškino, kad V. Š. smėlį jam leido pasiimti. Prašė meistro, kad užbaigtų namo apdailą, t.y., jį apkaltų. Būtent tada, praardžius seną apdailą, išaiškėjo užslėpti namo trūkumai.. Sienos nebuvo impregnuotos, namas buvo supuvęs. Tai pamatęs, kreipėsi į specialistus padėties įvertinimui. Specialistas M. A. išaiškino, kad tas namas nėra pagal projektą. Tada samdė UAB ,,Užvadas“, kad įvertintų, kiek kainuos darbai broko pašalinimui ir namo sutvarkymui, kad atitiktų projektą. Tokiu būdu V. Š. apgaulės dėka jau du metai kaip negali gyventi name, turi investuoti papildomas lėšas, šalinti atskleistus buvusius paslėptus defektus. Pagal susitarimą su V. Š., jis turėjo laiko ir buvo įsipareigojęs, kad pakeis statinio teisinį statusą ir jo faktinė būklė atitiks projektiniai dokumentacijai. V. Š. sutvarkė dokumentus, jie buvo pateikti, o sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, kad pastato faktinė būklė atitinka nurodytai dokumentuose, nėra jokių užslėptų trūkumų. Jei V. Š. būtų nesutvarkęs dokumentų arba informavęs apie faktinės padėties neatitikimą projektui, jis pastato pirkimo būtų atsisakęs. UAB „Užvadas“ atliko skaičiavimus, kokios lėšos reikalingos, kad pastatą sutvarkyti. Todėl reiškia civilinį ieškinį 164 420,00 Lt. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 10 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei išlaidas, jį atstovavusio teisininko pagalbai apmokėti.
Liudytoja I. T. parodė, kad yra nukentėjusiojo K. T. sesuo. Brolis ieškojo pirkti namą. Rado skelbimą, kad V. Š. parduoda namą. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas būtent gyvenamasis namas, o ne ūkinis pastatas. Kartu su broliu nuvyko apžiūrėti V. Š. siūlomo parduoti namo. Buvo sausio mėnuo. Name buvo gyvenama, nes buvo šilta, lakstė šuo. Matė šildymo katilą. Virtuvėje stovėjo naujas, specialiai jai pagamintas baldų komplektas su įmontuota buitine technika. Kadangi komplektas buvo naujas ir gražus, padarytas būtent tai virtuvei, su broliu pasidomėjo, ar jis parduodamas. V. Š. paaiškino, kad taip irt jis įeina į pardavimo kainą. Broliui namas tiko, todėl jis su V. Š. sutarė, kad jį pirks. Dar jai girdint sutarė, kad už duotus 10 000,00 lt. V. Š. jį apkals dailylentėmis. Tada ji su broliu išvyko. Kiek žinoma, brolis po to tvarkėsi dokumentus, kad gautų paskolą. Paskui, kiek jai žinoma namą nupirko ir pas notarą pasirašė sutartį. Namo raktus V. Š. turėjo perduoti po kurio tai laiko po sutarties pasirašymo. Tada iš brolio sužinojo, kad V. Š. vilkina raktų atidavimą, vengia kontaktų telefonu. Brolis pradėjo jaudintis. Po kiek laiko jų klientai įmonė ,,Narva‘‘ pasakė, kad pas juos buvo atvykęs V. Š., kuris paliko pas juos namo raktus ir prašė perduoti K. T.. Gavę raktus, su broliu nuvyko į namą. Vaizdas buvo sukrečiantis. Namo vidus buvo net nepanašus į tą, ką jie matė apžiūrėdami. Buvo nupjauti radiatoriai, dingęs virtuvės komplektas su visa technika, išluptos rozetės, nebebuvo šilumos katilo. Suprato, kad brolis buvo ne tik apgautas, bet ir apvogtas. Dėl to labai pergyveno.
Liudytojas V. A. parodė, kad 2011-03-07, įkeitimo bankui tikslu, atliko nekilnojamojo turto, esančio V. Š. g. 10, Mokolų kaime, Marijampolės sav., apžiūrą ir vertinimą, kadangi dirba nekilnojamojo turto srityje ir turi reikiamą kvalifikaciją. Jis buvo atliktas K. T. prašymu. Nustatė namo vertę pagal rinkos kainą 2011m. pradžioje. Vertinimas atliktas vadovaujantis lyginamąja metodika, kuomet parenkami keli lyginamieji objektai ir nustatoma vertė. Šiuo atveju buvo vertinamas nebaigtas statyti namas. Jo baigtumas buvo 66 procentai. Baigtumo procentas įtakoja objekto vertę. Vertinimo metu statinio ekspertizė neatliekama, paslėpti defektai neieškomi ir nenustatinėjami. Vertinama vizualiai konstatuojant padėtį. Baldai vertinimui įtakos neturi, nes vertinamas tik nekilnojamas turtas – žemės sklypas ir namas. Buvo nustatyta objekto 259 000,00lt. : žemės -60 000lt., namo – 199 000 lt. Vertinimo objektas buvo gyvenamasis namas su garažu bei sklypas, ant kurio jis pastatytas. Vertinamo namo šiuo atveju išbaigtumas buvo 66 procentai. Tokiame name sienos turi būti apšiltintos, padarytos sienų konstrukcijos. Kuomet baigtumas yra virš 50 procentų, būna likusi tik vidaus apdaila. Apžiūros metu namas buvo su daline apdaila, pilnai įrengtas vonios kambarys, rūsyje poilsio kambarys, virtuvėje buvo virtuvės komplektas su integruota įranga, name išvedžiota elektros instaliacija, centrinio šildymo sistema su kolektoriumi, radiatoriai. Gyvenamajame kambaryje buvo pastatytas kieto kuro katilas.
Liudytojas Ž. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad V. Š. yra jo kaimynas. Žino, jog V. Š. gyveno nepilnai įrengtame name, tačiau namo pirmame aukšte buvo pilnai įrengtas vienas kambarys, virtuvė su pilnu įrengimu, t.y., virtuvės komplektu bei jame įmontuota įranga, vonia su slankiojančiom veidrodinėm durim, dar vienas įrengtas kambarys buvo namo rūsyje. Vėliau sužinojo, kad V. Š. namą pardavė. Namas, kuriame gyveno V. Š., buvo apkaltas plastikinėmis dailylentėmis, po to jis jas nulupo ir pradėjo kalti medinėmis. Kuomet į nusipirktą namą atsikėlė K. T., jis nuėjęs pas kaimyną pamatė, kad name išluptos grindys, nupjaustyti radiatoriai, išmontuotas ir išvežtas virtuvės komplektas, nebuvo vonios slankiojančių veidrodinių durų. Kai K. T. jį įsigijo, tai vaizdas buvo kaip po karo. Iš pokalbio su K. T. žino, jog nupirkus namą, jame turėjo likti ir virtuvės komplektas su įmontuota jame technika.
Liudytojas J. K. parodė, kad apie 10 metų, kai jis gyvena (duomenys neskelbtini). Toje pačioje V. Š. gatvėje, paskutiniame name, gyveno V. Š.. Iš lauko V. Š. namas buvo apkaltas plastikinėmis dailylentėmis. Jis tą namą pardavė. Kad po pardavimo kas nors buvo vežama iš to namo nematė, nes retai būna namuose, nes išvažiuoja į reisus. Dar gyvenant V. Š., gal prieš 5 metus buvo to namo viduje. V. Š. pasigyrė, kad nusipirko kieto kuro katilą, tai buvo jo apžiūrėti, nes ir pats ruošėsi pirkti. Katilas buvo pajungtas į sistemą garaže. Tai jis matė dar apie 2007 metus. Tai nebuvo kokia krosnelė, o tikras katilas apie 2metrų aukščio.
Liudytojas J. S. parodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį V. Š. pasakė, jog pardavė savo namą ir paprašė iš jo namo išimti grindis. Jis sakė, kad tai su savininko žinia. Jis turėjo apie tai žinoti, nes, kiek prisimena, pora kartų buvo atvažiavęs. Teismo salėje tarp esančių asmenų naujojo savininko neatpažįsta. Gal per tris dienas išlupo tas grindis bei nulupo plastikinių namo išorės dailylenčių dalį bei paruošė naujas medines lenteles apkalimui. Tai padarė per tris dienas. Grindų lentas krovė garaže. Tai buvo 2011 balandis. Matė, kad tuo metu garaže stovėjo radiatoriai, dušo kabina, medienos apdirbimo staklės. Buvo ir rūsyje. Nei rūsyje, nei garaže tuo metu kieto kuro katilo jau nematė. Jam dierbant, name dar buvo V. Š. žmona, o jis pats buvo užsienyje. Girdėjo dirbdamas kaip jie kalbėjosi telefonu ir žmona skundėsi, kad be katilo jai šalta namuose.
Liudytojas V. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jau 15 metų V. Š. g. 6, Mokolų kaime, Marijampolės sav. statosi gyvenamąjį namą. Maždaug tuo pačiu metu statybas pradėjo ir kaimynas V. Š.. Iš kokių medžiagų V. Š. statė namą, jis nežino, tačiau kai namą nusipirko K. T. ir nuardė plastikines dailylentes, buvo nuėjęs pažiūrėti ir matė, jog namo sienos iškaltos medžio plokšte, viskas supuvę. Su kaimynu V. Š. jis beveik nebendravo, pas jį namuose nėra buvęs, todėl nežino kokia buvo namo vidaus apdaila. K. T. jam sakė, kad namą iš V. Š. jis pirko su baldais, tačiau atsikėlęs gyventi baldų nerado. K. T. parodė jam namo vidų. Namo viduje buvo viskas išlupta ir visiškai tuščia.
Liudytoja D. Š. parodė, kad su V. Š. išsituokė 2007 m. Gyvendami santuokoje, Marijampolės sav., Mokolų kaime, nusipirko žemės sklypą ir pasistatė namą. Pastatytame name buvo įrengtas centrinis šildymas, įvestas vandentiekis, įrengtas pirmasis namo aukštas ir rūsys, garažas, kuriame buvo V. Š. dirbtuvės. V. Š. gyveno pastatytame name, o ji šeimai priklausančiame bute. Dar prieš ištuoką lankydamasi name, matė, jog virtuvėje buvo įrengtas naujas baldų komplektas su integruota buitine technika, koridoriuje sumontuota su slankiojančiomis sistemomis sieninė spinta. Kadangi su buvusiu sutuoktiniu ji nebendrauja, apie tai, kokiomis sąlygomis buvo parduotas V. Š. priklausantis namas, nežino ir nieko apie tai paaiškinti negali.
Liudytoja V. Š. parodė, kad 2008 m. susituokė su V. Š. ir apsigyveno jo name, esančiame V. Š. g.10, Mokolų kaime. Tuo metu gyvenamasis namas dar nebuvo įrengtas, todėl jie įsirengė namo rūsį ir jame gyveno. Namas buvo šildomas katilinėje įrengtu katilu. 2010 m. jie nusprendė katilinę perstatyti, todėl katilą pardavė. 2010 m. nusprendė namą parduoti, naujo katilo nestatė ir pirmą namo aukštą šildė dujiniu šildytuvu bei „buržuike“, o rūsį židiniu. Parduodant namą, dėl virtuvės komplekto K. T. sakė pagalvos, nes už jį buvo prašoma 4 -5 tūkstančiai litų, bet galop pirkti atsisakė, todėl jie jį pardavė dar iki sutarties su K. T. sudarymo. Išsikraustant jie išsivežė dalį name buvusių baldų, t.y. veidrodinėmis stumdomomis durimis koridoriaus spintą bei kitus daiktus. Dušo kabina jau seniai buvo išardyta, todėl išsikraustydami ją paliko katilinėje, naują dušo kabiną paliko garaže. Ją K. T. turėjo matyti. V. Š. pasakojimo žino, kad namo pirkėjas K. T. buvo prašęs išlupti grindis ir pirmame namo aukšte suvedžioti grindinį šildymą. Šulinys, kurio vandeniu jie naudojosi, buvo iškastas namo katilinėje. Taip pat žino, kad prie gyvenamojo namo yra sumontuota kanalizacijos talpa. Kiek žino, tai pagal sutartį jie iš parduoto namo turėjo išsikraustyti iki balandžio 1dienos, tačiau žodžiu buvo sutarta, kad galės gyventi iki liepos 1d. Faktiškai išsikraustė gegužės 1d. Išsikraustydami paliko namą su visais radiatoriais, rozetėmis. Paliko net žaliuzes su šviestuvais. Atsimeta, kad kai buvo lupamos grindys, tai meistras ir radiatorius nupjovė.
Liudytojas V. B. parodė, kad yra V. Š. pažįstamas. Jo naudai atlikdavo darbus. Maždaug prieš tris metus, tikslesnio laiko neprisimena, jam paskambino V. Š. ir pasakė, kad yra Norvegijoje, o jo namuose sugedo klozetas ir paprašė jį suremontuoti. Jis nuvažiavo V. Š. nurodytu adresu ir sutvarkė vonioje buvusį klozetą. Prisimena, jog vonios kambaryje buvo kriauklė, vonia ir dušo kabina. Atlikęs darbą, jis išvažiavo. Po klozeto remonto, kai V. Š. buvo grįžęs iš Norvegijos, jis vėl jį nusivežė į tą butą. Buvo garaže, kur matė radiatorius. Bute jų jau nebebuvo. Namo rūsyje matė buvusius boilerį, hidroforą bei dušo kabiną. Vonios kambarys buvo pilnai įrengtas, tik dušo kabina buvo garaže. Ten buvo ir sena kabina dušui ir nauja kabina. Atlikdamas darbus K. T. tame name, matė namo fizinę būklę. Namo užpakalinė siena buvo netvarkyta, sienos iš plokštės, apšildymas sienų buvo tik iš vidaus. Greta garažo siena buvo patrešusi. Kad supuvę lentos, to vizualiai nesimatė. Jau dirbant K. T., šis yra skambinęs ir reikalavęs, kad jis dirbdamas neįsileistų buvusio savininko V. Š..
Liudytoja D. N. parodė, kad dirba UAB „Marijampolės komprojektas“ architekte bei direktore. V. Š. pažįsta, nes buvo susidūrusi su juo kaip bendrovės klientu. Jis į jos bendrovę kreipėsi dėl ūkinio pastato, esančio V. Š. g. 10, Mokolų k., Marijampolės sav., rekonstravimo į gyvenamąjį namą su garažu. Ji buvo nuvykusi į vietą, t.y., į Marijampolės sav., Mokolų k., V. Š. g. 10, esančią namų valdą, patikrino projektavimui reikalingus duomenis. Nuvykus į vietą matėsi, kad statinys vizualiai jau buvo panašus į gyvenamąjį namą su garažu nei į ūkinį pastatą. Kiek užsifiksavo, tai jame buvo gyvenama, nes buvo baldai, įėjimas į vidų iš kiemo pusės, garažas, laiptai į rūsį. Gyvenamosios patalpos atrodė įrengtos. Ruošiant tokį projektą, apžiūrima padėtis vietoje, o toliau naudojamasi esama dokumentacija – planais ir inventorizacijos medžiaga. Ruošiant tokį projektą kartu jame įteisinami ir jau atlikti darbai. Projekte nurodomi visi duomenys pagal statybos reglamentą. Tame tarpe ir sienų šiluminė varža. Projektuojant, jie esamų sienų negriauna ir varžos nematuoja. Toliau statytojas pagal projektą gauna leidimą ir vykdo darbus. Darbų priežiūrai samdomas inžinierius, kuris privalo prižiūrėti, kad atlikti darbai, medžiagos ir panašūs dalykai atitiktų projekto reikalavimus. Šiuo atveju vykdyti realią projekto realizavimo priežiūrą jos bendrovės V. Š. neužsakinėjo. Jos paruoštame sklypo plane gali būti klaida, kad prieš šachtinį šulinį neįrašytas žodis projektuojamas, nes tikrinimo metu šulinio sklype nebuvo.
Liudytoja G. V. parodė, kad asmuo, norėdamas gauti pažymą apie nebaigtą statybą be esminių nukrypimų. Kreipiasi į juos. Jie vadovaujasi statybos reglamentu. Klientas užpildo prašymą, pateikia statybos projektą, patvirtintą leidimą, kadastro bylą. Pagal tai nustatomas baigtumas. Į objektą nevykstama, nes pagal naujausią reglamento redakciją vykimas į vietą nenumatytas. Besikreipiantis asmuo viską deklaruoja, laikoma, jog tai pateikiami sąžiningi duomenys. Šiuo atveju į V. Š. objektą nuvyksta nebuvo, buvo vadovautasi dokumentacija. Šiuo atveju, kas liečia statybos 66 procentų baigtumą, tai jie jo nenustatinėja. Klientas pateikia kadastrinių matavimų bylą ir iš ten paimami baigtumo duomenys. Jų pagrindinis darbas yra su projektu ir statybos leidimu. Kadastro matavimuose yra tik pastatas, apie lauko tinklus nekalbama. Išduodant pažymą, sutikrinami dokumentai, kad jie atitiktų reglamentą, tikrinama, kas padaryta pagal kadastrą ir projektą. 66 procentų baigtumą nustatė kadastro matuotojai.
Liudytojas M. A. parodė, kad dirba UAB ,,Ugira“ instruktorium, turi eksperto atestatą. Teko atlikti pastato apžiūrą pagal K. T. kreipimąsi įvertinti pastato būklę. Šio pastato būklės įvertinimas buvo atliktas 2011 m. pradžioje. K. T. teigė, kad tą pastatą buvo įsigijęs. Apžiūrėdamas pastatą, vadovavosi statinių apžiūros reglamentu ir tikrino, ar pastatas tenkina statybos reglamentą. Nustatė eilę defektų, kurių negali normaliai pastatytame statinyje būti. Buvo nugriuvusi balkono konstrukcija, daugelyje vietų medienoje matėsi puvinys, įlinkimai, įskilimai. Jei būtų statybos procese naudoti inpregnantai, mediena būtų nesupuvusi. Dūmtraukis buvo iš silikatinių plytų, jos nepritaikytos aukštai temperatūrai. Nerado šachtinio šulinio ir kur kaupiamos nuotekos, nors projekte jie buvo. Buvo pažeistas higienos ir sveikatos reikalavimas. Buvo supuvusi mediena, dėl to gali daugintis grybeliai. Tą reglamentuoja STR. Buvo konstatuoti šilumos izoliacijos defektai. Namo sienos neatitinka šiluminės varžos, neužtikrintas šilumos taupymas. Kas liečia architektūrinę pusę, tai nebuvo apdailos, lietaus nubėgimo sistemų. Neatitiko statybos reglamento nuostatų. Teikdamas užsakymą, K. T. pasakė, kad statinį įsigijo. Jį įgydamas jų nematė. Tik vėliau juos pastebėjo, todėl prašė, kad specialistas juos ištirtų. Kad konstatuotus defektus nustatyti, nereikėjo jokių specialių tyrimų atlikimo. Pakako to, kad buvo nuluptos prieš keičiant išorės apdailą buvusios apdailos plastikinės lentelės. Atsivėrę defektai buvo konstatuoti vizualiai. Tyrimo metu apdaila jau buvo pašalinta. Tai yra, tyrimo metu jos šalinti nereikėjo. Todėl jau nesant apdailos, defektai jau nebuvo paslėpti, defektai buvo akivaizdūs. Kai K. T. nurodė defektus, jis supanikavo, žmogus buvo šoke. Kas liečia namo šilumos pralaidumą, tai priklauso nuo panaudotos tam medžiagos. Ar panaudotas poliesterolas ar akmens vata, eilinis žmogus to nežinos. Yra STR punktas, kad statybos medžiagos turi būti tinkamai panaudotos ar įkonstruotos. Dėl puvimo, ar įskilimo, tai nesuderinama su statybos eksploatavimu. Medienos puvimas taip pat buvo nustatytas vizualiai. Tas pats ir dėl jos impregnavimo - mediena supuvusi senokai. Patys impregnantai duoda spalvą, o to nebuvo. Stogo konstrukcijų teisingai impregnuota mediena visiškai nekinta per 10 metų. Be to, name nebuvo apsauginės ir gaisrinės signalizacijos, nebuvo daviklių. Keičiant pastato paskirtį iš ūkinio į gyvenamąjį, tuo suinteresuotas asmuo pildo deklaraciją. Kad gauti pažymą iš statybos inspekcijos, turi būti pateikta ta deklaracija, yra privaloma deklaracija apie statybos išbaigtumą. Deklaruodamas duomenis ir faktinę padėtį, deklaruojantis atsako už jo pateiktų duomenų teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2011-05-03 K. T. protokolu-pareiškimu, kuriuo K. T. pranešė, kad iš jam priklausančio namo, esančio(duomenys neskelbtini), pavogtas baldų komplektas su įmontuota buitine technika, šildymo katilas, radiatoriai, nupjautas šildymo kolektorius(t.1, b.l.2); 2011-06-27 Statinio techninės būklės įvertinimo aktu iš kurio matosi, jog:
1. Pastato balkonas apžiūros metu nugriuvęs, stogą laikančios konstrukcijos pažeistos puvinio, kai kuriose vietose matosi įlinkimai bei įskilimai, dėl ko galima daryti prielaidas, jog pastato atskiros dalys neatitiko normatyvinių apkrovų ir neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo-esminio statinio reikalavimo.
2.Pagal projekto Nr.2011/04, paruošto UAB „Marijampolės komprojektas“ reikalavimus, visi mediniai elementai turi būti apsaugoti nuo puvimo ir ugniaatsparinami, impregnuojant medinius paviršius antipirenais. Apžiūros metu konstrukcijų impregnavimas nenustatytas, kai kurios konstrukcijos akivaizdžiai supuvę. Dūmtraukis projekte numatytas mūryti iš pilnavidurių molio plytų, tačiau natūroje sumūrytas iš silikatinių. Pastate nėra įrengtos apsauginės ir gaisrinės signalizacijos. Nėra užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai.
3. UAB “Marijampolės komprojektas“ projekte numatyta geriamąjį vandenį tiekti iš šachtinio šulinio 3 (žr. brėžinyje Nr. 2011/04-1-TP-SP), o nuotekas iš namo surinkti į uždarą plastikinę 10 m³. talpą 2(žr. brėžinyje Nr.2011/04-1-TP-SP). Apžiūros metu projekte nustatytose vietose šachtinis šulinys ir nuotekų kaupimo sistema neįrengta. Statinys neatitinka sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų.
4. Pastato garso izoliacijai buvo numatyta įrengti 10 cm storio akmens vatos sluoksnį tarp perdangų. Pastato sienos buvo numatytos apšiltinti akmens vata. Tyrimo metu nustatyta, kad apšiltinamoji medžiaga yra putų polistirolas, jo storis 10 cm. Šilimos perdavimo koeficientas U±0,37W/m²K. pagal projektą turėtų būti U±0,20W/m²K. P. neužtikrintas energijos taupymas ir šiluminis išsaugojimas.
5. Neatlikta statinio išorės apdaila, nėra lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemų. Neatlikta statinio vidaus apdaila.
Išvadoje konstatuota, jog gyvenamasis namas, esantis V. Š. g. 10, Mokolų k., Marijampolės sav., neatitinka projekto reikalavimams bei Statybos techninio reglamento nuostatams(t.1, b. l. 73-88); Objektine bei lokaline sąmata, kurioje apskaičiuota, kad išlaidų suma statybinių konstrukcijų įrengimams ir darbams, reikalinga projektui ūkinio pastato rekonstravimui į gyvenamąjį namą su garažu V. Š. g. 10, Mokolų kaime, Marijampolės sav., yra 134 120,00 Lt(t.1, b. l. 91-94); 2011-04-01 Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartimi, kurios 7.1.8. punkte numatyta, kad pardavėjas garantuoja, kad šios sutarties sudarymo momentu, nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų dėl kurių turto negalima būtų naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs(t.1, b.l.34-43); 2012-06-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matosi, kad šio procesinio veiksmo metu V. Š. parodo, jog šachtinio šulinio, toje vietoje kaip nurodyta sklypo plane, iškasta nebuvo. Šachtinis šulinys su geriamu vandeniu buvo iškastas katilinėje. Šalia namo, tačiau ne toje vietoje kaip nurodyta sklypo plane, yra įkasta 25 kubų metalinė ištraukiama talpa(t.2, b.l.111-114).
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Teismas nesiremia nenuosekliais kaltinamojo parodymais, vertina juos kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų ir apysunkį nusikaltimus bei šias veikas lydinčios civilinės atsakomybės. Teismas negali remtis nenuosekliais kaltinamojo parodymais, kurie atskirose proceso stadijose prieštarauja vieni kitiems.
Kaltinamajam inkriminuotas kvalifikuotas sukčiavimas, pasireiškęs apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą, t.y., tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, jog jam priklausantis gyvenamasis namas neatitinka techninio projekto Nr. 2011/04 numatytų sprendinių, K. T. išreiškus pageidavimą įsigyti gyvenamąjį namą su sklypu, nutylėjo esmines aplinkybes, jog pastato atskiros dalys nelaiko normatyvinių apkrovų ir neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo, medinės konstrukcijos neimpregnuotos, atskiri konstrukcijų elementai supuvę, neužtikrintas pastato energijos taupymas ir šildymas, statinys neatitinka gaisrinės saugos, higienos, sveikatos bei aplinkos apsaugos reikalavimų, turėjusias esminės reikšmės K. T. apsisprendimui dėl turto įgijimo, tyčia, suklaidinęs nukentėjusįjį garantuodamas, jog nėra paslėptų parduodamo namo trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, apskritai nebūtų to turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs, sudarė su nukentėjusiuoju žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavė gyvenamąjį namą su sklypu ir tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – K. T. priklausančius 134 120 Lt, padarydamas nukentėjusiajam šio dydžio turtinę žalą. Aiškindamas savo veiksmus dėl šio sandorio, kaltinamasis kategoriškai neigia sukčiavęs. Nurodo, kad nekilnojamą turtą pardavinėjo būdamas įsitikinęs, kad parduoda jį tinkamą. Jį nejaudino to turto teisinis statusas, kadangi objektą statė sau kaip gyvenamąjį namą, jame gyveno, todėl kaip gyvenamąjį namą ir pardavinėjo. Kas liečia visas jo savybes, tai pirkėjas jas matė vizualiai, nieko paslėpto nebuvo. Pirkdamas objektą nukentėjusysis, jį turėjo galimybę apžiūrėti bei įvertinti, tą darė ne tik asmeniškai, bet ir pasitelkęs ir atsivežęs turto vertintoją. Todėl nematė reikalo nukentėjusįjį apie kokius nors trūkumus informuoti, kadangi tikėjosi, kad jį apie tai informuos jo atsigabenti specialistai. Todėl teigia, kad jo veiksmuose jokios apgaulės nebuvo.
Analizuodamas ir vertindamas surinktus bei ištirtus įrodymus, jais pagrįsdamas kaltinamojo kaltę, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata apie tai, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigė ir tik per paskutinįjį žodį pareiškė norintis nukentėjusiajam atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo kaltų veiksmų, teismas kaltinamojo kaltės buvimą ar nebuvimą vertina ir įrodinėja remdamasis aukščiau nurodytais kriterijais. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis žinojo, jog jo turimo nekilnojamo turto statusas yra ūkinis pastatas. Nežiūrint to, įdedamas skelbimas ir jis pardavinėjamas kaip gyvenamasis namas. Ši aplinkybė pirkėjui atskleidžiama tik pirkėjui domintis galimybe perkamą objektą įkeisti bankui, kad gauti paskolą šiam pirkiniui finansuoti. Paaiškėjusi aplinkybė kaltinamojo paaiškinama tuo, kad neva kaltinamasis skyrėsi su pirmąja žmona, todėl atliko statinio teisinę registraciją kaip ūkinio pastato, kad išvengti didesnės kompensacijos išmokėjimo buvusiai sutuoktinei, nors iš tikrųjų statinys yra ne ūkinis pastatas, o gyvenamasis namas. Ši kaltinamojo nurodoma aplinkybė jokiais įrodymais nepagrįsta, paremta vien kaltinamojo teiginiais. Kartu teismas konstatuoja, kad jau ši kaltinamojo tariamai buvusių veiksmų motyvacija turi savyje apgaulės požymių buvusios sutuoktinės atžvilgiu. Nukentėjusiajam pasikliovus tokio pobūdžio kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiajam sutinkant ir finansuojant šią procedūrą, kaltinamasis sutinka pakeiti statinio teisinę registraciją ir tą padaro. Statinys tampa nebaigtos statybos gyvenamuoju namu, kurio projektine dokumentacija disponuoja kaltinamasis kaip šio objekto savininkas ir pardavėjas. Pats kaltinamasis teismui pripažino, jog turėdamas projektinę dokumentaciją jau žinojo, kad pagal projektą namas neatitiko reikalavimų, kokie buvo projekte. Žinojo, kad namas projektinėms apšiltinimo sąlygoms atitinka tik dalyje, t.y., išskyrus garažą ir mansardą. Taip pat projekto sąlygoms neatitiko kanalizacija, kadangi projektinio įrengimo nebuvo, o kanalizacija name buvo įrengta kitoje vietoje, taip pat papuvę tos vietos, kuriose turi būti lietvamzdžiai. Ši aplinkybė patvirtinta aukščiau analizuotu parodymų patikrinimo vietoje protokolu(t.2, b.l.111-114).
Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis šiuos trūkumus pripažino, bet apie juos nematė reikalo informuoti pirkėjo. Tačiau ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad trūkumai buvo ne tik, kaltinamojo pripažįstamieji, bet ir objektyviai nustatyti 2011-06-27 Statinio techninės būklės įvertinimo aktu. Jame konstatuota, jog pastato balkonas apžiūros metu nugriuvęs, stogą laikančios konstrukcijos pažeistos puvinio, kai kuriose vietose matosi įlinkimai bei įskilimai, dėl ko galima daryti prielaidas, jog pastato atskiros dalys neatitiko normatyvinių apkrovų ir neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo-esminio statinio reikalavimo; Pagal projekto reikalavimus, visi mediniai elementai turi būti apsaugoti nuo puvimo ir ugniaatsparinami, impregnuojant medinius paviršius antipirenais. Apžiūros metu konstrukcijų impregnavimas nenustatytas, kai kurios konstrukcijos akivaizdžiai supuvę. Dūmtraukis projekte numatytas mūryti iš pilnavidurių molio plytų, tačiau natūroje sumūrytas iš silikatinių. Pastate nėra įrengtos apsauginės ir gaisrinės signalizacijos. Nėra užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai; Projekte numatyta geriamąjį vandenį tiekti iš šachtinio šulinio 3 (žr. brėžinyje Nr. 2011/04-1-TP-SP), o nuotekas iš namo surinkti į uždarą plastikinę 10 m³. talpą 2(žr. brėžinyje Nr.2011/04-1-TP-SP). Apžiūros metu projekte nustatytose vietose šachtinis šulinys ir nuotekų kaupimo sistema neįrengta. Statinys neatitinka sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų; Pastato garso izoliacijai buvo numatyta įrengti 10 cm storio akmens vatos sluoksnį tarp perdangų. Pastato sienos buvo numatytos apšiltinti akmens vata. Tyrimo metu nustatyta, kad apšiltinamoji medžiaga yra putų polistirolas, jo storis 10 cm. Šilimos perdavimo koeficientas U±0,37W/m²K. pagal projektą turėtų būti U±0,20W/m²K. P. neužtikrintas energijos taupymas ir šiluminis išsaugojimas; Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka projekto reikalavimams bei Statybos techninio reglamento nuostatams(t.1, b. l. 73-88). Pats kaltinamasis aktyviai akcentuoja, jo namą statė pats ir sau gyventi, todėl naudojo tinkamas medžiagas ir viską atliko tinkamai. Todėl akivaizdu, kad šių užslėptų, nukentėjusiojo nepastebėtų defektų ir trūkumų, pats nežinoti negalėjo. Asmeniškai šį pastatą stačiusiam jam tai turėjo būti žinoma ir pilnai suvokiama. Nežiūrint to, kaltinamasis ne tik to nepranešė nukentėjusiajam, bet priešingai – savo parašu 2011-04-01 Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtina 7.1.8. punkte įtvirtintą nuostatą, jog pardavėjas garantuoja, kad šios sutarties sudarymo momentu, nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų dėl kurių turto negalima būtų naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs(t.1, b.l.34-43).
Taigi, išanalizuotų kaltinamojo veiksmų visetas neginčytinai įrodo, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą ir žalingumą nukentėjusiajam ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, jog jo veiksmai buvo tyčiniai bei pasireiškiantys apgaule nukentėjusiojo atžvilgiu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, nukreiptos prieš dirbtinį teisinių santykių kriminalizavimą. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai visų pirma reguliuojami LR CK normomis. Pažeistų santykių gynyba realizuojama LR CPK nustatyta tvarka. Todėl būtina tinkamai atriboti šiuos santykius ir išvengti jų nepagrįsto kriminalizavimo. Sukčiavimo baudžiamosiose bylose, nustatinėjant, ar kaltininkas veikia naudodamas apgaulę, t. y., norint atitinkamus kaltininko veiksmus kvalifikuoti kaip apgaulę, būtina nustatyti tris požymius: 1) kaltininkas nukentėjusiajam pateikė neteisingus faktus ar tikrovės neatitinkančią, iškraipytą informaciją; 2) nukentėjusysis buvo suklaidintas būtent dėl jam kaltininko pateiktų neteisingų faktų ar tikrovės neatitinkančios informacijos; 3) kaltininkas, nukentėjusiajam pateikdamas neteisingus faktus ar tikrovės neatitinkančią informaciją, tai darė sąmoningai. Aukščiau analizuotais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis visi šie trys požymiai kaltinamojo veiksmuose neginčytinai nustatyti. Siekiant sukčiavimą, kaip nusikalstamą veiką, atriboti nuo dėl apgaulės ir dėl suklydimo sudaryto sandorio privatiniuose santykiuose būtina nustatyti sekančias aplinkybes: 1) kaltininkas nukentėjusįjį įtraukia į jam nenaudingą sandorį; 2) kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje; 3) kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų suvaržytas. Teismas laiko, jog minėtos aplinkybės taip pat neginčytinai nustatytos. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis suprato naudojamą apgaulę, siekiamą naudą ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, atskleidžia pirkimo pardavimo sutartyje užfiksuoti duomenys 7.1.8 punktas, jog pardavėjas garantuoja, jog nėra užslėptų parduodamo turto trūkumų, statinio techninės būklės įvertinimo aktu, M. A. parodymai. D. Š. parodymai, gyvenamąjį namą statė patys ir apie 10 m. kaltinamasis gyveno. Paties kaltinamojo parodymai, kad namą statė pats. Už namą prašė 210 000Lt. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą, jog asmuo puikiai žinojo užslėptus turto trūkumus ir sąmoningai norėjo tokio pobūdžio turtą parduoti, siekdamas gauti maksimalią kainą, nuslėpė šias aplinkybes nuo nukentėjusiojo. Būtent tokiu būdu nukentėjusysis buvo suklaidintas kaltinamojo ir jo įtrauktas į nenaudingą sandorį, panaudota apgaulė buvo esminė, dėl ko jis apsisprendė dalyvauti sandoryje. Susidariusi faktinė situacija po sandorio – nukentėjusiojo paimta paskola, įgyto turto netinkamumas naudoti pagal paskirtį be didelių papildomų išlaidų, to turto įkeistumas bankui bei kaltinamojo iš sandorio gautų lėšų skubus pervedimas trečiajam asmeniui rodo, kad kaltinamasis sąmoningai sudarė tokią situaciją, kad nukentėjusysis negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Visa tai rodo, kad kaltinamojo veika nebuvo vien tik netinkamas sutartinių teisių ir pareigų vykdymas, bet įgavo akivaizdų baudžiamąjį teisinį pobūdį bei atitiko sukčiavimo požymius. Kaltinamasis suvokė, kad apgaudinėja pirkėją, iškraipydamas aplinkybes dėl turto būklės, tokiu būdu siekdamas gauti maksimalią turto kainą. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal LR BK 182 str.2d. Pagrįstai inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis – didelė vertė, nes apgaulia įgyto turto suma viršija 250 MGL(32 500,00Lt), kaip tai numato BK 190 str. reikalavimai.
Teismas laiko, jog taip pat pilnai įrodyta ir kaltinamajam inkriminuota turto vagystė iš parduoto namo, t.y.: 7 vnt. radiatorių, kurių bendra vertė 2100 litų, kieto kuro katilo, kurio vertė 5000 litų, virtuvės baldų komplekto su integruota buitine technika, kurio vertė 15000 litų, šildymo kolektoriaus, kurio vertė 1500 litų, 8 vnt. rozečių, kurių bendra vertė 200 litų, dušo kabinos, kurios vertė 1500 litų, veidrodines vonios durų, kurių vertė 3000 litų. T.y., turto, kurio bendra vertė 28 300,00 litų. Kaltinamasis šiuos veiksmus neigia, tačiau teismas šiais parodymais nesiremia, vertina, kaip siekį išvengti atsakomybės, atsižvelgia į jų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Kaltinamasis nurodo, kad radiatorius buvo išvežęs per klaidą ir vėliau grąžino, nors apie tai nukentėjusiajam nepranešė. Neigia kieto kuro katilo buvimą, nesupranta ir nežino, kas yra šildymo kolektorius, neigia buvus sudėtas elektros rozetes, neigia sutaręs palikti įskaičiuotą į namo kainą virtuvės baldų komplektą. Ikiteisminiame tyrime duotų parodymų metu išvis neigė veidrodinių durų egzistavimą, o duodamas parodymus teisme šią aplinkybę jau pripažino, tačiau nurodė, kad durų vertė tik 400 lt. Taip pat nesutinka su jam inkriminuota pagrobtų daiktų verte. Teismas šią kaltinamojo poziciją atmeta kaip nelogišką ir prieštaraujančią byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Kaltinamojo kaltę dėl šios veikos teismas laiko įrodyta sekančiais įrodymais 2011-05-03 nukentėjusiojo pareiškimu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, sugadinto turto apžiūros aktu. I. T. parodymais. Iš liudytojo V. A. parodymų seka, kad jis atliko turto vertinimą ir buvo nuvykęs į parduodamąjį objektą. Apžiūros metu buvo konstatuota, kad Apžiūros metu namas buvo su daline apdaila, pilnai įrengtas vonios kambarys, rūsyje poilsio kambarys, virtuvėje buvo virtuvės komplektas su integruota įranga, name išvedžiota elektros instaliacija, centrinio šildymo sistema su kolektoriumi, radiatoriai. Gyvenamajame kambaryje buvo pastatytas kieto kuro katilas. Taigi, buvo visi nukentėjusiojo išvardinti daiktai, dėl kurių vagystės jis kreipėsi į policiją. Iš byloje esančių nuotraukų(t.1,b.l.47, 61) matosi, kad name buvo ir kieto kuro katilas ir šiluminis kolektorius, kurių buvimą kaltinamasis neigė. Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu ir kaltinime nurodytų daiktų buvimo name, ir jų pagrobimo faktą.
Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis taip pat ginčija ir pagrobtųjų daiktų vertę. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad didžioji pagrobtų daiktų dalis nebuvo surasta, todėl nukentėjusysis neturėjo galimybės jų pateikti, kad būtų nustatyta jų vertė, pats jų nebuvo įgijęs. Todėl teismas pripažįsta logiškais nukentėjusiojo veiksmus, kad jis atliko panašiais daiktais prekiaujančių bendrovių apklausą ir iš jų sužinojo vidutinę analogiškų daiktų vertę bei nurodė jos minimalų dydį. Teismas taip pat atsižvelgia, kad dėl pagrobtų daiktų buvo kreipęsis į draudimo bendrovę „If“, kuri ir apskaičiavo preliminarų nuostolį dėl pagrobtų daiktų, sudarantį nuo 24 847,00 iki 37 135,00 lt.(t.1,b.l.116-117). Tačiau šis nuostolis nebuvo patikslintas, kadangi buvo apdraustas tik nukentėjusiajam priklausantis nekilnojamas turtas ir jam apibrėžto dydžio išmoka už pagrobtus daiktus nebuvo išmokėta. Todėl teismas laiko, kad buvo išnaudotos visos galimybės pagrobto turto įvertinimui. Nukentėjusiojo nurodoma 28 300,00 Lt. žala teismo priimama šiomis sąlygomis už pagrindą, nes neviršija draudimo bendrovės preliminaraus vertinimo, o todėl pilnai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Teismas taip pat atmeta kaltinamojo versiją, jog jis nukentėjusiajam yra grąžinęs per klaidą išvežtus radiatorius bei sugrąžinęs dušo kabiną. Minėti daiktai buvo paimti iš namo be nukentėjusiojo žinios ir leidimo, o sugrąžinti netinkami vartojimui ir praradę savo prekines vertines savybes. Todėl tokių daiktų grąžinimas po pasisavinimo neeliminuoja jų pagrobimo fakto. Tokiu būdu, kaltinamojo kaltę dėl turto vagystės teismas taip pat laiko pilnai įrodyta. Kaltinamojo veiksmai pagal LR BK 178 str.1d. kvalifikuoti tinkamai. Kaltinamasis, žodiniu nukentėjusiojo sutikimu turėjęs teisę patekti į nukentėjusiajam tuo metu nuosavybės teise jau priklausiusį namą, iš jo pagrobė kaltinime išvardytus daiktus.
Sukčiavimas V. K. atžvilgiu
Kaltinamasis V. Š. apklaustas teisme kaltu prisipažino. Parodė, kad su nukentėjusiuoju sudarė sutartį dėl metalo darbų atlikimo. Paėmė 4000,00 lt. avansą, tačiau darbų neatliko. Nieko negalvodamas apie pasekmes, nieko apie tai nepranešęs nukentėjusiajam išvyko į užsienį neatlikęs darbų bei negrąžinęs paimto avanso. Supranta, kad apgavo nukentėjusįjį, dėl to gailisi. Šiuo metu pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjęs atsisako nuo ieškinio.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes gyveno kaimynystėje, be to, pažinojo kaip jo parduotuvės, prekiaujančios santechnika, klientą. Kartą bendraujant, V. Š. papasakojo, jog dirba su medžiu, gamina įvairius laiptus, rodė jo pagamintų laiptų nuotraukas. V. Š. pasakius, kad jam reikalinga pagaminti balkono turėklus, V. Š. pasisiūlė, kad gali juos pagaminti. 2009-06-26 jie sudarė sutartį, pagal kurią V. Š. įsipareigojo už 14 000,00 litų iš nerūdijančio plieno konstrukcijų pagaminti ir sumontuoti balkono turėklus. Sutarties pasirašymo dieną jis V. Š. sumokėjo 4000 litų grynais, likusius pinigus pagal susitarimą įsipareigojo sumokėti, kai bus atliktas darbas. Maždaug po metų laiko, V. Š. atsivežė kažkokią dalį pagamintų detalių ir pradėjo montuoti balkono turėklus. Balkono turėklai buvo pagaminti nekokybiškai-nevienodi turėklų tarpai, turėklai netvirti, be to, vietoje sutarto nerūdijančio plieno, buvo pagaminti iš paprasto. V. Š. pareikalavo trūkumus ištaisyti. Tuomet, pažadėjęs sutvarkyti ir naujai sumontuoti juos, V. Š. turėklus išsivežė. Liko tik kažkokios tvirtinimo dalys, kurias vėliau pats buvo priverstas pašalinti, nes per jas bėgo lietaus vanduo. V. Š. labai piktai sureagavo į reikalavimą tinkamai įvykdyti sutartį. Išsivežęs turėklus, nesirodė ir nieko nekalbėjo. Pradėjus jo ieškoti, vengė kontaktų. Nekeldavo teflono ragelio. Jei atsiliepdavo, kažką nekonkretaus šnekėdavo. Į reikalavimą sugrąžinti pinigus, jei nesugeba padaryti gaminio, vis žadėjo, kad sutvarkys. Galop su juo kontaktai išvis nutrūko. Tik sužinojo, kad jis nieko nepasakęs dingo iš Lietuvos, todėl nebuvo galimybės paduoti jį į teismą. Supratęs, jog V. Š. jam balkono turėklų nepadarys, net ir reikalaujamas, negrąžino pinigų, suprato, kad buvo jo apgautas. Išaiškėjus apgavystei, kreipėsi į policiją, kad jis būtų surastas ir atsakytų už sukčiavimą. Nusikaltimu jam padaryta turtinė žala, todėl byloje reiškia civilinį ieškinį 4000,00 Lt. ir prašo tenkinti.
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: 2012-02-10 V. K. protokolu-pareiškimu, kuriuo V. K. pranešė, kad V. Š., paėmęs 4000,00 litų avansą, neatliko sutartų darbų bei negražino sumokėto avanso(t.1, b.l.3); 2009-06-26 darbų sutartimi, iš kurios matosi, kad rangovas V. Š. įsipareigoja iš nerūdijančio plieno konstrukcijų pagaminti užsakovui V. K. balkono turėklus(t.2, b.l. 67); 2012-06-08 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad V. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra balkono turėklų, kelios balkono turėklų detalės, kurios likę pas V. K., aprūdiję, nors buvo sutarta, kad detalės bus pagamintos iš nerūdijančio plieno(t.2,b.l. 68-73); VSDFV duomenys, iš kurių matosi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. Š. dirbo UAB ,,Ramildė“, esančioje Kaišiadorių raj., Basonių II k. Individualią veiklą pradėjo vykdyti tik 2010-05-26(t.2,b.l.92).
Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas laiko kaltinamojo kaltę pilnai įrodyta. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam sumokėjus avansą pagal darbų sutartį, kaltinamasis pakeitė telefono numerį, pradėjo vengti bendravimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis dirbo UAB ,,Ramildė“ Kaišiadorių raj., Basonių II k. ir individualios veiklos tuo metu nevykdė. Individualią veiklą pradėjo vykdyti tik 2010-05-26. Kaltinamojo veiksmuose šioje veikoje yra visi sukčiavimo nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai. Jo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Viena iš apgaulė formų yra kaltininko piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, sudarydamas patikimo kokybiškas paslaugas teikiančio asmens įvaizdį ir nutylėdamas esmines aplinkybes, jog neturi verslo liudijimo ir neįsteigęs įmonės ar kitaip neregistravęs vykdomos veiklos, įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam 4000 Lt turtinę žalą. Taip pat ištirtais įrodymais nustatyta, jog veikos padarymo metu kaltinamasis dirbo darbus, susijusius tik su medienos apdirbimu. Tuo tarpu užsakymas priimtas ir sutartis sudaryta dėl gaminio iš nerūdijančio plieno pagaminimo. Akivaizdu, jog darbas su mediena ir nerūdijančiu plienu yra skirtingos veiklos rūšys, kiekviena iš jų reikalauja specifinių žinių, gebėjimų bei įrankių juos atlikti. Iš šioje byloje apklaustų liudytojų, davusių parodymus dėl kitų kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, parodymų seka, kad kaltinamasis turėjo tik medžio apdirbimo stakles ir tuo užsiėmė. Dalies darbų nekokybiškas atlikimas nagrinėjamu atveju teismo vertinamas tik kaip apgaulės palaikymas. Be to, kaltinamasis pripažino, jog nieko apie tai nepranešęs nukentėjusiajam, išvyko į užsienį. O tai yra dar vienas neginčytinų sukčiavimo požymių, nes toks kaltinamojo elgesys atima iš nukentėjusiojo bet kokią galimybę savo pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tokiu būdu kaltinamojo veika pagal LR BK 182 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.
V. Z. turto vagystė
Kaltinamasis V. Š. kaltu neprisipažino. Parodė, kad rado skelbimą dėl medienos pardavimo. Kartu su nukentėjusiuoju ją apžiūrėjo, išsivežė vieną blanką pabandymui. Mediena jam tiko. Pažadėjo už ją atsiskaityti, tačiau dėl žlugusio verslo iškilo finansinių problemų, todėl prievolės neįvykdė. Nukentėjusiajam apie tai nieko nepranešęs, išvyko į užsienį. Kaltę buvo pripažinęs tik tam, kad būtų nutraukta byla. Kadangi kaltę buvo pripažinęs bei atlyginęs nukentėjusiajam žalą, bylą buvo nutarukta.
Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2008 ar 2009 metais, dabar jau tiksliai neprisimena, interneto portale www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kad parduoda medieną, t.y., ąžuolines blankas. Gal po savaitės paskambino vyriškis, kuris norėjo apžiūrėti medieną. Medieną jis laikė pas pažįstamą R. J.. Medienos pirkti atvyko kaltinamasis V. Š.. Prisistatė, pasakė, kad gyvena Marijampolės sav., Mokolų kaime, V. Š. gatvėje. Tada jie kartu nuvyko į Kūlokų kaimą, kur pas R. J. buvo sandėliuojama jam priklausanti mediena. Sutarė, kad V. Š. pasiims kelias blankas apdirbimo išbandymui ir, jeigu jam tiks, pirks visą medieną. Tačiau daugiau V. Š. dėl medienos jam neskambino ir daugiau nepasirodė. Jis pagalvojo, kad V. Š. nuo sandorio atsisakė. 2010 m. kovo mėn. nuvyko pas R. J. ir pamatė, kad jam priklausančios medienos nebėra. R. J. jam paaiškino, kad 2009 m. gruodžio mėn. atvažiavo V. Š. ir, pasakęs, jog su V. Z. viskas sutarta, medieną per du kartus išsivežė. Tokiais veiksmais V. Š. jam padarė 9 528,50 Lt. turtinę žalą. Jis kreipėsi dėl to į policiją. Iš pradžių V. Š. kaltę neigė, teigė, kad būtų atsiskaitęs su juo ateityje, jau po medienos paėmimo. Tačiau tai buvo grynas melas, kadangi jokio susitarimo su juo, kad jis gali paimti medieną, nebuvo. Be to, medieną prieš paimant reikėjo suskaičiuoti ir apmatuoti. V. Š. jos paimti neturėjo leidimo. Be to, medienos pasigedo praėjus trims savaitėms nuo jos paėmimo, tačiau per tą laiką V. Š. apie jos paėmimą net nesiteikė informuoti, nors telefoną turėjo, nes pats buvo skambinęs. Jis pats ėmėsi V. Š. paieškų, tačiau jo nesurado. V. Š. prie namų buvo palikęs laišką su reikalavimu susisiekti, tačiau V. Š. jį ignoravo. Tada kreipėsi dėl vagystės į policiją. Pradėjus tyrimą policijoje, V. Š. prisipažino, kad be jo žinios ir leidimo pagrobė medieną, padarytą turinę žalą atlygino ir jie susitaikė, pasirašydami susitaikymo protokolą. Todėl šiuo metu jam pretenzijų neturi, nes jų nesutarimai buvo išspręsti ikiteisminiame tyrime. Kiek supranta, dabar ta byla yra atnaujinta.
Liudytojas R. J. parodė, kad turėjo ąžuolo medienos. Ją iš jo nupirko V. Z.. Jis sumokėjo pinigus ir buvo sutarta, kad mediena dar kurį laiką liks pas jį Kūlokų kaime. Praėjus kažkiek laiko, V. Z. pasakė, kad ta mediena jam jau nereikalinga ir jis ją pardavinės. Tikslaus laiko nepamena, V. Z. atsivežė pirkėją medienai apžiūrėti. Tai buvo kaltinamasis V. Š.. Apžiūrint medieną, dalyvavo ir jis. Apžiūrėję medieną, jie abu ją palikę, išvyko. Praėjus gal dviem ar trims savaitėms, atvažiavo V. Š. ir pradėjo krautis medieną. Sakė, kad su V. Z. suderinta ir tai daroma su jo leidimu. Medieną išsivežė per du kartus. Dar po kiek laiko atvyko V. Z. ir pasigedo medienos. Tada V. Z. papasakojo, kad ją išsivežė V. Š..
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2010-08-31 V. Z. protokolu-pareiškimu Marijampolės apskrities policijos komisariatui, kuriame jis nurodo, jog pavogta 10.03 m³ jam priklausančių ąžuolinių blankų(t.2, b.l.145); Susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad V. Š. ir nukentėjusysis V. Z., V. Š. pripažinus kaltę bei atlyginus nusikalstama veika padarytą žalą 2011-03-31 susitaikė LR BK 38 str. pagrindais(t.3, b.l.16).
Nors kaltinamasis kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančią medieną, saugomą pas liudytoją R. J., išsigabeno po kelių savaičių. Tam neturėjo nukentėjusiojo leidimo. Nebuvo apskaičiuotas tikslus medienos kiekis, todėl nebuvo ir sutarta dėl jos kainos. Tai rodo savavališką svetimo turto pasisavinimą ir atmeta kaltinamojo versiją apie tariamą jo nesugebėjimą tik laiku atsiskaityti už medieną. Kaltinamasis net tik, kad ją paėmė be leidimo ir neatsiskaitė, tačiau net ir neinformavo jos teisėto savininko apie patį paėmimo faktą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir 2011-03-31 Susitaikymo protokolas ir teismo sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju(BK 38 str.). Tokiu būdu, neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis pagrobė V. Z. priklausantį turtą, padarydamas 9 528,50 Lt. turtinę žalą. Todėl kaltinamojo kaltė pagal LR BK 181 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas byloje V. K. pareiškė byloje 4000,00 Lt. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.
Bylos nagrinėjimo metu gautas ieškovo raštiškas atsisakymas nuo civilinio ieškinio, kadangi kaltinamasis ir civilinis atsakovas V. Š. jam geranoriškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas byloje K. T. pareiškė byloje 164 420,00 Lt. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 10 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei išlaidas, jį atstovavusio teisininko pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1500,00 Lt. Jį palaiko ir prašo tenkinti.
Ieškinį grindžia tuo, kad CK 6.249 str. yra numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai). CK 6.263 str.1d.nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. To paties str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.333 str.2d. numato, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketino jį naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
2011-04-01d. tarp šalių buvo sudaryta notarinė žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 7.1.8. punktas nustatė, jog pardavėjas garantuoja, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketino jį naudoti, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Dėl kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str.2d. ir 178 str.1d., ieškovui buvo padaryta žymi turtinė žala, sudaranti 164 420,00 Lt. Ją sudaro išlaidos, kurias ieškovas apturės, kad iš kaltinamojo įgytą nekilnojamąjį turtą galėtų sutvarkyti taip, kad naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, t.y. gyventi tuo tikslu įgytame gyvenamajame name. Tam reikalingi 134 120,00 Lt. Taip pat 28 300,00 Lt. padaryta turtinė žala pagrobus turtą iš ieškovui po įgijimo nuosavybės teise priklausančio namo.
Dėl didelės vertės sukčiavimo ir vagystės ieškovas patyrė išgyvenimus, stresą, didžiulius nepatogumus. Kadangi įgydamas gyvenamąjį namą tikėjosi jame iškart įsikurti, todėl sumokėjęs didelę sumą ir pamatęs, kad jo įgytas turtas be žymių finansinių investicijų negali būti naudojamas pagal paskirtį, patyrė šoką. Turto įgijimui panaudojo iš kredito įstaigos gautas finansines lėšas, todėl tikėjosi be didesnių investicijų persikelti gyventi. Tačiau pamatęs, kad turės patirti dar labai daug išlaidų, buvo sukrėstas, patyrė didžiulius išgyvenimus. Parduodamas turtą kaltinamasis deklaravo ieškovui, kad turtas atitinka tiek projektinius reikalavimus, tiek saugaus naudojimosi pastatais standartus, tačiau iškart po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, prasidėjo nemalonumai, nepatogumai, kurie nėra pasibaigę iki dabar.
Kaltinamajam perdavus įgytą turtą, pastebėjo, kad iš namo pagrobti daiktai, kurie buvo įgyti su pastatu bei buvo jo priklausiniai: 7 vnt. radiatorių, kurių bendra vertė 2100 Lt., kieto kuro katilas, kurio vertė 5000 litų, virtuvės baldų komplektas su buitine įranga, kurio vertė 15000,00 Lt., šildymo kolektorius, kurio vertė 1500 litų, 8 vnt. rozečių, kurių bendra vertė 200 litų, dušo kabina, kurios vertė 1500 litų, veidrodinės vonios durys, kurių vertė 3000 Lt. Bendra pagrobto turto vertė 28 300,00 Lt. Po to paaiškėjo visa eilė pastato trūkumų, kurie sukėlė abejones dėl galimybės pastatu saugiai naudotis. Dėl kreiptasi į specialistus, kurie apžiūrėjo pastatą bei sudarė statinio techninės būklės įvertinimo aktą bei pateikė sąmatą. Neatlikus būtinų darbų, pastato eksploatavimas nėra galimas. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą būtinųjų atlikti darbų vertė 134 120,00 lt. Akivaizdu, kad ši suma yra didelė, atsižvelgiant į kainą, už kurią buvo įgytas pats turtas. Žinodamas apie tokių investicijų neišvengiamumą, ieškovas jo nebūtų pirkęs. Kadangi piniginės lėšos, reikalingos pastato remontui yra didelės, todėl ieškovas, jų neturėdamas iki šios dienos negali persikelti gyventi į nupirktą namą. Negali turto eksploatuoti pagal tą paskirtį, kuriai jį įgijo. Tai jam yra didžiuliai nepatogumai, nes turi ir toliau nuomotis gyvenamąjį būstą, išlaikyti būstą, nors turi įsigijęs savo gyvenamąjį plotą, kuriame, jeigu ne neteisėti atsakovo veiksmai, galėtų gyventi ir lėšas, kurias investuoja į kito būsto išlaikymą, galėtų investuoti į savo namo pagerinimus. CK 6.333 str. ir pirkimo-pardavimo sutartis nustatė atsakovui pareigą parduoti gyvenamąjį namą tokį, kuris atitiktų reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio turtui, kad pirkėjas galėtų šį turtą naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba informuoti apie esamus trūkumus, kad jis turėtų galimybę apsvarstyti perkamo turto kokybę, kainą ir apskritai įvertinti, ar pirkti šį turtą. Tačiau atsakovas šios pareigos sąmoningai nevykdė, kas rodo jo nusikalstamus ketinimus bei tikslą užvaldyti svetimą turtą. Šiuo pagrindu teigiama, kad prarasta gyvenimo kokybė, patirtas dvasinis šokas, pergyvenimai, nepatogumai ir yra neturtinė žala, kuri, kaip ir numatyta CK 6.250 str., turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir sunkus Dėl nurodytų priežasčių patirtą neturinę žalą įvertina 10 000,00 Lt. Taip pat Prašo priteisti 1500,00 Lt. turėtų išlaidų jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.
Kaltinamasis savo pozicijos civilinio ieškinio klausimu neišsakė, tik pareiškė, kad pageidautų nukentėjusiam atlyginti padarytą žalą. Savo pozicijos nekonkretizavo ir nedetalizavo.
Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog civilinis ieškovas turėjo tiesioginių nuostolių dėl jo atžvilgiu įvykdyto didelės vertės sukčiavimo bei jam priklausančio turto vagystės. Civilinis ieškinys įrodytas, pagrindas ir dydis nustatyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, dėl kiekvienos iš veikų, įvykdytų K. T. atžvilgiu. Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais: 2011-06-27 Statinio techninės būklės įvertinimo aktu(t.1, b. l. 73-88); Objektine bei lokaline sąmata, kurioje apskaičiuota, kad išlaidų suma statybinių konstrukcijų įrengimams ir darbams, reikalinga projektui ūkinio pastato rekonstravimui į gyvenamąjį namą su garažu V. Š. g. 10, Mokolų kaime, Marijampolės sav., yra 134 120,00 Lt(t.1, b. l. 91-94); 2011-04-01 Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartimi(t.1, b.l.34-43); Draudimo bendrovės žalos dėl pagrobto turto paskaičiavimu(t.1,b.l.116-117).
Teismas pilnai pritaria civilinio ieškovo pateiktam neturtinės žalos pagrindimui ir motyvacijai. Laiko, kad nurodytais motyvais jos reikalaujama pagrįstai, reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis yra adekvatus, neprieštarauja teismų praktikai bei protingumo ir teisingumo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 109 str., CK 6.263 str., 6.250 str., civilinis ieškinys tiek dalyje dėl turtinės, tiek ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamojo būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.), todėl nukentėjusiajam priteistinos išlaidos, jį atstovavusiam advokatui apmokėti. Iš byloje esančių advokato orderio bei pinigų priėmimo kvitų( t.3, b.l.142-143), seka, kad nukentėjusysis turėjo 1500,00Lt. išlaidų jį atstovavusiam advokatui apmokėti. Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(CK 6.249-6.251, 6.263 str.), ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo K. T. naudai.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo įvykdytos veikos, numatytos LR BK 178 str.1d. ir 182 str.1d., įstatymo priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.). Veika, numatyta LR BK 182 str.2d., įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.5d.). Kaltinamajam nei vienoje iš veikų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sukčiavime V. K. atžvilgiu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Kaltinamasis laikomas neteistu, kadangi jo teistumas išnykęs. Administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai.
Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam už jo įvykdytas nesunkias nusikalstamas veikas(BK 178 str.1d., 178 str.1d., 182 str.1d.)už kiekvieną iš jų, kaip asmeniui neturinčiam teistumo) skirtina laisvės apribojimo bausmė, žemesnė už sankcijos vidurkį. LR BK 182 str.2d. kaip sunkaus nusikaltimo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 8 metų. Atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, už šios veikos padarymą(sukčiavimas K. T. atžvilgiu)kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 64 str.1d.,4d, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas
NUSPRENDĖ:
V. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str.1d.(V. Z. turto vagystė) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9(devyniems)mėnesiams.
Pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str.1d.(sukčiavimas D. K. atžvilgiu) ir nuteisti laisvės apribojimu 6(šešiems)mėnesiams.
Pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str.1d.(K. T. turto vagystė) ir nuteisti laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams.
Pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str.2d.(sukčiavimas K. T. atžvilgiu) ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., 65 str., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2(dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo įvykdymui – pakeisti į suėmimą.
Priimti V. K. atsisakymą nuo 4000,00 Lt. civilinio ieškinio V. Š..
Iš V. Š.(a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), K. T.(a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 164 420,00 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai, 10 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 500,00 Lt. turėtų išlaidų atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.