Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) d., nebaustos administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Mikašiūnų k., Vilniaus r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. 2016 m. rugpjūčio 17 d., apie 16:48 val., Vilniaus r., Mikašiūnų k., Paukščių g., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,70 prom., vidutinis neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

Ž. S. posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimą pripažino, paaiškino, kad tą dieną, ryte, iš Anglijos atskrido jos dukra, todėl ji paruošė stalą, iškepė šašlykų ir jie visi pasėdėjo. Kai vaikai išvažiavo, jos vyras pasakė: „Tai ką, mes su tavim būsime dviese? Noriu dar vaikų.“ Tada jos vyras pradėjo kabinėtis ir įvyko ginčas, jis pradėjo stumdytis, todėl ji išėjo į pavėsinę, vyras atėjo iš paskos ir atnešė butelį. Jis pradėjo gerti. Kai ji ėjo į namą, pradėjo plėšti jos marškinėlius, todėl ji nuėjo į kitą kambarį, paėmė raktus nuo mašinos, nes galvojo pasėdės mašinoje, kol atvažiuos vaikai. Kai ji pasakė, kad nelips iš mašinos, jos vyras nuėjo į sandėliuką, paėmė kirvį ir atėjęs prie mašinos trenkė į mašinos stiklą su kirviu. Tada ji užvedė mašiną, pravažiavo pro vartus, užsuko į 2 keliuką ir sustojo prie kaimynų tvoros. Sustojusi neišeidinėjo iš mašinos, užgesino variklį ir stovėjo. Atbėgę sūnus ir dukra, pasakė, kad atvažiuos policija. Iki mašinos ji nuėjo, nes vyras pradėjo ją mušti, todėl norėjo pasislėpti. Vyras paėmė jos telefonus. Ji bijojo atidaryti mašinos duris, nes bijojo dėl savo gyvybės, kad kitas smūgis nebūtų jai į galvą. Pripažįsta, kad yra kalta, gailisi, neturėjo kitos išeities tuo momentu, tik norėjo pasprukti iš kiemo. Prašė teismo, skirti kuo švelnesnę baudą.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, buvo išvažiavęs. Kai grįžau namo, tėvas jį pasitiko ir pasakė, kad iškviestų policiją, nes motina išvažiavo neblaivi. Jie iškvietė policiją ir ją pasitiko. Po to jis iš tėvų sužinojo, kad buvo skandalas ir motina išvažiavo, kad nekliūtų jai. Mašina ant kelio stovėjo, mama ten netoli prie kaimyno buvo. Kai jis priėjo prie mamos, ji buvo susinervinusi, jos rankos drebėjo, buvo panikoje, nelabai galėjo ką paaiškinti. Jis nematė, kad mama būdama neblaivi vairuotų automobilį. Pagal tėvų pasakojimą kai motina atsisėdo į mašiną, tėvas su kirviu ar kuo trenkė. Motina jam sakė, kad tėvas grasino, bandė kažką padaryti ir ji pabėgo. Jis nežino, ar policija buvo informuota, kad smurtas buvo naudotas.

L. V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad pilietė su vyru susipykusi, išvažiavo iš kiemo, vyras bandė sulaikyti, tačiau ji nesuvaldžiusi automobilio kabino tvorą. Patruliai jau buvo įvykio vietoje, o jie atvažiavo ir įformino visą įvykį. Ž. S. detaliau nieko nepasakojo. Kai tvora kabino automobilį, jį apdaužė, jis neatsimena, ar mašinos langai buvo sveiki. Vyras į priekinį stiklą su kažkuo trenkė ir išdaužė, ar apgadino, bet Ž. S. toliau nuvažiavo. Ji neminėjo, kad namuose jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas. Ž. S. neprašė jos nuvežti į policijos komisariatą. Ji buvo pasimetusi, susinervinusi, prašė išvežti iš namų, nes nenori ten grįžti. Jie nematė smurto artimoje aplinkoje požymių. Ž. S., stovėjo, nevažiavo, vairavimo fakto taip pat nematė.

Pažeidimas įrodytas: Ž. S. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. Paaiškino, kad jos vyras buvo girtas ir lindo prie jos, todėl ji sėdo į automobilį ir stovėjo kieme užsidariusi. Vėliau vyrui sudaužius jos automobilio priekinį stiklą, ji norėjo automobilį pastatyti pas kaimynus, administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK KP valdybos kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog neblaivi vairuotoja įvažiavo į kaimynų tvorą. Atvykus į įvykio informacija pasitvirtino, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivi Ž. S., kuri susipykus su vyru, sėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Vairuotoja vairuodama automobilį kliudė kaimynų tvorą. Tvoros savininkė N. Š., dėl padarytos žalos pretenzijų neturėjo, A. G. S. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jis matė, kaip jo žmona Ž. S. išvažiavo iš kiemo girta. Apie tai jis pasakė savo sūnui, kuris išvažiavo jos ieškoti ir iškvietė policiją, alkotesterio parodymu kvitu iš kurio matyti, kad Ž. S. nustatytas 1,70 prom., girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurių matyti, jog buvo sulaikyta neblaivi vairuotoja. Nustatyta, kad automobilį vairavo Ž. S., patikrinus jai nustatytas 1,70 promilės neblaivumas.

Nors Ž. S. neneigia vairavus automobilį neblaivi, tačiau teismo posėdžio metu keliamas klausimas dėl padaryto pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, nurodant, kad buvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis. ATPK 17 straipsnyje numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teismas pažymi, jog pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, t. y. turi būti gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gręsiantis pavojus turi būti realus; gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sąlygoms. Teismas sprendžia, kad Ž. S. veiksmai neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, kadangi pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, Ž. S. pagalbos galėjo kreiptis į aplink gyvenančius kaimynus. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas pareigūnas V. G. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą Ž. S. neminėjo, kad namuose jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas, neprašė jos nuvežti į policijos komisariatą, taip pat nurodė, kad patys policijos pareigūnai nematė smurto artimoje aplinkoje požymių. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtinasis reikalingumas nėra teisėtas, nes jis neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Teismui nenustačius visų aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų siekiant pripažinti būtinąjį reikalingumą teisėtu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Ž. S. ATPK 17 straipsnio nuostatos netaikytinos. Teismas konstatuoja, kad Ž. S. pateikta versija, jog vairavo automobilį būdama neblaivi, dėl smurtaujančio neblaivaus vyro, yra gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės.

Ž. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padarius pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, kad vairuotojai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, į pažeidėjos asmenybę, kuri nebausta administracine tvarka, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui.

Teismo posėdžio metu Ž. S. atstovas adv. K. Ž. prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas netaikant teisės vairuoti atėmimo.

Pažymėtina, jog Lietuvos A. T., administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).

Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nors Ž. S. galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi, tačiau teismas pažymi, kad Ž. S. asmenybė, kad yra charakterizuojama teigiamai, aplinkybės, jog gyvena Vilniaus r., kur sudėtingas susisiekimas su Vilniaus miestu, ir jai bus sunku susirasti darbą neturint vairuotojo pažymėjimo, nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo klausimą. Ž. S. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Teismas sprendžia, kad Ž. S. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje panašiose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ž. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje ir skirti 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16060612286.

Išaiškinti Ž. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.