- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- 2-256-617/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01106-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
išvadą teikiančios institucijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei V. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. K. ieškiniu prašė nustatyti L. K., gim. 2013-(duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. 2014-(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės V. R. abiejų vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 170 € kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikams įsiskolinimą 7820 €.
Ieškovas paaiškino, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. jis su atsakove V. R. gyveno kartu kaip šeima jo tėvų namuose. 2013-(duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L. K., o 2014-(duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. K.. Pradžioje gyveno gerai, jis dirbo, su atsakove niekada nesipykdavo, tačiau gimus vaikams prasidėjo šeimyniniai rūpesčiai – prasidėjo vaikų ėjimas į darželį, skiepijimai, parengimas darželiui – vaikų aprengimas, suruošimas, o atsakovė nesugebėjo su tuo susitvarkyti, nesugebėdavo laiku atsikelti, vaikus nuprausti, išruošti ir nuvesti į darželį, o taip pat ir jų pasiimti. Ėmė pyktis tarpusavyje dėl vaikų nepriežiūros, dėl paprastų namų ruošos darbų – atsakovė nesugebėdavo pasigaminti valgio, nemokėjo tvarkytis, po ko ji išvažiavo pas tėvą į Vilnių pailsėti, ir tiesiog negrįžo. Nurodė, kad atsakovei pripažintas neįgalumas, ji nemoka skaityti, nemoka rašyti, lankė specialiąją mokyklą, anksčiau jis net galvojo, kad ji apsimetinėja, jog negali vaikais rūpintis, bet paaiškėjo, kad ji tiesiog nesugeba, neturi įgūdžių. Vėliau lankantis pas medikus, psichologus buvo jiems paaiškinta, kad ji nesugebėtų viena vaikais rūpintis dėl neįgalumo. Jis gimus vaikams dirbo, todėl pats neturėjo galimybės tvarkytis su vaikais dienos metu. Išvykusi gyventi į Vilnių atsakovė kartais atvažiuodavo porai dienų, o per paskutinį pusmetį ji nei karto nebuvo atvažiavusi. Visą laiką vaikai gyvena ten kur ir gimė – (duomenys neskelbtini) gatvėje Švenčionių r., vaikų seneliams priklausančiame name. Atsakovė yra sakiusi, kad jai atsibodo rutina, anksti keltis, vaikus suruošti į darželį, valgyti padaryti, ir draugėms pasakojo, kad atsibodo jai taip gyventi, todėl ir išvažiavo pas tėvą į Vilnių. Jau 2,5 metų jos nėra šeimoje – nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. jis vienas rūpinasi vaikais, gyvena su tėvais, jam padeda jo mama vaikus auginti. Jis šiuo metu nedirba, nes vaikus reikia prižiūrėti, vaikai serga, tada negali jų vesti į darželį, todėl turėjo išeiti iš darbo. Nežinantis tiesiog ką daryti, gyvena iš pašalpos iš seniūnijos ir nuo gruodžio mėnesio darbo birža pradėjo mokėti išmoką. Per mėnesį bendros pajamos iš pašalpų ir dukrelės neįgalumo pašalpa sudaro apie 350 €. Dukra turi neįgalumo grupe, kad lėtai vystosi, dažnai reikia važiuoti pas specialistus tikrintis. Gyvenimo sąlygos yra geros, vaikai turi savo kambarį, miega didelėje lovoje su antru aukštu, daugybę žaislų turi, yra pirtis, vaikai auga švarūs, nuprausti. Nuo atsakovės išvykimo ji neteikia jokių lėšų vaikų išlaikymui. Vaikais rūpinasi tik jis. Prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, kad atsakovė be jo žinios nepasiimtų vaikų ir bet kur jų nenuvežtų ir nepaliktų svetimų žmonių priežiūrai. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti vaikų išlaikymui po 170 € kas mėnesį kiekvienam, ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laiką 7820 € .
Ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytomis ir ieškovo paaiškintomis aplinkybėmis. Papildė, jog ieškovas vienas išlaiko vaikus iš gaunamų pašalpų, padedamas savo mamos – vaikų senelės. Atsakovė neinformavo teismo apie savo poziciją dėl ieškinio, ir nepretenduoja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Taigi, vaikų interesais yra, kad būtų nustatyta jų gyvenamoji vieta, kad vaikai žinotų su kuo jie gyvena, ir gautų prašomas priteisti lėšas jų išlaikymui. Atsakovė neprisidėjo prie vaikų išlaikymo nuo pat šalių išsiskyrimo, todėl turėtų būti tenkintas prašymas ir dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo. Medicininių duomenų, kad ieškovas būtų priklausomas nuo narkotinių medžiagų, byloje nėra gauta, jis pats pripažino, kad buvo suklydęs, ateityje pasižada, kad daugiau tokios situacijos nepasikartos. Prašo nustatyti L. K., gim. 2013-(duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. 2014-(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės abiejų vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 170 € kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš atsakovės 7820 € išlaikymo įsiskolinimą.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą tuo pagrindu, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės, kai jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, visiškai nesugebėtų viena rūpintis vaikais, pagal neįgaliojo pažymėjimo išdavimo terminą, jos neįgalumas nepasikeis. Atsakovas vaikus prižiūri, šeima gyvena jo tėvams priklausančiame name, kurių nuopelnu sukurtos esamos gyvenimo sąlygos. Šeimoje lankosi socialinis darbuotojas, jie kalbasi, bendrauja. Neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovo, jo atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad šalims T. K. ir V. R. 2013-(duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K., o 2014-(duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. K.. Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu. Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių dukros ir sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvu ( CK 3.169 straipsnio 2 dalis ). CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai ( rūpintojai ). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai nuo pat jų gimimo iki šiol faktiškai gyvena su ieškovu, jo tėvams priklausančiame name. 2015 m. rugpjūčio mėn. atsakovė paliko vaikus ieškovui ir išvyko į Vilnių ir nuo to laiko vaikus augina ieškovas. Iš bylos medžiagos, pateiktos V. R. asmens sveikatos istorijos matyti, kad atsakovei diagnozuota liga, (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negali rūpintis vaikais. Taip pat jai nuo 2015-08-20 iki 2058-11-14 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Teismas laiko, kad tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovas užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, pritarė ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsakovė prieštaravimo, kad jos vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei šiuo metu nesant duomenų, jog ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų L. ir V. gyvenamąją vietą su ieškovu.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi ( Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis ). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis ). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ).
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovės dukra ir sūnus gyvena su tėvu, kuris rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovė savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina, ji yra išvykusi, gyvena Vilniuje. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovui tenka didžiausioji vaikų rūpinimosi našta, nes su juo gyvena šalių vaikai. Ieškovas šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna išmoką vaikui ir šalpos ir neįgalumo pensiją vaikui, iš viso 190,04 €. Be to, ieškovas nurodė, kad jis registruotas darbo biržoje, gauna išmoką, todėl visos jo bendrai gaunamos pajamos, kartu įskaitant dukros neįgalumo pašalpą, sudaro apie 350 €. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien tėvo tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu niekur nedirba, kaip minėta, jai diagnozuota liga, (duomenys neskelbtini), dėl kurios jai nuo 2015-08-20 iki 2058-11-14 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Šios aplinkybės yra objektyviai egzistuojančios ir nepriklauso nuo atsakovės valios. Atsakovei mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija 230,45 € dydžio. Dėl ligos pobūdžio atsakovė negali ir faktiškai ateityje negalės dirbti, pagerinti savo materialinę padėtį. Nors ieškovas prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą po 170 € kas mėnesį kiekvienam vaikui, tokio dydžio išlaikymo, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovė neturi galimybių teikti. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į vaikų amžių iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams po 50 € kas mėnesį. Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes ( CK 3.192 straipsnis 2 dalis ). Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ( 2017-08-14 ). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms ( vaikų liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra ), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas ( CK 3.201 straipsnis).
Ieškovas teismo prašo iš atsakovės V. R. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 23 mėnesius, t. y. nuo 2015-08-19 kai atsakovė nustojo teikti bet kokį išlaikymą vaikams iki ieškinio teismui pateikimo, skaičiuojant po 170 € per mėnesį, iš viso 7820 €. CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai ( arba vienas iš jų ) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovas nurodė, jog gimus vaikams šalys dar gyveno kartu, po to atsakovė išvažiavo. Byloje nesant duomenų, jog tuo metu kai šalys gyveno kartu atsakovė neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, teismas laiko, jog teisė reikalauti išlaikymo šiuo atveju atsirado nuo 2015-08-19, t. y. nuo tada kai šalys išsiskyrė – faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog nuo to laiko ji teikė materialinį išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 50 € kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-08-19 iki ieškinio pateikimo teismui dienos ( 2017-08-14 ) – 2377 €. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaikų tėvas T. K..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-05-19 sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-2076-1055 ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 100 € žyminio mokesčio ( už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ) ir 36 € ( 50 x 2 x 12 mėn. x 3 proc. ) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso - 136 € žyminio mokesčio. Taip pat iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad ieškovui T. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 130 €. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies iš atsakovės valstybei priteistina 100 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, LR CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, 3.174, 3.192, 3.194 straipsniais, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: L. K., gim. 2013-(duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. 2014-(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu T. K. tėvo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš V. R., gim. (duomenys neskelbtini) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) L. K., gim. 2013-(duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. 2014-(duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2015-08-19 iki 2017-08-13 2377 € ( du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis € ) įsiskolinimą, o nuo 2017-08-14 priteisti išlaikymą po 50 € ( penkiasdešimt € ) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti T. K..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. R. 136 € ( vieną šimtą trisdešimt šešis € ) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Priteisti iš V. R. 100 € ( vieną šimtą € ) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti skubiai vykdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.