Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas Ž. R. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2019 m. vasario 5 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. R. 2019 m. vasario 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 4 d. bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nepaisydamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kauno m. Centro PK) tyrėjo I. Ž. rašytinio perspėjimo patraukti neeksploatuojamą automobilį, išsiųsto Ž. R. deklaruotos vietos adresu, paliko stovėti jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Pontiac transport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno AVPK 2019 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 22-ANR_N-213-2019 už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą Ž. R. buvo skirta 105 eurų dydžio bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu Ž. R. pateikė dėl jo skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Iš skundo turinio, galima suprasti, jog tarp teismui ir kitoms valstybės institucijoms bei bylą išnagrinėjusiai teisėjai reiškiamų įžeidimų, Ž. R. nurodo nesutinkantis su skundžiamos nutarties teiginiais, jog jis neatsiėmė jam siunčiamų dokumentų, vilkino bylos nagrinėjimą ir savo veiksmais pažeidė bendruomenės viešą interesą. Taip pat Ž. R. nurodo, jog skundžiamoje nutartyje aptariamą bylą išnagrinėjusi teisėja nepagrįstai nurodė rinkusi įrodymus (nes ji pati to nedarė). Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, apylinkės teismas jam nepateikė visų šiuo atveju reikšmingų dokumentų, be kita ko ir aptariamo automobilio nuotraukų, kuriomis remiamasi skundžiamoje nutartyje. Akcentuojama ir tai, jog Ž. R. nepadarė jokio administracinio nusižengimo bei pažymima, jog jis automobilio netvarko, siekdamas išsaugoti įkalčius, kurie padėtų nustatyti asmenį, suniokojusį jo automobilį. Taip pat nurodo, kad jo automobilis buvo nuplautas, o purvas ant jo galimai atsirado „dėl policijos daromos fotosesijos“, bei atkreipia dėmesį į tai, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė yra neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu tik todėl, kad šiuo metu yra neįmanoma jos apdrausti trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teigdamas, jog jam nuosavybės teise priklausančio automobilio laikymas namo, kuriame jis gyvena, kieme negali būti laikomas administraciniu nusižengimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nagrinėjamu atveju itin svarbu pažymėti tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Taigi, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako tik dėl esminių skundo argumentų, galinčių turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas yra nekonkretus, o didžiąją dalį jo turinio sudaro įvairūs įžeidimai skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, šią bylą išgarinėjusiai teisėjai ir kitoms valstybinėms institucijoms. Todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę bei aptartą Europos Žmogaus Teisių Teisų išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisako tik, dėl jo manymu, esminių Ž. R. apeliacinio skundo argumentų.

9. ANK 414 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pasirūpinti užtraukia baudą transporto priemonių savininkams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro trys būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama arba palikta be priežiūros; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose; 3) tokios transporto priemonės savininkas po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėma priemonių ja pasirūpinti. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje buvo pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju egzistuoja visi minėti ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, objektyviai patvirtina, kad Ž. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Pontiac transport“, v/n (duomenys neskelbtini) yra ne tik neeksploatuojamas, bet ir paliktas be priežiūros. Išrašas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (27-28 b. l.) patvirtina, jog minėtas automobilis yra ne tik neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bet ir neturi galiojančios privalomosios techninės apžiūros, dėl ko ši transporto priemonė yra išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, o jos dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Tai, kad aptariamas automobilis yra visiškai neprižiūrimas patvirtina ir byloje esantis kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotos šios transporto priemonė nuotraukos. Pažymėtina jog nors minėtos nuotraukos buvo padarytos skirtingu laiku (t. y. 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. sausio 4 d. ), tačiau visose jose užfiksuotas automobilis stovi toje pačioje vietoje, aptariamos transporto priemonės ratai netgi yra susmegę į žemę. Be to, dalyje nuotraukų matyti, jog automobilis yra labai purvinas, o vienas jo stiklas išdaužtas. Ir nors Ž. R. apeliaciniame skunde teigia įvairius paaiškinimus dėl nurodytos automobilio būklės (t. y. jog jis automobilio netvarko, siekdamas išsaugoti įkalčius, kurie padėtų nustatyti asmenį, suniokojusį jo automobilį; kad jo automobilis buvo nuplautas, o purvas ant jo galimai atsirado „dėl policijos daromos fotosesijos“, kad transporto priemonė yra neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu tik todėl, kad šiuo metu yra neįmanoma jos apdrausti trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui), tačiau jie yra laikytini tik jo gynybine versija, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina ir kitų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių egzistavimą, t. y. tai, jog aptariamas automobilis stovėjo bendro naudojimo kieme ir tai, jog po rašytinio įspėjimo Ž. R. nesiėmė jokių priemonių, kad juo būtų pasirūpinta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, jog aptariamu atveju egzistuoja visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl Ž. R. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, įvertinus tai, jog kaip minėta anksčiau, Ž. R. priklausantis automobilis stovėjo bendro naudojimo kieme, sprendžiama, jog savo apeliaciniame skunde jis visiškai nepagrįstai teigia, savo veiksmais (šiuo atveju neveikimu) nepažeidęs bendruomenės interesų.

12. Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad Ž. R. neatsiėmė jam siunčiamų dokumentų ir vilkino bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad apylinkės teismas Ž. R. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pranešimus siuntė net penkis kartus, tačiau visi šie pranešimai buvo grąžinti teismui, kaip neįteikti (o vėliau ir neatsiimti pašte). Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde Ž. R. patvirtina gyvenantis savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (t. y. (duomenys neskelbtini)) ir nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs atsiimti jam siųstų laiškų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Ž. R. nenuvykimas į paštą, atsiimti jam siunčiamų dokumentų, yra laikytinas sąmoningu bylos vilkinimu.

13. Ž. R. apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad teisėja rinko įrodymus, kadangi ji to nedarė. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėtina, jog tokio teiginio skundžiamoje nutartyje nėra (nurodyta, jog vertinami Institucijos surinkti įrodymai), o tai suponuoja išvadą, jog Ž. R. neteisingai interpretavo jos turinį ir argumentus, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo pritarti šiam Ž. R. apeliacinio skundo argumentui.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.