Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-10 · Administracinė byla Nr. eI-10015-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
eI-10015-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02376-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. el-10015-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02376-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjo D. M. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo šaukimu (b. l. 174). Skunde (b. l. 1–5) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo nuolat laikomas kamerose ankštomis sąlygomis, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Baldai užėmė didesnę kameros dalį, todėl jis beveik neturėjo laisvos vietos judėti. Kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos, žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta, kameros nebuvo remontuotos, nešvarios, nesutvarkytos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę. Jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo ne visai švarią patalynę. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo neplaudavo, dėl nešvarių rūbų įsiveisdavo kūno parazitai. Jis pats savarankiškai plaudavosi rūbus, o džiovinti nebuvo sąlygų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus. Dėl to jis patyrė nepatogumus, neigiamą poveikį jo garbei ir orumui, sveikatai, psichologinei būsenai. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo šaukimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 14-22) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad aktualiu laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-10-15 pažymos Nr. 60/09-36333 dėl D. M., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu periodiškai buvo kalinamas nuo 2017-01-10 iki 2018-09-04 šiose kamerose: kameroje Nr. 87 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,8 iki 3,92 m², kameroje Nr. 46 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,11 iki 3,67 m², kameroje Nr. 22 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,07 iki 4,06 m², kameroje Nr. 89 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,37 iki 3,75 m², kameroje Nr. 95 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,76 iki 4,38 m², kameroje Nr. 16 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,36 iki 3,82 m², kameroje Nr.11 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,55 iki 4,16 m², kameroje Nr. 9 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,13 iki 4,07 m², kameroje Nr. 45 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,3 iki 3,67 m², kameroje Nr. 67 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,76 iki 4,6 m², kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,48 iki 4,24 m², kameroje Nr. 42 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,71 iki 4,57 m², kameroje Nr. 2 buvo laikomas vienas ir jam teko 6,45 m², kameroje Nr. 12 buvo laikomi 2 asmenys ir vienam iš jų teko 8,65 m², kameroje Nr. 28 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,81 iki 4,41 m², kameroje Nr. 50 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,7 iki 6,22 m², kameroje Nr. 106 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,87 iki 4,69 m², kameroje Nr. 39 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 22,9 iki 5,73 m², kameroje Nr. 61 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,5 iki 4,37 m², kameroje Nr. 55 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,69 m².

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.

Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Kartu atsakovas nurodo, kad mikroklimato parametrams būdingas momentinis kintamumas, taigi, negalima konstatuoti, kad visą pareiškėjo buvimo laiką drėgmė neatitiko reikalavimų, nes tai priklauso tiek nuo lauko temperatūros, drėgmės, sezoniškumo, tiek nuo pačių asmenų veiksmų, tai yra patalpų vėdinimo/nevėdinimo.

Iš 2017-02-20 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-37 matyti, kad kameroje Nr. 87 apšvieta per maža, kameroje Nr. 89 tinkama. Temperatūra kamerose Nr. 87, Nr. 89 atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 95 – per maža. Drėgmė visose kamerose tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kamerose Nr. 87, 89 pelėsio nėra, kameroje Nr. 95 matomas pelėsis. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kamerose Nr. 22, Nr. 46 apšvieta tinkama. Temperatūra kamerose Nr. 22, Nr. 46 atitiko reikalavimus. Drėgmė kamerose Nr. 22, Nr. 46 tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Kamerose Nr. 9, Nr. 22, Nr. 46, Nr. 87 pelėsio nėra.

Iš 2018-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-1935 matyti, kad kamerose Nr. 11, 39, 45 oro drėgmė tinkama. Kamerose Nr. 11, Nr. 45 temperatūra per žema, kameroje Nr. 39 – tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Apšvieta visose kamerose tinkama. Pelėsio nėra.

Iš 2018-06-14 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-3769 matyti, kad kameroje Nr. 106 temperatūra, drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Santechnikos įrenginiai tvarkingi. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Iš 2018-08-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5666 matyti, kad kamerose Nr. 50 ir Nr. 61 temperatūra tinkama.

Iš 2018-10-29 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-7418 matyti, kad kameroje Nr. 55 apšvieta, temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Pažymi, kad dėl kitų sąlygų, kurių pareiškėjas neskundžia, atsakovas nepasisako.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuoja, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pažymi tai, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina inventorių, taip siekdami prisiteisti neturtinę žalą, tačiau atsakovas, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, nuolat atlieka kamerų remontą. Pridedamos atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais.

Patalpų valymas Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomas tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA.6-37, PA.6-55, PA-3769 bei dezinfekcijos planai. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose.

Dėl pareiškėjo materialinio aprūpinimo bei galimybės skalbtis

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi, o išduodama patalynė būdavo nešvari.

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Šio įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Atsakovas nurodo, kad minkštasis inventorius, higienos priemonės ir t. t. pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis minėtais teisės aktais, tai įrodo pridedama Asmeninė sąskaita Nr. 214 bei joje esantys pareiškėjo parašai, kurie patvirtina nurodytų daiktų gavimą.

Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai Nr. PA.6-37, PA.6-55. Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iš karto būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai ar kitas minkštasis inventorius yra netinkamas naudoti, neatitinka tikrovės.

Taip pat pareiškėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos skalbtis.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Informavo, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių TI esantiems suimtiesiems/nuteistiesiems ne tik nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, bet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priede nustatytomis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose.

Taigi, Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems/nuteistiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis.

Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

Kartu pažymi tai, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neskanaus maisto yra subjektyvi, paremta asmenine nuomone, todėl nevertintina ir atmestina.

Dėl perteklinio reikalavimo pateikti medžiagą

Pažymi, kad pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl san. mazgo įrengimo nereiškia, todėl duomenys apie jų įrengimą neteikiami.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo D. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-10-15 pažyma Nr. 60/09-36333 „Dėl D. M.“ (b. l. 25-38), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-01-10 iki 2018-09-04 (584 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 584 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 584 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus ir pareiškėjo argumentas, jog jam tekdavo gerokai mažiau ploto, nei numato teisės normos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 87 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,74 m²) teko nuo 3,55 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,44 m² (kameroje 4 asmenys), 5,91 m² (kameroje 3 asmenys), 8,87 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,32 m²) teko nuo 3,26 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,08 m² (kameroje 4 asmenys), 5,44 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 61 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,59 m²) teko nuo 3,90 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,20 m² (kameroje 3 asmenys), 7,80 m² (kameroje 2 asmenys), 15,59 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 22 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,20 m²) teko nuo 3,84 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,8 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 89 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,78 m²) teko nuo 3,56 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,45 m² (kameroje 4 asmenys), 5,93 m² (kameroje 3 asmenys), 8,89 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 106 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,51 m²) teko nuo 4,30 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,38 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 95 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,29 m²) teko nuo 4,07 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,43 m² (kameroje 3 asmenys), 8,15 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 16 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,91 m²) teko nuo 3,58 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,48 m² (kameroje 4 asmenys), 5,97 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 12 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,64 m²) teko 7,82 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 42 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,89 m²) teko nuo 4,18 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,22 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 11 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,81 m²) teko nuo 3,70 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,94 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 9 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,57 m²) teko 3,64 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,86 m² (kameroje 3 asmenys), 7,29 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,35 m²) teko nuo 3,27 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,09 m² (kameroje 4 asmenys), 5,45 m² (kameroje 3 asmenys), 8,18 m² (kameroje 2 asmenys), 16,35 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 67 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 22,00 m²) teko nuo 4,4 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,5 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 26 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,93 m²) teko nuo 3,73 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,98 m² (kameroje 3 asmenys), 7,47 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 2 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 5,49 m²) teko 5,49 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 28 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,81 m²) teko nuo 4,20 m² (kameroje 4 asmenys iki 8,41 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 50 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,48 m²) teko nuo 5,83 m² (kameroje 3 asmenys) iki 8,74 m² (kameroje 2 asmenys), 17,48 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 39 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,85 m²) teko nuo 5,21 m² (kameroje 4 asmenys) iki 6,95 m² (kameroje 3 asmenys), 10,43 m² (kameroje 2 asmenys), 20,85 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 55 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,54 m²) teko 4,39 m² (kameroje 4 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 44–47) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 Apie 2016 metais atliktus remonto darbus (b. l. 48-51), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 Apie 2017 metais atliktus remonto darbus (b. l. 52-54), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (b. l. 55–65) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017-2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, demontuotos ar perstatytos lovos, stalas, suolas, kėdės (pvz.: kamerose Nr. 2, 95, 12, 89), įrengtos naujo tipo lovos. Taigi, pareiškėjas nebuvo laikomas ankštomis sąlygomis ir turėjo laisvos vietos judėti, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos, žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta, kameros nebuvo remontuotos, nešvarios, nesutvarkytos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (b. l. 91–94, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 87, Nr. 89, Nr. 95. Išmatuota dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 87 ir Nr. 95 neatitiko nustatytų ribinių dydžių (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14). Išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 89 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Nustatyti oro temperatūros dydžiai (18⁰C) atitiko kamerose Nr. 87, Nr. 89. Oro temperatūra kameroje Nr. 95 žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16). Santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 87, Nr. 89, Nr. 95 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Ant kamerų Nr. 87 ir Nr. 89 sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra. Ant kameros Nr. 95 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 95–99) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 22, Nr. 9, Nr. 46, Nr. 87. Nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 22 ir Nr. 46 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 93 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:20105 reikalavimus. Oro temperatūra kamerose Nr. 22 ir Nr. 46 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Santykinės oro drėgmės vertės visose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Nustatyta, jog kamerose Nr. 9, Nr. 22, Nr. 46, Nr. 87 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kamerų Nr. 9, Nr. 22, Nr. 46, Nr. 87 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 100–103) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 11, Nr. 39, Nr. 45. Nustatyta, kad kamerose Nr. 11, Nr. 39, Nr. 45 santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamerose Nr. 11 ir Nr. 45 (matavimus atliekant prie atviro lango) gyvenamųjų patalpų oro temperatūra žemesnė kaip 18⁰C – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas. Oro temperatūra kameroje Nr. 39 (matavimus atliekant prie atviro lango) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Bendra dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 11, Nr. 39, Nr. 45 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Patikrinus kamerų patalpas (langus, sienas, lubas) ir jose esančius įrenginius (apšvietimo įrenginius, elektros instaliaciją ir kt.) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, nustatyta, kad kamerose Nr. 11 ir Nr. 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Ant kamerų Nr. 11, Nr. 39, Nr. 45 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpos, bendrojo naudojimo ŠTI vietos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5666 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., b. l. 104–105) konstatuota, kad išmatuota oro temperatūra kamerose Nr. 50 ir Nr. 61 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-3769 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 8 d., t. 1, b. l. 106–107) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 106. Dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 106 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti kameros Nr. 106 gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Kameroje Nr. 106 santechniniai įrenginiai techniškai tvarkingi. Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, santechninius įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrinimo metu tikrintų gyvenamųjų kamerų santechniniai įrenginiai buvo švarūs, tvarkingi.

Ant kameros Nr. 106 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. spalio 29 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-7418 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 18 d., b. l. 108-110) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 55. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 55 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 55 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Ant kameros Nr. 55 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Ir nors kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės, tačiau iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (b. l. 91–94, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) matyti, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 87 ir Nr. 95 neatitiko nustatytų ribinių dydžių (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14), oro temperatūra kameroje Nr. 95 žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16), ant kameros Nr. 95 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39), iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 100–103) matyti, kad kamerose Nr. 11 ir Nr. 45 (matavimus atliekant prie atviro lango) gyvenamųjų patalpų oro temperatūra žemesnė kaip 18⁰C – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas, kamerose Nr. 11 ir Nr. 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. spalio 29 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-7418 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 18 d., b. l. 108-110) matyti, kad kameroje Nr. 55 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), todėl nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai vertintini pareiškėjo naudai. Taigi, matyti, kad buvo patikrinta 13 kamerų, iš 20, kuriose buvo pareiškėjas. Kai kuriose kamerose pareiškėjas buvo keletą valandų (pvz.: kamera Nr. 28, Nr. 42) ar keletą dienų (pvz.: kameros Nr. 9, Nr. 2, 106, Nr. 55 ir kt.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 Apie 2016 metais atliktus remonto darbus (b. l. 48-51), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 Apie 2017 metais atliktus remonto darbus (b. l. 52-54), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (b. l. 55–65) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017-2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 16 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; kameroje Nr. 87 – pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas; Nr. 2, Nr. 46 – apšvietimo remontas; Nr. 61 – pelėsio šalinimas, sienų, lubų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, klozeto sumontavimas; Nr. 39 – sienų glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų dažymas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto, naujo praustuvo sumontavimas, grotų, lovų dažymas, stalo, suolų, kėdės, lentynų dažymas ir montavimas; Nr. 2 – nušveistos lubos, sienos, perdažytos lubos, sienos, išardytas san. mazgo pjedestalas, išklotos grindų ir sienų plytelės san. mazge, sumontuotas klozetas, išmontuotas nereikalingas gultas, perdažytos grotos, sumontuotas san. mazgo atitvaras; Nr. 95 – nuvalytos sienos, užtepta hidroizoliacija, sienos, lubos nuglaistytos, išardytas san. mazgo pjedestalas, san. mazgas išklijuotas plytelėmis, pervedžiota elektros instaliacija, išmontuoti pertekliniai gultai; Nr. 106 – nuvalytos lubos, sienos (pelėsis), užteptas hermetikas, perdažytos lubos, sienos; Nr. 12 – suremontuotos sienos, lubos, perklijuotos sienų ir grindų plytelės, perdažytos lubos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; sutvarkyta pakyla pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, pakabintos pakabos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių. Įrengtos naujo tipo lovos; Nr. 89 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsio, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai), perdažytos sienos, lubos, perklijuotos sienų ir grindų plytelės, įrengti nauji gultai, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 50 – išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, todėl pareiškėjo argumentas, kad kameros nebuvo remontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planą 2016-2017 m. m. (b. l. 69-77) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (b. l. 66–68).

Pareiškėjas, apibrėždamas skundo ribas, neskundė sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu ar nemaloniais kvapais iš sanitarinio mazgo, todėl laikytina, kad neskųstos kalinimo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais nesikreipė.

Be to, pareiškėjas savo skundą grindė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis ir dalį savo skundo grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir jau galiojo visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką (nauja redakcija nuo 2018-11-01), o be to, pareiškėjas buvo laikomas ne areštinėje, o Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros buvo nešvarios ir nesutvarkytos.

Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (b. l. 91–94, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad tikrintose kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 95–99) konstatuota, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Nustatyta, jog tikrintose kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 100–103) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpos, bendrojo naudojimo ŠTI vietos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-3769 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 8 d., t. 1, b. l. 106–107) konstatuota, kad tikrintose kamerose santechniniai įrenginiai techniškai tvarkingi. Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, santechninius įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrinimo metu tikrintų gyvenamųjų kamerų santechniniai įrenginiai buvo švarūs, tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. spalio 29 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-7418 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 18 d., b. l. 108-110) konstatuota, kad tikrintose kamerose veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Tai patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planas 2016-2017 m. m. (b. l. 69-77) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (b. l. 66–68). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl galimybės skalbti drabužius, pūvančių čiužinių

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo ne visai švarią patalynę. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo neplaudavo, dėl nešvarių rūbų įsiveisdavo kūno parazitai. Jis pats savarankiškai plaudavosi rūbus, o džiovinti nebuvo sąlygų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (b. l. 91–94, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 95–99) konstatuota, kad švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką (b. l. 78-80), Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek ŠTI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal ŠTI direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (b. l. 81-84), papildytą 2015-11-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“(b. l. 85), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (b. l. 86-90), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Pagal nustatytą tvarką, neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį.

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatytomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje apatinių drabužių, asmeninės patalynės, viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkomis. Pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, tačiau šis argumentas paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais aktais. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių. Pareiškėjo argumentas paneigiamas Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmenine sąskaita Nr. 214 (b. l. 40-41), kur už išduotą patalynę, higienos priemones ir kt. pasirašė pats pareiškėjas, pretenzijų dėl kokybės nepareiškė, neprašė jų pakeisti. Pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti, paneigiami aukščiau paminėtais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktais ir į bylą pateiktais Šiaulių tardymo izoliatoriaus apatinių drabužių, asmeninės patalynės, viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkomis. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl maisto energetinės vertės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus.

Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas.

Iš administracinėje byloje esančių cheminių tyrimų protokolų (b. l. 110-115, 121-122), Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų (b. l. 166-120, 123-127) matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai vietoje negaminami, atvežami termosuose paruošti. Patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta.

Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl maisto skonio ir jo kaloringumo, nes argumentai yra subjektyvūs, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Juo labiau, dėl nurodytų argumentų pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesukreipė.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė nepatogumus, neigiamą poveikį jo garbei ir orumui, sveikatai, psichologinei būsenai.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 130-162) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neišsakė, nurodė kuo serga, turėtas operacijas, žalingus įpročius. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl dantų skausmo, rėmens, kosulio. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 61/04-2601 (b. l. 39) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2018-09-04 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais, prašymais dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad visas 584 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 584 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiškėjas neskundė privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu ar nemalonių kvapų iš sanitarinio mazgo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau šiuo atveju satisfakcija netaikytina, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gana ilgą laiko tarpą, iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad įvairiais laikotarpiais kamerose Nr. 87 ir Nr. 89 užfiksuoti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimai, kameroje Nr. 95 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punkto pažeidimai, kamerose Nr. 11 ir Nr. 45 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimai, kamerose Nr. 11, Nr. 39, Nr. 55 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai pripažinti pagrįstais (viso: 353 dienos). Tuo pačiu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei tai, kad į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po išvykimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais, prašymais dėl skunde nurodytų kalinimo sąlygų nesikreipė, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 350 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 4000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-6820 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 176), iš kurios matyti, kad pareiškėjo D. M. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 130 Eur. Kadangi pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos proporcingai pareiškėjui priteistai sumai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui D. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, antrinės teisinės pagalbos išlaidas 12 Eur (dvylika eurų 00 ct).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė