Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2016-11-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-3506-272/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-02
Bylos Nr.
e2YT-3506-272/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02858-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Pareiškėjas
N. H.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3506-272/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02858-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 2 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos N. H. pareiškimo ir patikslinto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – vaiko tėvystės, tėvui mirus, - nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi, konstatavus, kad pareiškimas paduotas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų, pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2016-10-31 pareiškimo trūkumams pašalinti, o būtent: 1) suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 str. 3 d.). pareiškime turi būti nurodoma dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, - jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai, (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 443 str. 2 d.). Pareiškėja suinteresuotu asmeniu (o ne - išvadą duodančia institucija) į bylą įtraukė Elektrėnų vaiko teisių apsaugos skyrių (pažymėtina, kad neteisingai nurodytas pavadinimas, turi būti – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), neturintį jokio materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, nes pareiškėjos prašomos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatytas negali sukelti jos nuodytam suinteresuotam asmeniui jokių teisinių pasekmių. Tačiau pareiškėja neįtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu sūnaus E. H., gim. (duomenys neskelbtini), jau turinčio ribotą civilinį procesinį veiksnumą ir, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, trauktino į bylą suinteresuotu asmeniu. Be to, pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. yra E. H. biologinis tėvas, pareiškime nurodė, kad S. R. iki 2001-07-21 bažnytinės santuokos su ja sudarymo santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo, tačiau suinteresuotais asmenimis šioje byloje turėtų būti ne tik S. R. vaikai ar sutuoktinė (jeigu tokia buvo), bet ir jo kiti artimi giminaičiai - tėvai ir pan., bet pareiškėja apie juos nieko nenurodė pareiškime ir nepateikė jokių duomenų apie juos, o įstatymas nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 4 p.), bei prie pareiškimo turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d., 447 str. 3 p.), todėl pareiškėja įpareigotina tokius duomenis pateikti (pažymėtina, kad pareiškėja yra atstovaujama advokatės, kuri privalo padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises). Be to, iš pareiškimo nėra aišku, ar apskritai egzistavo toks asmuo kaip S. H., įrašytas kaip E. H. tėvas vaiko gimimo liudijime, todėl pareiškėja turi tai patikslinti bei pateikti teismui sūnaus E. H. gimimo įrašą, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 14.4 punktas nustato: „Kai remiantis santuokos liudijimu, bendru tėvo ir motinos pareiškimu arba teismo sprendimu vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas kitas asmuo, kol šis įrašas nenuginčytas, negalima tėvystės nustatyti ypatingąja teisena“; 2) pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 str. 1 d.). Pareiškėja nurodė, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu pagrįsti S. (ar – S.?) R. tėvystę sūnui E. H. bei suteikti jam tėvo pavardę (pažymėtina, kad tokio prašymo pareiškėja nepareiškė), iš ko galima daryti išvadą, kad faktą prašoma nustatyti vaiko kilmės nustatymo tikslu, bei kad tokio fakto nustatymas turės įtakos paveldėjimui. Jeigu pareiškėja prašo nustatyti minėtą faktą paveldėjimo tikslu, pareiškime tiksliai turi būti nurodytas toks tikslas (o ne – „...turės įtakos...“) bei turi būti nurodyta, kokio turto paveldėjimo tikslu nustatytinas faktas, todėl pareiškimas ir pareiškėjos prašymas tikslintinas. Pareiškėjai patikslinus prašymą, priklausomai nuo paveldimo turto į bylą suinteresuotais asmenimis į bylą trauktinos valstybės institucijos, o būtent: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-13 nutarimu Nr. 259, 43 punktu, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, o pagal minėtų taisyklių 2 punktą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Pagal LR centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnį, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra VĮ „Turto bankas“.

Šalies argumentai

Pareiškėja, šalindama nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, juos pašalino netinkamai, o būtent: pareiškė pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo pašalino teismo nutarties 2-me punkte nurodytus trūkumus. Šalindama teismo nutarties 1-me punkte nurodytus trūkumus pareiškėja įtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu pareiškėjos sūnų E. H.; be to, prie patikslinto pareiškimo pridėjo VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2016-10-19 pažymą Nr. GR.3A-2466 apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad S. R. tėvai – K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini); apie S. R. tėvus K. R. ir V. R. pareiškėja pareiškime nurodė, kad jie yra mirę, bei nurodė, kad ji negali gauti tai patvirtinančių įrodymų, nes tai yra duomenys apie jai svetimus trečiuosius asmenis, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi dėl minėtų įrodymų gavimo ir buvo atsisakyta jai juos pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėja yra atstovaujama advokatės, kuri privalo padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nevisiškai pašalino teismo nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, todėl pareiškimas ir patikslintas pareiškimas laikytini nepaduotais ir grąžintini pareiškėjai, tačiau tai neužkerta kelio pareiškėjai, pašalinus nurodytus pareiškimo trūkumus, vėl kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 115 str. 3 d.,

nutaria:

pareiškėjos N. H. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – vaiko tėvystės, tėvui mirus, - nustatymo laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjai.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjai ir jos atstovei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič