Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-8562-587/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-06
Bylos Nr.: e2-8562-587/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02941-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: UAB „Sinėja“, UAB „KD Jupiter“
Trečiasis asmuo: V. B., UAB „Hegelmann transporte“, UAB „Diessman Freight“, Achmea

Kategorijos

2.6.10.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.26pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.39.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-8562-587/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02941-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.3, 2.6.26, 2.6.39.2.5.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė,sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės UAB „Sinėja“ atstovui S. Š., atsakovės UAB „KD Jupiter“ atstovei advokatei R. A., trečiajam asmeniui V. B., trečiojo asmens UAB „Hegelmann transporte“ atstovui advokato padėjėjui M. B., trečiojo asmens UAB „Diessman Freight“ atstovui advokatui M. P.,

nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Diessman Freight“ atstovui, trečiųjų asmenų Achmea (Centraal Beheer) Schadeverzekeringen N. V. , International Insurance Company of Hannover SE atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Sinėja“, UAB „KD Jupiter“, tretieji asmenys V. B., UAB „Diessman Freight“, UAB „Hegelmann transporte“, Achmea (Centraal Beheer) Schadeverzekeringen N. V. , International Insurance Company of Hannover SE dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės atstovė paaiškino bei ieškovė ieškiniuose nurodo, kad pagal 2016-07-01 vežimo sutartį vežėjas UAB „KD Jupiter“ įsipareigojo užsakovo AB „Apranga“ arba jo nurodyto kito krovinio siuntėjo jam perduotą krovinį priimti ir nugabenti į paskirties punktą bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o užsakovas įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Šalys nesitarė dėl vežėjo atsakomybės ribojimo už krovinio praradimą. Užsakovas AB „Apranga“ užsakė, kad vežėjas UAB „KD Jupiter“ pervežtų krovinį (drabužius) maršrutu Vokietija – Lietuva gavėjui AB „Apranga“. Šio krovinio pervežimui vežėjas UAB „KD Jupiter“ (susitariantis vežėjas) pasitelkė kitą vežėją UAB „Sinėja“ (faktinis vežėjas). 2017-02-24 UAB „KD Jupiter“ informavo AB „Apranga“, kad vilkikui stovint nemokamoje, nesaugomoje, nefilmuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje Lenkijoje, buvo pavogtas AB „Apranga“ priklausantis krovinys, gabentas iš Vokietijos. Viso dingo 4 paletės (111 dėžių) iš kurių S'Oliver (38 dėžės) ir Comma (73 dėžės). Įvykio metu AB „Apranga“ krovinio sugadinimo turtinis interesas ieškovės buvo apdraustas. Įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Apskaičiuojant nuostolį ir išmokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Krovinių draudimo taisyklėmis Nr. 24. Atsižvelgiant į tai, priimtas sprendimas išmokėti 32.897,62 Eur draudimo išmoką. Ieškovė išmokėjo 32.897,62 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „KD Jupiter“ ir faktiškai krovinį vežusi atsakovė UAB „Sinėja“ abi laikytinos vežėjais. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. AB „Apranga“ su UAB „KD Jupiter“ buvo sudariusi ilgalaikę krovinių pervežimo sutartį. Atsakovė UAB „KD Jupiter“ turėjo informaciją apie gabenamas prekes, bei žinojo, kas užsakovas ir kokius krovinius veža. Atsakovė UAB „Sinėja“, kaip faktinis vežėjas, turėjo žinoti, jog veža brangų ir vagiamą krovinį. Vagystė įvyko, kai atsakovės vairuotojas 2017-02-24 nakčiai sustojo Przewalanko miesto, Lenkijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Ieškovė pateikia gerb. teismui dvi Przewalanko miesto, Lenkijoje, automobilių stovėjimo aikštelės nuotraukas, kurios akivaizdžiai patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė apsupta medžių, nėra apšviesta, nėra aptverta bei saugoma, nei aikštelėje, nei jos prieigose nėra jokio ženklo, informuojančio apie aikštelės filmavimą vaizdo kameromis, nei aikštelėje nei prieigose nėra jokio ženklo ir/ar kitokios informacijos apie tai, kad šioje aikštelėje būtų Lenkijos transporto inspekcijos atstovai. Nagrinėjamu atveju vairuotojas nesielgė net minimaliai atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė visų įmanomų priemonių krovinio saugumui užtikrinti bei krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti. Vežėjas, kaip paslaugos teikėjas, o ne užsakovas turi daryti viską, kad apsaugotų krovinį nuo praradimo ar vagysčių, ir ši apsauga turi būti paties vežėjo parenkama atsižvelgiant į gabenamo krovinio savybes. Atsakovės vykdžiusios krovinio vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą jo pervežimo metu, ir kaip savo srities profesionalės, nuolat užsiimančios krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, tačiau to nepadarė. Vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Krovinys buvo prarastas dėl vežėjo didelio neatsargumo, kuris lemia neribotos civilinės atsakomybės vežėjui taikymą. Prašo solidariai priteisti ieškovei iš atsakovių 27.375,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „KD Jupiter“ 922.35 Eur palūkanų, priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Sinėja“ 364.19 Eur palūkanų, solidariai priteisti ieškovei iš atsakovių 5 % dydžio metines palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Sinėja“ su ieškovės AB „Lietuvos draudimas” pareikštu ieškiniu nesutinka. Atstovas paaiškino ir atsiliepime nurodo, kad UAB „Sinėja“ kaip faktinė krovinio vežėja, gavo sutartinio krovinių pervežimo operatoriaus UAB „Hegelmann Transporte“ tiesioginius vadybininko D. M. nurodymus UAB „Sinėja“ naudojamos transporto priemonės Volvo v.n. (duomenys neskelbtini)FZ221 vairuotojui V. B., be kita ko vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija ir pasikrauti krovinį, gabenamą krovinio gavėjui AB „Apranga“. 2017-02-20 atvažiavus į nurodytą pakrovimo vietą, krovinio siuntėjas O. B. Freier GmbH į transporto priemonę pakrovė užsakyme nurodytą krovinį. Pasak vairuotojo V. B., AB „Apranga“ skirtas krovinys buvo supakuotas uždarose kartoninėse dėžėse, o krovinį lydintys dokumentai vairuotojui buvo perduoti užklijuotose vokuose ant kurių buvo nurodyta krovinių gavėja AB „Apranga“. Vairuotojas pagal jam bendrovės nustatytas pareigines instrukcijas, bei krovinio siuntėjo jam išduotą CMR krovinių gabenimo važtaraštį, patikrino krovinio įpakavimą, markiravimą ir vietų skaičių. Vairuotojas būdamas pakrovimo vietoje, jam tiesiogiai vadovaujančio UAB „Hegelmann Transporte“ vadybininko D. M. paklausė apie gabenamo krovinio pobūdį, į tai jam buvo atsakyta, kad tai kažkokia tekstilė ir pats vadybininkas tiksliai nežino krovinio pobūdžio. Taigi krovinio pakrovimo metu faktinė krovinio vežėja ir pervežimą vykdantis vairuotojas nei iš krovinio siuntėjo s O. B. Freier GmbH, nei iš tiesioginio krovinių vežimo operatoriaus UAB „Hegelmann Transporte“ vadybininko D. M. negavo jokios informacijos apie krovinio pobūdį bei vertę. Tranzito iš Vokietijos į Lietuvą metu buvo laikomasi bendrovės nustatytų ir naudojamų padidintų nei įprastai krovinių vežimo praktikoje naudojamų tarptautiniams krovinių vežimams numatytų saugumo priemonių. 2017-02-23 tranzito per Lenkiją metu, vairuotojo darbo laikui einat į pabaigą, vairuotojas nusprendė sustoti poilsio aikštelėje, pritaikytoje tarptautinio transporto sustojimui, kurioje bendrovės ir kitų transporto įmonių vilkikai saugiai stovėjo eilę metų, todėl bendrovės laikoma kaip saugi ir tinkama transporto priemonių stovėjimui. Aikštelė naudojama Lenkijos transporto inspekcijos vykdomoms transporto patikroms, joje nuolat budi Lenkijos transporto inspekcijos darbuotojai, teritorija stebima vaizdo kameromis. Bendrovės automobilis 2017-02-23 buvo pastatytas tarp eilės kitų transporto priemonių. Vairuotojas prieš eidamas ilsėti apžiūrėjo transporto priemonę, patikrino krovinių skyriaus troso bei puspriekabės durų užrakinimo spynos būseną bei poilsio metu nepaliko transporto priemonės. 2017-02-24 ryte vairuotojas pastebėjo, kad kažkieno fiziškai įsilaužta į puspriekabę ir pavogta dalis gabenamo krovinio. Vairuotojas nedelsiant iškvietė Lenkijos policiją bei atvykusiems policijos pareigūnams davė parodymus, apie vagystę pranešta UAB „Hegelmann Transporte“ vadybininkui D. M. bei UAB „Sinėja“ vadovui. 2017-02-24 UAB „Hegelmann Transporte“ vadybininkas D. M. UAB „Sinėja“ atsiuntė užsakymą krovinių gabenimui. UAB„Sinėja“ apie įvykį pranešė draudimo bendrovei bei pateikė duomenis krovinių ekspeditoriams. 2017-02-27 vairuotojas apie įvykį pranešė UAB „Sinėja“ vadovui bei suteikė daugiau informacijos susijusios su šiuo įvykiu. UAB „Sinėja“ vežėjo atsakomybę draudusi draudimo kompanija Central B. A., siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei nustatyti vagyste padarytos žalos dydį pas nepriklausomus tarptautinius ekspertus A. H. GmbH užsakė survėjerių tyrimą. Survėjerių atliktu tyrimu buvo nustatytos įvykio aplinkybės, nustatytas krovinio savininkams padarytas žalos dydis. Kadangi survėjerų atliktas tyrimas nustatė, kad bendrovė vykdė draudimo sutartyje nustatytas draudimo sąlygas, pagal survėjerių atliktą žalos paskaičiavimą, draudimo kompanija bendrovei 2017-08-18 išmokėjo draudimo pagal CMR konvencija nustatytą vežėjo atsakomybės sumą, kuri turėtų būti perduota dėl vagystės nukentėjusiems krovinių savininkams.

3. UAB „Sinėja“ 2017-11-20 gavo AB „Lietuvos draudimo“ pretenziją Nr. R0001862432 dėl išmokos išieškojimo. Siekiant nustatyti su pinigų sumokėjimu iškilusius neaiškumus, bendrovė susisiekė su dokumente nurodytais AB „Lietuvos draudimas“ žalų skyriaus darbuotojais, tačiau jiems nepaaiškinus pretenzijos pagrįstumo aplinkybių, buvo nusiųsti elektroniniai laiškai, į kuriuos AB „Lietuvos draudimas“ taip pat neatsakė. Nors AB „Lietuvos draudimas“ neatsakė į UAB „Sinėja“ laiškus, nesant ginčo dėl prarasto krovinio dalies žalos pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte numatytą 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio kompensavimą, UAB „Sinėja“ vienašališkai AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo survėjerių nustatytą 5521,68 Eur žalą.

4. Taigi UAB „Sinėja“ išmokėjus AB „Lietuvos draudimas“ 5521,68 Eur žalos sumą, nėra ginčo dėl CMR konvencijoje 23 straipsnyje 3 punkte numatytos 8,33 atsiskaitymo vienetais ribojamos vežėjo atsakomybės. Ginčas kyla dėl to, kad nei krovinio siuntėjas s O. B. Freier GmbH, nei krovinio gavėjas AB „Apranga“ nenurodė (nedeklaravo), kad krovinio vertė viršija CMR konvencijoje 23 straipsnyje 3 punkte numatytą 8,33 atsiskaitymo vienetais ribojamą vežėjo atsakomybę, o taip pat vežėjams nenurodė specialių reikalavimų krovininio gabenimo procedūroms (Saugoma transporto aikštelė, papildomos vertės draudimas ir pan.) bei neapmokėjo dėl šių papildomų reikalavimų – vežėjų patirtinų papildomų kaštų. Todėl reikalauti iš krovinių vežėjų papildomos atsakomybės, nevykdant CMR konvencijoje 24, 26 straipsniuose nustatytų krovinio siuntėjo pareigos deklaruoti/pranešti apie krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte yra nepagrįsta.

5. Pažymėtina, kad UAB „Sinėja“ kaip faktinis krovinio vežėjas negavo informacijos apie padidintą krovinio vertę ar privalomų specialių gabenamo krovinio saugumo priemonių (papildomas krovinio draudimas, saugomos poilsio aikštelės ir pan.) panaudojimą (bei šių paslaugų apmokėjimą) ir iš kitų šioje vežimo grandinėje dalyvaujančių vežėjų.

6. Ieškovė nenurodo kaip pasireiškė faktinės krovinių vežėjos UAB „Sinėja“ tyčia ar didelis neatsargumas, kokių veiksmų ar krovinio siuntėjo/gavėjo/ekspeditorių nurodymų nevykdė. Priešingai, nors ir nebuvo gauta jokių krovinio siuntėjo/gavėjo/ekspeditorių nurodymų, instrukcijų dėl krovinio gabenimo, UAB „Sinėja“ kaip tarptautinių krovinių gabenimo profesionalė ėmėsi visų šiomis sąlygomis įmanomų saugumo priemonių: 1) CMR ir vežėjo atsakomybės draudimas, vykdomas patikimos užsienio draudimo bendrovės; 2) pastovus transporto priemonės GPS sekimas; 3) nuolatinis telefono ryšis su pervežimą vykdančių vairuotoju 4) vairuotojų instruktavimas bei numatytos saugaus sustojimo vietos krovinio tranzito metu; 5) naudojamos papildomos į krovinių skyrių patekti apsukinančios priemonės (apsauginis plombavimo trosas, papildoma puspriekabės durų užrakinimo spyna); 6) poilsio sustojimas saugioje ir vaizdo kameromis stebimoje - Lenkijos transporto inspekcijos aikštelėje; vairuotojo nuolatinis buvimas transporto priemonėje. Pažymėtina, kad nepriklausomų tarptautinių ekspertų (survėjuų) A. H. GmbH atliktas 2017-07-11 tyrimas nenustatė UAB „Sinėja“ tyčinių/ didelio neatsargumo veiksmų susijusių su krovinio dalies praradimu.

Šalies argumentai

7. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ teiginys „atsakovė UAB „Sinėja“, kaip faktinis vežėjas, turėjo žinoti, jog veža brangų ir vagiamą krovinį“ yra deklaratyvus, nes nepagrindžiamas jokiais duomenimis, krovinio siuntėjui nevykdžius CMR konvencijoje 24, 26 straipsniuose nustatytos krovinio siuntėjo pareigos deklaruoti/pranešti apie krovinio vertę, viršijančią ribą, iš kokių kitų duomenų vežėja galėjo sužinoti apie padidintą krovinio vertę. Pažymėtina, kad šio krovinio gavėja AB „Apranga“ kaip įmonė, turinti pareigą sumokėti krovinio kainą, taip pat turėjo žinoti numatomo gabenti vertę, tačiau pateikusi krovinio gabenimo užsakymą ekspeditorei UAB „KD Jupiter“ nepranešė apie padidintą krovinio vertę.

8. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ teiginiu „atsakovė UAB „Sinėja“, kaip faktinis vežėjas, turėjo žinoti, jog veža brangų ir vagiamą krovinį“ pripažįsta, kad nei krovinio siuntėjas, nei krovinio gavėjas nepranešė/nedeklaravo papildomos krovinio vertės, viršijančios CMR konvencijos 23 str. 3 p. nustatą vežėjo didesnę kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio atsakomybės ribą. Ieškovės teiginys „turėjo žinoti, jog veža brangų ir vagiamą krovinį “ vertinant krovinio brangumo ir vagiamumo aspektu yra deklaratyvus, nes ieškovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo padaryta ši prielaida. Priešingai ieškovės teiginiui, aikštelė nuo važiuojamosios autostrados dalies yra atitverta tvora. Priešingai ieškovės teiginiui, aikštelės teritorija yra stebima vaizdo kameromis ir yra tai informuojantis ženklas. Nurodo, kad vagystės neišvengiamumas nepriklausė nuo nukentėjusio asmens valios, todėl nėra neišvengiama aplinkybė tik išimtinais atvejais. Prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „KD Jupiter“ atstovė paaiškino bei atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ieškinys atmestinas, o atsakovams iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

10. Kadangi atsakovė UAB „Sinėja“, buvusi faktine krovinio vežėja, neginčija krovinio praradimo vežimo metu fakto, ir jau yra atlyginusi ieškovei neginčijamą 5521,68 Eur sumą, nustatytą pagal CMR Konvencijos 23 str. 3 d., šalių ginčui išspręsti būtina nustatyti, ar yra pagrindo taikyti CMR Konvencijos 29 str. ir neribotą vežėjo atsakomybę, bei priteisti Ieškovui daugiau, nei jau yra sumokėta atsakovės UAB „Sinėja“.

11. Pagal CMR Konvencijos 17 str. 1 d., kai krovinys prarandamas vežimo metu, vežėjo kaltė preziumuojama. Tačiau ši prezumpcija neapima kvalifikuotos kaltės formos – tyčios ar tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo (CMR Konvencijos 29 str.), kuri leidžia neriboti vežėjo atsakomybės bei kurią ieškovė mini ieškinyje. Kadangi ypatinga kaltės forma nėra preziumuojama, ją reikia įrodyti bylos nagrinėjimo eigoje.

12. Įrodinėjimo pareiga CMR Konvencijos 29 str. taikymo bylose yra abipusė, abi šalys privalo dėti pastangas ir teikti teismui įrodymus – reikalavimus reiškiantis asmuo privalo analizuoti konkrečią situaciją ir įrodinėti, kokie vežėjo veiksmai laikytini tyčiniais ar didžiai neatsargiais, atsakovas gali neigti tokius teiginius įrodinėdamas, kad ėmėsi visų jam prieinamų priemonių. Kad konkrečią krovinio sugadinimo ar praradimo situaciją pripažinti reikalaujančia išimties ir Konvencijos 29 str. taikymo, teismui turi būti pateikti pakankamai svarūs ir neabejotini argumentai, jog vežėjo veiksmai iš tiesų buvo didžiai neatsargūs, artimi tyčiai ar netgi tyčiniai.

13. Šioje byloje teikdama ieškinį, ieškovė nepateikė jokių vežėjo tyčios ar tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo įrodymų, tik bendro pobūdžio frazėmis pasisakė dėl „visų įmanomų priemonių“ nesiėmimo, tačiau tokios deklaratyvios frazės nesudaro pagrindo taikyti CMR Konvencijos 29 str., kadangi kvalifikuotą vežėjo kaltės formą konkrečioje situacijoje byloje reikia įrodyti, ir dalis įrodinėjimo pareigos tenka būtent ieškovei, kuri reikalauja neribotos atsakomybės taikymo. Jei ieškovė neketino įrodinėti kvalifikuotos kaltės formos, ji neturėjo reikšti reikalavimų, viršijančių 8,33 SDR / kg sumą, kurią atsakovė UAB „Sinėja“ jau yra sumokėjusi ieškovei.

14. Neįrodžius kvalifikuotos kaltės formos (didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai) ir esant priešingiems įrodymams, pateiktiems atsakovės UAB „Sinėja“, o taip pat nustačius, kad neginčijamą atsakomybės dalį pagal CMR Konvencijos 23 str. 3 d. atsakovė UAB „Sinėja“ jau yra sumokėjusi, ieškinys atmestinas.

15. Be to ieškovė nėra pateikusi nuostolių dydžio įrodymų, nei vienos iš prašomų priteisti sumų ieškovė nepatvirtina jokiais pirminiais rašytiniais įrodymais – byloje tėra pateikti AB „Apranga“ žalos paskaičiavimai, tačiau tai nėra pirminiai krovinio vertę įrodantys dokumentai (krovinio pirkimo sąskaitos). Iš šių paskaičiavimų negalime daryti išvados apie prarasto krovinio vertę, atitinkamai – ji laikytina neįrodyta. Byloje nėra įrodymų, kad draudėja AB „Apranga“ būtų patyrusi transportavimo išlaidas prarasto krovinio gabenimui, taip pat jokiais įrodymais nepagrįstas negautų pajamų reikalavimas.

16. Be to į bylą ieškovė yra pateikusi akivaizdžiai netinkamus įrodymus, susijusius su draudimo santykiais, susiklosčiusiais tarp ieškovės ir AB „Apranga“. Byloje esantis krovinių draudimo liudijimas nėra šalių pasirašytas, jo viršuje, visuose lapuose yra atžyma, kad tai tėra „Pavyzdys“, o ne galutinė dokumento redakcija, akceptuota abiejų draudimo sutarties šalių. Ieškovė kartu su draudimo liudijimu (tiksliau – jo projektu) taip pat nepateikė ir pagrindinio draudimo santykių apimtį patvirtinančio dokumento – Krovinių draudimo taisyklių Nr. 024, nors šį dokumentą mini ieškinio tekste, nurodydama dokumentus, kuriais vadovavosi priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

17. Draudimo sutarčių vykdymo praktikoje sutinkamos ex gratia draudimo išmokos – t.y. atvejai, kai draudikas išmoka draudimo išmoką neprivalėdamas to daryti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas tiesiog neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., LAT 2010-02-23 d. nutartį, AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010; 2015-12-16 d. nutartį, AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015, 2016-03-30 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-188-687/2016). Laiko, kad būtent tokią išmoką ieškovė ir išmokėjo APB „Apranga“, todėl neturi reikalavimo teisės į atsakoves.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo V. B. su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad jis vairavo automobilį, iš kurio buvo įvykdyta vagystė. Jis nežinojo kokios vertės prekes jis veža, kadangi tuo nesidomėjo, jis nebuvo informuotas apie kokį nors ypatingą krovinį ar ypatingas (išskirtines) nei kitų krovinių vežimo sąlygas. Išskirtinių vežimo ar stovėjimo sąlygų laikytis nebuvo nurodyta. Automobilį jis pastatė pasibaigus leistinam vairavimo laikui nakčiai aikštelėje, kuri stebima vaizdo kameromis, atidžiai apžiūrėjo prieš miegą, patikrino spynas, apsauginį troselį. Nieko įtartino nepamačius nuėjo miegoti, vagystės nejuto. Ryte pamatė, kad iš automobilio įvykdyta vagystė, iš karto iškvietė policiją, susisiekė su darbdaviu. Mano, kad ėmėsi visų jam įmanomų saugumo priemonių vežant krovinį, kaip ir vežant kitus krovinius. Ieškinį prašo atmesti.

19. Trečiasis asmuo UAB „Diessman Freight“ bei jo atstovas su ieškiniu nesutinka, atstovas paaiškino ir atsiliepime nurodė, kad, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs AB „Apranga“ draudimo išmoką, kreipėsi į teismą su 2018-02-23 ieškiniu ir vėliau 2018-04-20 patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „KD Jupiter“ ir UAB „Sinėja“ dėl žalos priteisimo regreso tvarka.

20. Pagal Civilinio kodekso 6.113 str. ir 6.1015 str. 2 d. ieškovė, išmokėjusi AB „Apranga“ draudimo išmoką ir perėmusi AB „Apranga“ teises reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų, šių asmenų atžvilgiu turi tas pačias teises ir pareigas kaip kad turėjo AB „Apranga“, daugiau teisių ieškovė neįgijo ir įgyti negalėjo. Ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau žalos, nei kad galėtų reikalauti AB „Apranga“, o reikalaujamą žalą privalo pagrįsti lygiai taip pat kaip kad turėtų AB „Apranga“. Vien tai, kad ieškovė priėmė sprendimą išmokėti AB „Apranga“ draudimo išmoką AB „Apranga“ patirtos žalos neįrodo ir nesuteikia ieškovei jokių lengvatų įrodinėjant patirtą žalą. Todėl ieškovė turėtų pateikti pirminius AB „Apranga“ patirtą žalą pagrindžiančius įrodymus, t.y. AB „Apranga“ prarastų krovinių kainą ir jos apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Lygiai tas pats pasakytina ir apie ieškovo reikalavimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo – jos irgi turi būti pagrįstos.

21. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, CMR konvencijos 23 str. 3 d. numatytos ribos neviršijanti kompensacijos dalis ieškovui buvo išmokėta. Vadinasi, tam, kad ieškovei galėtų būti priteista kažkokia papildoma žala, ieškovė turi įrodyti CMR konvencijos 29 str. numatytus neribotos vežėjo atsakomybės taikymo pagrindus.

Šalies argumentai

22. Ieškovė apsiriboja tik deklaratyviu teiginiu, kad atsakovė UAB „Sinėja“ nesiėmė visų įmanomų priemonių vagystei išvengti. Iš ieškovės argumentų susidaro įspūdis, kad, vien ta aplinkybė, kad įvyko krovinių vagystė savaime suponuoja pagrindą pripažinti vežėjo tyčiai prilyginamą neatsargumą ir taikyti CMR konvencijos 29 str.

23. Su tokia pozicija nesutiktina. Pats vagystės faktas savaime nesudaro pagrindo pripažinti vežėjo tyčiai prilyginamą neatsargumą ir taikyti CMR konvencijos 29 d., priešingai, remiantis minėtais išaiškinimais turi būti vertinamos visos konkretaus vagystės atvejo aplinkybės. O tai reiškia, kad ieškovas turi nurodyti kokių konkrečių priemonių vežėjas nesiėmė, nors turėjo ir galėjo imtis, o ne deklaratyviai teigti, kad vežėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių vagystei išvengti.

Atsiliepimas

24. UAB „Diessman Freight“ pažymi, kad palaiko UAB „KD Jupiter“ atsiliepime išdėstytus atsikirtimus į ieškovo ieškinį, prašo teismo taikyti CPK 95 str. 2 d. ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant lygiomis dalimis atsakovams ir atsakovų pusėje esantiems tretiesiems asmenims.

25. Trečiojo asmens UAB „Hegelmann transporte“ atstovas paaiškino ir atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad procese dalyvaujančios šalys pateikė teismui procesinę poziciją dėl ieškovės reikalaujamos sumos. Verta pabrėžti, kad nuostoliai bet kuriuo atveju turi būti nustatomi pagal CMR konvencijos 23 straipsnio taisyklę, kuri įtvirtina, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių nuostolių atitikimą CMR Konvencijos 23 straipsnio nuostatoms. Todėl pareikštas ieškinys turi būti atmestas, kadangi nėra įrodyti reikalaujami priteisti nuostoliai (LR CPK 178 str., CMR Konvencijos 23 str.).

26. Kiti procese dalyviai pateikė procesinę poziciją dėl ex gratia maksimos. Ex gratia yra lotyniškas terminas, reiškiantis „iš malonės“ ir/arba „nesant pareigos“. Kai kas nors buvo padaryta ex gratia, tai buvo padaryta savanoriškai, laisva valia, gerumo ar malonės pagrindu. Teisine prasme ex gratia mokėjimas yra mokėjimas, kuris reiškia mokėjimą atlikusio asmens pripažinimą nesant atsakomybės ir/ar teisinės pareigos mokėti pagrindo. Draudimo teisiniuose santykiuose ex gratia reiškia mokėjimą, kai draudikas to daryti neprivalėjo (nėra draudiko prievolės mokėti). Ši koncepcija yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje: vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Laiko, kad ieškovės draudimo išmoka buvo išmokėta būtent šiuo pagrindu. Atlikus ex gratia mokėjimą ieškovei objektyviąja prasme negali atsirasti reikalavimo teisė.

27. Todėl vadovaujantis ieškovės pateikta procesine pozicija teigtina, kad ieškovė neturėjo pareigos išmokėti draudimo išmokos, o tai atlikęs turi prisiimti su tuo susijusias rizikas, sukeliančias reikalavimo teisės pagrindo nebuvimą ir nulemiančias ieškinio atmetimo teisinio pagrindo egzistavimą. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Trečiasis asmuo Achmea (Centraal Beheer) Schadeverzekeringen N. V. atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta ( popierinė byla 2 t. b. l. 16), atsiliepimas nepateiktas, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

29. Trečiasis asmuo International Insurance Company of Hannover SE atstovas į posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti 2018-09-19 (popierinė byla 1 t. b.l. 147), atsiliepimas nepateiktas, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

II. Byloje nustatytos aplinkybės

30. Nustatyta, kad Pagal 2016-07-01 ilgalaikio vežimo sutartį vežėjas UAB „KD Jupiter“ įsipareigojo užsakovo AB „Apranga“ arba jo nurodyto kito krovinio siuntėjo jam perduotą krovinį priimti ir nugabenti į paskirties punktą bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o užsakovas įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (el byla, 1 t b.l. 5-10).

31. Užsakovas AB „Apranga“ užsakė, kad vežėjas UAB „KD Jupiter“ pervežtų krovinį (drabužius) maršrutu Vokietija – Lietuva gavėjui AB „Apranga“ Ginčo dėl to byloje nėra. Šio krovinio pervežimui vežėjas UAB „KD Jupiter“ (susitariantis vežėjas) per tarpininkus pasitelkė kitą vežėją UAB „Sinėja“ (faktinis vežėjas), dėl to ginčo byloje nėra (el . b. 1 t. b.l. 118-119, 137-138, 147-165, 2 t. b.l. 37). 2017-02-24 UAB „KD Jupiter“ informavo AB „Apranga“, kad vilkikui stovint automobilių stovėjimo aikštelėje Lenkijos Respublikoje, buvo apvogtas AB „Apranga“ priklausantis krovinys, gabentas iš Vokietijos. Viso dingo 4 paletės (111 dėžių) iš kurių S'Oliver (38 dėžės) ir Comma (73 dėžės), žalos paskaičiavimas pateiktas byloje (el. byla, 1 t. b.l. 11-12, 13-16). Įvykio metu APB „Apranga“ krovinio sugadinimo turtinis interesas ieškovės teigimu buvo apdraustas, tam pagrįsti pateiktos draudimo sutartys įvardintos „pavyzdys“, be šalių parašų ( el. byla 1 t. b.l. 32-37). Įvykį ieškovas pripažino draudžiamuoju įvykiu. Priimtas sprendimas išmokėti 32.897,62 Eur draudimo išmoką. Ieškovė išmokėjo 32.897,62 Eur draudimo išmoką (el byla, 1 t. b.l. 17-19). Ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB „KD Jupiter“ ir faktiškai krovinį vežusi atsakovė UAB „Sinėja“ abi laikytinos vežėjais. Nurodo, kad pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. UAB „Sinėja“ taip buvo pasidraudusi A. S. N.V., kuri išmokėjo UAB „Sinėja“ draudimo išmoką 5521,68 Eur, kuri buvo pervesta ieškovei. Dėl UAB „Sinėja“ draudiko apskaičiuotos ir išmokėtos žalos 5521,68 Eur sumos ginčo nėra, ji yra išmokėta, dėl įvykio buvo atliktas tyrimas, vertinimas (el. b. 1 t. b.l. 68-74, 86-94, 147-165, 169-177).

32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių solidariai 27.375,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės UAB „KD Jupiter“ 922,35 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2017-07-06 iki 2018-02-23. Iš atsakovės UAB „Sinėja“ prašo priteisti ieškovei 364,19 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2017-11-24 iki 2018-02-23. Atsakovės, tretieji asmenys su ieškiniu nesutinka. Byloje pateikti įrodymai apie aikštelę, kurioje buvo sustojęs vilkikas poilsiui (el. byla 1 t. b.l. 65), matyti, kad aikštelė buvo su nuoroda, kad yra stebima vaizdo kamera. Iš tyrimo ataskaitos matyti, kad dėl vagystės buvo atliktas tyrimas, kur nurodyta, kad gali būti taikoma vežėjo atsakomybės apribojimas pagal CMR konvenciją, paskaičiuotas nuostolių dydis (el. byla, 1 t. b.l. 73)

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai

33. UAB „Sinėja“ kaip faktinė krovinio vežėja, gavo sutartinio krovinių pervežimo operatoriaus UAB „Hegelmann Transporte“ tiesioginius vadybininko D. M. nurodymus UAB „Sinėja“ naudojamos transporto priemonės Volvo v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. B., vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija ir pasikrauti krovinį, gabenamą krovinio gavėjui AB „Apranga“. Dėl to ginčo byloje nėra. Pirminis vežėjas buvo UAB „KD Jupiter“ ginčo dėl to byloje irgi nėra. 2017-02-20 atvažiavus į nurodytą pakrovimo vietą, krovinio siuntėjas O. B. Freier GmbH į transporto priemonę pakrovė užsakyme nurodytą krovinį. Pasak vairuotojo V. B., AB „Apranga“ skirtas krovinys buvo supakuotas uždarose kartoninėse dėžėse, o krovinį lydintis dokumentai vairuotojui buvo perduoti užklijuotose vokuose ant kurių buvo nurodyta krovinių gavėja AB „Apranga“ Šie trečiojo asmens paaiškinimai byloje nepaneigti, teismas laiko įrodytais. Tai, kad vairuotojas pagal jam bendrovės nustatytas pareigines instrukcijas, bei krovinio siuntėjo jam išduotą CMR krovinių gabenimo važtaraštį (el. byla, 1 t. b.l. 55), patikrino krovinio įpakavimą, markiravimą ir vietų skaičių teismas taip pat laiko byloje įrodyta, kadangi tai paneigiančių įrodymų nepateikta, darytina išvada, kad šios aplinkybės įrodytos. Kad vairuotojui apie krovinį buvo paaiškinta kad tai tekstilė, taip pat tikėtina (ką jis ir teigia), kadangi nepateikta įrodymų, kad apie krovinį jis informuotas kitaip. Byloje nepateikta įrodymų, kad krovinio pakrovimo metu faktinė krovinio vežėja ir pervežimą vykdantis vairuotojas nei krovinio siuntėja O. B. Freier GmbH, nei tiesioginis krovinių vežimo operatorius UAB „Hegelmann Transporte“ vadybininkas negavo jokios informacijos apie krovinio pobūdį bei vertę. Tikėtina, kad tranzito iš Vokietijos į Lietuvą metu buvo laikomasi bendrovės nustatytų ir naudojamų krovinių vežimo praktikoje naudojamų tarptautiniams krovinių vežimams numatytų saugumo priemonių. Įrodymų apie tai, kad siuntėjas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 23, 24, 26 str. būtų nustatyta ar deklaruota papildoma krovinio vertė nepateikta (CPK 177, 178 str.).

34. Akivaizdu, kad 2017-02-23 tranzito per Lenkijos Respubliką metu, vairuotojo darbo laikui einat į pabaigą, vairuotojas turėjo sustoti poilsio aikštelėje, pritaikytoje tarptautinio transporto sustojimui, kas ir buvo padaryta ir teismas tai laiko įrodytu, priešingų įrodymų byloje nepateikta (CPK 177, 178 str.). Kaip nurodė trečiasis asmuo – vairuotojas, aikštelė naudojama Lenkijos transporto inspekcijos vykdomoms transporto patikroms, joje nuolat budi Lenkijos transporto inspekcijos darbuotojai, teritorija stebima vaizdo kameromis. Kaip matyti iš nuotraukų, prie aikštelės yra ženklas nurodantis, kad ji stebima vaizdo kameromis. Ši aplinkybė yra įrodyta. Bendrovės automobilis 2017-02-23 buvo pastatytas tarp eilės kitų transporto priemonių. Vairuotojo paaiškinimas, kad prieš eidamas ilsėti apžiūrėjo transporto priemonę, patikrino krovinių skyriaus troso bei puspriekabės durų užrakinimo spynos būseną bei poilsio metu nepaliko transporto priemonės taip pat nėra paneigtas, todėl teismas šias aplinkybes laiko įrodytomis. Tai, kad 2017-02-24 ryte vairuotojas pastebėjo, kad kažkieno tai fiziškai įsilaužta į puspriekabę ir pavogta dalis gabenamo krovinio, teismas taip pat laiko įrodytu, šios aplinkybės nėra paneigtos. Vairuotojas nedelsiant iškvietė Lenkijos Respublikos policiją bei atvykusiems policijos pareigūnams davė parodymus, apie vagystę pranešta UAB „Hegelmann Transporte“ vadybininkui D. M. bei UAB „Sinėja“ vadovui. 2017-02-24 „Hegelmann Transporte“ vadybininkas D. M. UAB „Sinėja“ atsiuntė užsakymą krovinių gabenimui (el bylos 1 t. b.l. 57-74). UAB„Sinėja“ apie įvykį pranešė draudimo bendrovė bei pateikė duomenis krovinių ekspeditoriams (el byla 1 t. b.l. 86-95).

35. UAB „Sinėja“ vežėjo atsakomybę draudusi draudimo kompanija Central B. A., siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei nustatyti vagyste padarytos žalos dydį pas nepriklausomus tarptautinius ekspertus A. H. GmbH užsakė tyrimą. Atliktu tyrimu buvo nustatytos įvykio aplinkybės, nustatytas krovinio savininkams padarytas žalos dydis (el. byla 1 t. b.l. 59-75). Kadangi atliktas tyrimas nustatė, kad bendrovė vykdė draudimo sutartyje nustatytas draudimo sąlygas, pagal survėjerių atliktą žalos paskaičiavimą, draudimo kompanija bendrovei 2017-08-18 išmokėjo draudimo pagal CMR konvencija nustatytą vežėjo atsakomybės sumą (el byla 1 t. b.l. 77, 79-85), kuri sumokėta ieškovei.

36. UAB „Sinėja“ 2017-11-20 gavo AB „Lietuvos draudimo“ pretenziją Nr. R0001862432 dėl išmokos išieškojimo (1 t. b.l. 76). Nesant ginčo dėl prarasto krovinio dalies žalos pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte numatytą 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio kompensavimą, UAB „Sinėja“ vienašališkai AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo survėjerių nustatytą 5521,68 Eur žalą.

37. Taigi UAB „Sinėja“ išmokėjus AB „Lietuvos draudimas“ 5521,68 Eur žalos sumą, nėra ginčo dėl CMR konvencijoje 23 straipsnyje 3 punkte numatytos 8,33 atsiskaitymo vienetais ribojamos vežėjo atsakomybės.

38. Ginčas kyla dėl to, kad ieškovė išmokėjo UAB „Apranga“ papildomai 27.375,94 Eur draudimo išmoką, kadangi buvo atitinkamai didesnė nurodyta vežamų prekių vertė (el. byla 1 t. b.l. 11-12).

39. Teismas iš pateiktų įrodymų byloje daro išvadą, kad nei krovinio siuntėjas s O. B. Freier GmbH, nei krovinio gavėjas AB „Apranga“ nenurodė (nedeklaravo), kad krovinio vertė viršija CMR konvencijoje 23 straipsnyje 3 punkte numatytą 8,33 atsiskaitymo vienetais ribojamą vežėjo atsakomybę, o taip pat vežėjams nenurodė specialių reikalavimų krovininio gabenimo procedūroms (Saugoma transporto aikštelė, papildomos vertės draudimas ir pan.) bei neapmokėjo dėl šių papildomų reikalavimų – vežėjų patirtinų papildomų kaštų. Todėl reikalauti iš krovinių vežėjų papildomos atsakomybės, nevykdant CMR konvencijoje 24, 26 straipsniuose nustatytų krovinio siuntėjo pareigos deklaruoti, pranešti apie krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte yra nepagrįsta dėl šių aplinkybių.

40. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau - CMR konvencija) 1 str. 1 d. numato „Ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Krovinių vežimo sutartį kroviniai buvo vežami kelių transporto priemone už užmokestį, maršrutu Vokietija - Lietuva, šios šalys yra Konvencijos narės, tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma CMR konvencija.

41. CMR konvencijos 23 str. 1 d. numato, kad „Kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti“. CMR konvencijos 23 str. 3 d. nustato, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstama kilogramą bruto svorio“. Taigi, dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, dalies krovinio vagystės vežėjas privalo atlyginti žalą, tačiau atlygintinos žalos (kompensacijos) suma negali viršyti 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

42. AB „Apranga“ ir UAB „KD Jupiter“ 2016-07-01 pasirašytos vežimo sutarties 2.1. ir 4.1.3. punktai (el. byla 1 t. b.l. 5-9) numatė, kad vežimas vyks laikantis CMR konvencijos normos sąlygų ir vežėjo atsakomybė dėl prarasto krovinio (dalies) bus ribojama CMR konvencijoje numatyta suma, kuri bus ne didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

43. Krovinio siuntėjo s O. B. Freier GmbH 2017-02-20 išrašytame ir faktiniam krovinio vežėjui perduotam CMR krovinio važtaraščio 6 laukelyje, nurodytas 519 kg bendras krovinio svoris. Tai pagal tarptautinių ekspertų (survėjų) A. H. GmbH ataskaitą ribota vežėjo atsakomybė skaičiuojama: 519,00 kg *8,33 SDR/kg = 4.323,27 SDR. Draudimo kompanijos buvo nustatyta 5.521,61 Eur išmoka, kuri yra išmokėta krovinio savininko reikalavimo teisę perėmusiai AB „Lietuvos draudimas“.

44. AB „Apranga“ ir UAB „KD Jupiter“ 2016-07-01 pasirašytos vežimo sutarties pagrindu akivaizdu, kad krovinio gavėja AB „Apranga“, kuri akivaizdu yra verslą ir pastoviai prekių vežimus vykdanti bendrovė, turėjo žinoti ir žinojo apie pagal CMR konvencijos nuostatomis nustatytą vežėjo atsakomybės ribojimą dėl krovinio (dalies) praradimo, t.y., kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2,3 dalys). Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose (CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalis). CMR konvencijos 24 straipsnyje nustatyta, kad siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribų, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą. Pagal CMR konvencijos 26 straipsnio 1 dalį siuntėjas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nebūtų pristatytas į paskirties vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-123-219/2017). Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalį vežėjui neribota civilinė atsakomybė už krovinio sugadinimą ar praradimą taikoma tik esant dviem sąlygoms: 1) didesnė krovinio vertė deklaruojama važtaraštyje ir 2) už tai sumokamas papildomas užmokesčio priedas.

45. Pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, kad tiek krovinio siuntėjas s O. B. Freier GmbH, tiek krovinio gavėjas AB „Apranga“ kaip ilgametės darbo patirties turintys savo srities profesionalai, žinojo (arba turėjo žinoti), kad numatomo gabenti krovinio vertė viršija CMR konvencijoje numatytą 8,33 SDR vertę ir dėl to turėjo pasirinkti tokį elgesio modelį, kuris labiausiai užtikrintų jų interesų apsaugą. Krovinio siuntėjas O. B. Freier GmbH CMR važtaraštyje nedeklaravo didesnės krovinio vertės, o krovinio gavėjas AB „Apranga“ pateikęs krovinių gabenimo užsakymą vežėjui, taip pat nenurodė didesnės krovinio vertės, be abejo nei krovinio siuntėjas, nei krovinio gavėjas neapmokėjo faktiniam krovinio vežėjui papildomo užmokesčio, kuris panaudojamas specialioms gabenamo krovinio saugumo priemonėms (papildomas krovinio draudimas, saugomos poilsio aikštelės ir pan.). Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Padidintos krovinio vertės deklaravimas ir papildomų vežėjo kaštų apmokėjimas, svarbus tuo aspektu, kad vežėjas žinodamas didesnę nei CMR konvencijoje nustatytų 8,33 SDR vieneto ribojamą atsakomybės vertę, turėtų galimybę papildomai imtis specialių saugumo priemonių.

46. Ieškovė teigia, kad atsakovės prekių praradimas susijęs dideliu neatsargumu, todėl ieškovė reikalauja atsakovėms taikyti neribotą civilinę atsakomybę. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodo, kaip pasireiškė faktinės krovinių vežėjos UAB „Sinėja“ tyčia ar didelis neatsargumas, kokių veiksmų ar krovinio siuntėjo, gavėjo, ekspeditorių nurodymų nevykdė. Priešingai, UAB „Sinėja“ buvo apsidraudusi, ko pasekoje UAB „Apranga“ buvo išmokėta CMR konvencijoje nustatyto dydžio išmoka, automobilis stovėjo aikštelėje, kur yra nuoroda, jog aikštelė stebima vaizdo kamera, nepaneigtas ir atsakovės aiškinimas, kad automobilis buvo stebimas GPS signalu, jame buvo plombavimo trosas, papildoma puspriekabės durų užrakinimo spyna, vairuotojo nuolatinis buvimas transporto priemonėje. Nepriklausomų tarptautinių ekspertų A. H. GmbH atliktas 2017-07-11 tyrimas nenustatė UAB „Sinėja“ tyčinių, didelio neatsargumo veiksmų susijusių su krovinio dalies praradimu.

47. Krovinių pervežimo veikla yra susijusi su nuolatine ir ypatinga rizika. Pervežant krovinius visuomet egzistuoja didelė rizika, kad pervežami kroviniai gali būti apgadinti ar prarasti dėl daugelio rizikos faktorių, tokių kaip staigus stabdymas, kelių nelygumai ar dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų (sukčiavimo, vagystės ir kt.). Tikslu, kad krovinių vežėjams nebūtų perkeliama itin didelių nuostolių, susijusių su krovinių apgadinimu, praradimu atlyginimo rizika, teisės aktai riboja vežėjų atsakomybę dėl krovinių apgadinimo, praradimo.

48. LR CK 6.113 str. nustato, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Krovinio gavėja AB „Apranga“ nevykdė pareigų numatytų CMR konvencijos 24 ir 26 straipsniuose bei krovinių gabenimo sutartyje nenurodė specialių krovinių gabenimo sąlygų, todėl netenka teisės iš vežėjo reikalauti didesnės vertės kompensacijos. AB „Lietuvos draudimas” perėmęs iš AB “Apranga” reikalavimo teises į vežėją, neįgyja naujų teisių, t.y. netenka teisės iš vežėjo reikalauti didesnės vertės kompensacijos ir vertinti vežėjo kaltės kriterijus tomis sąlygomis, kurių sutartimis ir užsakymais nenustatė pradinis kreditorius.

49. Sutiktina, su atsakovų pozicija, kad dėl tekstilės gaminių (kaip teigė ieškovė: drabužių) didelės įvairovės, negalima vienareikšmiškai teigti, kad jie visi yra brangūs, paklausūs ir todėl vagiami. Tik specialių žinių turintis asmuo gali įvertinti, kad tam tikra tekstilės gaminių rūšis, dėl tam tikrų specialių savybių, išskirtinio dizaino ar garsaus vardo gali būti brangi. Šios bylos ginčo esmė yra ta, kad gabenamos tekstilės vertė (palyginus su jos svoriu) buvo didesnė ir jos papildomai nedeklaravus, netenkama reikalavimo teisės didesnės žalos kompensacijai nei numato CMR konvencijos 23 str.

50. A. H. GmbH atliktame survėjerių tyrime vertino faktinės vežėjos pasirinktos transporto priemonių stovėjimo aikštelės duomenis ir nustatė, kad pastaroji aikštelė atitiko UAB „Sinėja“ civilinę atsakomybę draudusios draudimo bendrovės reikalavimus transporto priemonių sustojimams.

51. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė vežėjo veiksmuose buvus tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovės UAB „Sinėja“ vairuotojas V. B. elgėsi įprastai vairuotojui numatytomis sąlygomis (nes ypatingų sąlygų laikytis krovinio siuntėjas nenurodė ir jų neapmokėjo pagal CMR Konvenciją) – sustojo tokiam transportui skirtoje stovėti aikštelėje, su ženklu, kad ji stebima vaizdo kameromis, apžiūrėjo automobilio užraktus ir nuėjo ilsėtis. Tai laikytina įprastine praktika teikiant vežimo paslaugas. Lietuvos teismų praktikoje pasisakoma, kad tyčiai prilyginamu vežėjo dideliu neatsargumu laikytini tokie atvejai, kai vežėjas nesilaikė bent minimalių rūpestingumo, atidumo reikalavimų. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, jos nėra ieškovo įrodytos (CPK 177, 178 str.).

52. Esant nustatytoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, ieškinys kaip nepagrįstas bei neįrodytas atmestinas (LR CPK 177, 178 str., CMR Konvencijos 23 str.).

53. Kadangi ieškinys atmestas CMR Konvencijos 23, 24, 26 str. pagrindu, teismas nepasisako dėl žalos dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutartis tarp ieškovės ir AB „Apranga“ įvardinta „pavyzdys“ teismo nuomone, yra galiojanti, nes šalių buvo vykdoma. Be to teismas laiko, kad tam ji ir buvo sudaryta tarp ieškovės ir AB „Apranga“, kad vežant prekes nereikėtų papildomai deklaruoti prekių vertės vežėjams, kurių atsakomybė ribojama, o atsitikus atitinkamam draudiminiam įvykiui visa prekių piniginė vertė būtų gauta iš ieškovės. Taip AB „Apranga draudė pilną riziką pas ieškovę, kuri jau nėra CMR konvencijos dalyvė ir įsipareigoja mokėti visą prekių vertę. Tačiau tai ieškovei nesuteikia teisės reikalauti visos prekių vertės sumos iš vežėjų, t.y. atsakovių šioje byloje.

55. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovėms, tretiesiems asmenims priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 98 str.).

56. Priteistina atsakovei UAB „Sinėja“ juridinio asmens kodas133570756 iš AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834 1200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. byla, b. l. 97–98, 1 t., b. l. 66–67, 2 t., b. l. 180–181, 4 t.) ir 126,69 Eur dokumentų vertimo išlaidų (el. byla, b. l. 104–105, 1 t.).

57. Priteistina atsakovei UAB „KD Jupiter“ juridinio asmens kodas 300627753 iš AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834 2625,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. byla, b. l. 126–130, 3 t., b. l. 87–90, 5 t.).

58. Priteistina trečiajam asmeniui UAB „Diessman Freight“ juridinio asmens kodas 302920064 1512,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. byla, b. l. 30–32, 5 t.).

59. Priteistina trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann transporte“ juridinio asmens kodas 300022163 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. byla, b. l. 132–133, 134–136, 3 t., b. l. 91–100, 5 t.).

60. Atmetus ieškinį iš ieškovės valstybei priteistina 11,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 6 d.).

61. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, asmenys savo nuožiūra, laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis (CK 1.137 str., CPK 5 str.). Teismas ieškovės veiksmuose kreipiantis į teismą su šiuo ieškiniu neįžvelgia piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, ir tai, kad ieškinys atmetamas nėra pagrindo daryti išvados, kad yra piktnaudžiaujama teisėmis bei skirti baudą, todėl šis prašymas atmestinas kaip neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Sinėja“ juridinio asmens kodas 133570756 iš AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 126,69 Eur (šimtą dvidešimt šešis erus, 69 ct) dokumentų vertimo išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „KD Jupiter“ juridinio asmens kodas 300627753 iš AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834 2625,70 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis eurus, 70 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Diessman Freight“ juridinio asmens kodas 302920064 1512,60 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų, 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann transporte“ juridinio asmens kodas 300022163 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834 valstybei 11, 48 Eur (11 eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Lina Žemaitienė