Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti Kauno J. N. muzikos gimnazijoje, taip pat pagal sutartis su aktoriais, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą , administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. surašytas už tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas - 0,68 promilės, neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

A. G. atstovas advokatas S. Ž. prašė administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad pirmasis patikrinimas 15:04 val. rodė 1,01 promiles, o po 20 min. jau rodė 0,68 promiles, vadinasi 0,33 promilės išgaravo. Tai yra neįmanomas dalykas, nes ne vieną kartą ir ne vienoje byloje nustatyta, kad per valandą alkoholio pašalinama iš organizmo nuo 0,15-0,18 iki 0,2 promilės. Tai priklauso nuo žmogaus organizmo. Toks dalykas iš karto verčia abejoti ir kelia abejones, kad kažkas su tuo alkotesteriu netvarkoje. Šios kategorijos bylose nurodyta, kad tokiu atveju reikia žiūrėti kraujo tyrimo rezultatus. A. G. nuvykus per 7 min. į gydymo įstaigą, rodė visiškus nulius. Kraujas parodė taip pat nulius. Tai jeigu pradžioje buvo 1 promilė, negalėjo kraujyje rodyti nulių ir taip greitai pasišalinti alkoholis iš organizmo. Tai vadinasi pirmasis alkotesteris klydo. Dėl to, kad nespėjo nuvykti per vieną valandą, tai Aukščiausias teismas išaiškino, kad ši valanda iš vis netaikoma, taikoma valanda, kada eismo įvykis yra ir policijos pareigūnai privalo per valandą pristatyti, jeigu kyla dėl neblaivumo problemos, į medicinos įstaigą. Transporto priemonę vairuojančio asmens neblaivumo taisyklių 27 punktas numato, kad asmuo gali pats nuvykti duoti kraują ir jokio termino nenustato. Gali nuvykti per 3-5 valandas ir tada įsijungia skaičiuoklė kiek per valandą yra promilių. Šioje situacijoje, iš karto kyla įtarimas, kad po pirmo papūtimo praėjus 20 min. šitaip sumažėjo parodymai, o po valandos iš viso nuliai. Tai rodo, kad jo ginamoji, kada buvo sustabdyta, tikrai buvo visiškai blaivi ir kitokių išvadų daryti negalima. Šiuo atveju, abejonės turėtų būti traktuojamos to asmens naudai. Todėl jo pozicija, kad A. G. buvo blaivi ir tyrimai daryti gydymo įstaigoje nusveria abejotinus alkotesterio parodymus.

Liudytojas, policijos pareigūnas, R. S. parodė, kad protokole nurodytu laiku važiavo su kolega (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis kliudė bortelį, jiems sukėlė įtarimą, todėl nusprendė sustabdyti ir patikrinti blaivumą. Moteris pasirodė pasimetusi ir susinervinusi, sakė, kad skauda gerklę ir čiulpė pastilę. Nuo moters alkoholio kvapas nesklido. Su gautais alkotesterio parodymais ji nesutiko, tada jie iškvietė kelių policijos pareigūnus ir ji pūtė antrą kartą. Negali pasakyti ar į tą patį alkotesterį pūtė antrą kartą. Neprieštarauja, kad alkotesteriai gali klysti. Tarnybiniame pranešime ranka įrašė prierašą, kad nesklido alkoholio kvapas, kadangi nebuvo įrašęs į tarnybinį pranešimą. Pūsti antrą kartą duoti patarė atvykę Kelių policijos pareigūnai. Iškviesti Kelių policijos pareigūnus patarė budėtojai. Moteris pradžioje jiems nepasakė, kad ji čiulpė pastilę, nes jie privalo paklausti, ar negėrusi, nevalgiusi. Laukė 20 min. todėl, kad nuo pirmo pūtimo turi būti praėjęs toks laiko tarpas. Toks laiko tarpas nuo sustabdymo iki paleidimo buvo todėl, kad, kol atvažiavo Kelių policijos pareigūnai, reikėjo palaukti 20 min. nuo pirmo papūtimo, atsirado papildomų žmonių, kol jiems viską išaiškino. Jis mano, kad jie neužtruko 1,5 valandos. Būna kompiuteriai sutrinka, sistema, čia jau ne nuo jų priklauso. Moteris iš karto sakė, kad važiuos priduoti kraują ir prašė, kad būtų užfiksuotas laikas. Minėjo apie vyno taurę. Jiems žinoma, kad asmuo turi nuo papūtimo per valandą laiko priduoti kraują.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su A. G. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, jog yra negėrusi, nesutinka su parodymais, vyks duoti kraują tyrimams, protokolą pasirašė 16.05 val. (b. l. 1-2), asmens blaivumo testai, iš kurių matyti, kad A. G. 2016-12-16, 15.04 val. nustatytas 1,01 promilės neblaivumas, o 15.25 val. nustatytas 0,68 promilės neblaivumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2017-04-10 (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukdamas užvažiavo ant kelio bortelio, o nuvažiavęs nuo jo važiavo itin lėtai. Bendraujant su vairuotoja, jos buvo paklausta, ar per pastarąsias 20 minučių negėrė ir nevalgė, ši atsakė, kad ne. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu, jai buvo nustatytas 1,01 promilės neblaivumo laipsnis. Vairuotojas su alkotesterio parodymais nesutiko, tvirtino, kad tikrai nevartojo alkoholio. Atlikus pūtimą ir nustačius neblaivumo laipsnį, vairuotoja ant liežuvio parodė turinti pastilę nuo gerklės skausmo ir paaiškino, kad ją turėjo testo atlikimo metu. Kadangi moteris nesutiko su parodymais ir siekiant objektyvių testo rezultatų, nes pirmasis buvo atliktas nesilaikant prietaiso naudojimosi instrukcijos, buvo priimtas sprendimas atlikti testą dar kartą. Palaukus ne mažiau 20 minučių, testas tuo pačiu įrenginiu buvo atliktas dar kartą ir nustatytas rezultatas – 0,68 promilės. Moteris taip pat nesutiko su alkotesterio parodymais. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholio, moteris atsakė „vakar vakare apie 20 val. išgėrė vyno taurę“. Moteris, kaip pati sakė, išvyko duoti kraują pakartotiniam blaivuvo tyrimui. Taip pat pareigūno ranka įrašyta, kad nuo vairuotojos alkoholio kvapas nesklido (b. l. 5), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11), įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų registro duomenų išrašas (b. l. 12), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 13), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 14), specialisto išvada Nr. T-A 8889/2016(01), iš kurios matyti, kad 2016-12-11 16.32 val. paimtame A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 19), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 808, iš kurio matyti, kad 2016-12-11 16.30 val. buvo atlikta A. G. apžiūra ir fiksuoti alkotesterio parodymai: pirmasis tyrimas 16.30 val. – 0,00 promilės, 16.50 val. – 0,00 promilės, 6,5 ml. jos kraujo paimta 16.32 val., išvada – A. G. blaivi, vairuoti gali (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad A. G. 2016 m. gruodžio 11 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai yra numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Įvertinus ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijas, matyti, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinis teisės pažeidimas šiuo atveju nėra perkvalifikuojamas, kadangi ANK nėra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Neperkvalifikavus administracinio teisės pažeidimo teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

A. G. 2016 m. gruodžio 11 d. 15.50 val. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog A. G. 2016 m. gruodžio 11 d. 15.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,68 promilės girtumas.

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau Taisyklės). Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-05-14 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 išaiškino, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus.

Iš bylos domenų matyti, kad asmens neblaivumo testą du kartus su alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0402 atliko policijos pareigūnas A. V. ir 2016 m. gruodžio 11 d. 15.04 val. A. G. buvo nustatytas 1,01 promilių girtumas, nors protokole nurodyta, kad ji buvo sustabdyta 15.10 val., o tuo pačiu alkotesteriu 15.25 val. buvo nustatytas mažesnis – 0,68 promilės girtumas (b. l. 3). Kad tuo pačiu alkotesteriu buvo tikrinama nurodo ir policijos pareigūnas R. S. savo tarnybiniame pranešime, kad palaukus ne mažiau 20 minučių testas tuo pačiu įrenginiu buvo atliktas dar kartą (b. l. 5). Tokius rodmenis teismas nepripažįsta tinkamu ir informatyviu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. A. G. nuo tyrimo pradžios neigė vartojusi alkoholį bei nurodė, kad ji burnoje turėjo pastilę nuo gerklės skausmo. Iš policijos pareigūno R. S. tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad jis nurodė, jog nuo vairuotojos alkoholio kvapas nesklido. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad moteris pasirodė pasimetusi ir susinervinusi, sakė, kad skauda gerklę ir čiulpė pastilę. Nuo moters alkoholio kvapas nesklido. Su gautais alkotesterio parodymais ji nesutiko, tada jie iškvietė kelių policijos pareigūnus ir ji pūtė antrą kartą. Pūsti antrą kartą duoti patarė atvykę Kelių policijos pareigūnai. Moteris pradžioje jiems nepasakė, kad ji čiulpė pastilę, nes jie privalo paklausti, ar negėrusi, nevalgiusi. Laukė 20 min. todėl, kad nuo pirmo pūtimo turi būti praėjęs toks laiko tarpas. Neprieštarauja, kad alkotesteriai gali klysti, negalėjo pasakyti, ar į tą patį alkotesterį pūtė antrą kartą. Analogiškos aplinkybės nurodytos minėto pareigūno tarnybiniame pranešime, tik jame nurodė, kad palaukus ne mažiau 20 minučių testas tuo pačiu įrenginiu buvo atliktas dar kartą.

Nors iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, kad alkotesteriui „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0402, kuriuo buvo tikrintas A. G. girtumas, atlikta metrologinė patikra galioja iki 2017 m. balandžio 10 d. (b. l. 4), tačiau teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl A. G. neblaivuvo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje A. G. paimto kraujo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 808 konstatuota, kad 2016 m. gruodžio 11 d. 16.30 val. A. G. patikrinus alkotesteriu nustatyta, jog ji yra blaivi, o grafoje „alkoholio nustatymas iškvepiamame ore iš uoslės“ įrašyta „nesijaučia“. (b. l. 25). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados T-A 8889/2016(01) matyti, kad 2016 m. gruodžio 11 d. 16.32 val. buvo paimtas A. G. kraujas, kuriame etilo alkoholio nebuvo rasta (b. l. 19). Byloje nustatyta, kad nuo A. G. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo – 15.25 val. (b. l. 6), iki A. G. kraujo paėmimo Kauno apskrities priklausomybės ligų centre – 16.32 val. praėjo 1 valanda ir 7 minutės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (LAT nutartys Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

Taip pat pažymėtina, kad ATPK nenustato, jog medicininės apžiūros aktas negali būti laikomas įrodymu (turi būti laikomas neteisėtu įrodymu), jei pati medicininė apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio (pvz., vairuotojo sustabdymo). Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (LAT nutartis 2AT-12-2013). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. G. padarytas pažeidimas užfiksuotas 2016 m. gruodžio 11 d., 15.10 val., 15.04 val. atliktas pirmas asmens blaivumo testas alkotesteriu ir nustatytas 1,01 promilės, kažkodėl anksčiau negu asmuo buvo sustabdytas, o 15.25 val. atliktas antras asmens blaivumo testas tuo pačiu alkotesteriu ir nustatytas 0,68 promilės neblaivumas. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo A. G. surašytas 15.25 val., į medicinos įstaigą – Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti ji atvyko 16.29 val., 16.30 val. patikrinus medicinos įstaigoje alkotesteriu „Drager 8410 ARSM 0688“, A. G. iškvepiamame ore užfiksuota 0,00 promilių. Kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti buvo paimtas 16.32 val., kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nekyla jokių abejonių, kad bėgant laikui ir asmeniui nevartojant alkoholio jo koncentracija žmogaus organizme mažėja. Paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi A. G. 16.30 val., praėjus 1.07 val., patikrinus alkotesteriu, jos iškvėptame ore apytiksliai turėjo būti apie 0,4 promilės (iš A. G. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio – 0,25-0,3 promilės) ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę. Taigi yra visiškai akivaizdu, jog pirmasis A. G. blaivumo patikrinimo rezultatas prieštarauja vėliau atliktiems jos blaivumo patikrinimo rezultatams. Aplinkybė, jog praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai A. G. organizme nustatyta 0,68 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį.

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nustatytas aplinkybes byloje, pažymi, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl to, ar A. G. vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, pašalinti tokių abejonių galimybės nėra, todėl jos vertintinos A. G. naudai. Byloje nebuvo paneigta reali tikimybė, kad policijos pareigūnų naudotas alkotesteris, dėl nenustatytų priežasčių (šių priežasčių tikslus aiškinimasis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), parodė neteisingus duomenis.

Įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuotina, jog nėra įrodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. G., atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.