Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-122-425/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. L. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1974-839/2015 byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui L. L. bei atsakovo L. L. priešieškinį ieškovei A. L., tretiesiems asmenims BAB ,,Ūkio bankas“, UAB ,,Mokilizingas“, E. L. ir S. M., institucija teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas L. L. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti atsakovo L. L. ir vaiko senelės E. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L., tvarką:

- L. L., atsižvelgiant į darbo grafiką, o taip pat vaiko močiutė E. L. turi teisę kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 19 val. pasiimti nepilnametį vaiką D. L. iš jo motinos A. L. namų (duomenys neskelbtini) į savo būstą (duomenys neskelbtini) ir savo nuožiūra planuoti bendravimo laiką bei išvykas su nepilnamečiu vaiku;

- L. L., atsižvelgiant į darbo grafiką, o taip pat vaiko močiutė E. L. turi teisę kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. pasiimti nepilnametį vaiką D. L. iš jo motinos A. L. namų J(duomenys neskelbtini) į savo būstą (duomenys neskelbtini) ir savo nuožiūra planuoti bendravimo laiką bei išvykas su nepilnamečiu vaiku;

- L. L., o taip pat vaiko močiutė E. L. bendrauja su nepilnamečiu D. L. savo būste (duomenys neskelbtini) pusę Šv.Kalėdų, N.Metų, Šv.Velykų švenčių - antrąją švenčių dieną sūnų paimant iš dabartinės gyv.vietos adresu (duomenys neskelbtini) nuo 10.00 val., parvežant iki 18.00 val.;

- L. L., o taip pat vaiko močiutė E. L. prieš dieną informuoja A. L. apie bendravimo laiką atostogų ir švenčių metu, vaikams skirtų renginių metu;

- Šalys abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, gali susitarti dėl papildomo bendravimo laiko.

- L. L. turi teisę kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 19 val. pasiimti nepilnametį vaiką D. L. iš jo motinos A. L. namų (duomenys neskelbtini) į savo būstą (duomenys neskelbtini) ir savo nuožiūra planuoti bendravimo laiką bei išvykas su nepilnamečiu vaiku;

- L. L. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu D. L. savo būste (duomenys neskelbtini), pusę Šv.Kalėdų, N.Metų, Šv.Velykų švenčių - antrąją švenčių dieną sūnų paimant iš jo motinos A. L. namų (duomenys neskelbtini) nuo 10.00 val., grąžinant iki 18.00 val.;

Atsakovas Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-29 nutarties 2p. nustatytą bendravimo tvarką prašė palikti nepakeistą. Apeliantas nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į prioritetines vaiko teises, interesus, CK normas, numatančias, kad tėvo ir motinos pareigos ir teisės vaikų atžvilgiu yra lygios, neįvertino byloje esančių duomenų apie tarp ieškovės ir atsakovo besitęsiančius ginčus dėl bendravimo su vaiku, ieškovės kliudymą atsakovui su sūnumi susitikti. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-19 šalių sūnus gyveno bute, (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu vienas gyvena atsakovas, - vaikas čia užaugo, ir gerai jaučiasi, būtų saugus ir pilnai atitiktų mažamečio vaiko kasdienius poreikius. Be to, bendravimas galimas kasdien nuo 17 val. iki 19 val., nes atsakovas dirba nuo 7val. iki 16val., o jo ir ieškovės butai yra gretimai, abu namai šalia, viename kieme, todėl mažamečio sūnaus interesai jokiu būdu nenukentės, jeigu atsakovas kasdien jį parsives pabendrauti į savo butą. Bute, kuriame šiuo metu gyvena ieškove su šalių sūnumi, dar gyvena 14 metų ieškovės brolis, kuriam, atsakovui lankant sūnų, reiktų ruošti namų darbus. Apeliantas paaiškino, kad minėtame bute taip pat gyvena ir ieškovės motina, su kuria atsakovo santykiai yra priešiški, dėl nesaugios šeimos aplinkos vaiko gyvenamoje vietoje toks bendravimas žalingas vaiko asmenybės formavimuisi ir tuo pažeidžiami ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir atsakovo, kaip tėvo įstatymu saugomi interesai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pratina vaiką prie vaikų darželio režimo, tačiau vaikas darželyje būna tik 1-2 valandas maždaug iki 12 val. dienos. Ieškovė niekada neveda sūnaus į lauką, negamina jam maisto, nesilaiko mažamečio vaiko dienotvarkės, todėl vaikas pats su verksmu veržiasi pas atsakovą, gerai jaučiasi atsakovo bute, todėl reikalavimas kasdien atsakovui bendrauti su mažamečiu vaiku nesukeltų emocinių išgyvenimų vaikui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog atsakovas atsakingai žiūri į tėvo pareigas ir vaiko poreikius, jį su sūnumi nuo pat gimimo sieja gilus emocinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teisme 2015-09-02 gautas ieškovės A. L. ieškinys dėl santuokos su atsakovu L. L. nutraukimo, bendro šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vaiko išlaikymo priteisimo. Utenos rajono apylinkės teismas 2015-09-08 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo L. L. priteisė 100 EUR dydžio laikiną išlaikymą sūnui D. L., mokamą kas mėnesį, iki teismo sprendimo byloje priėmimo. 2015-09-29 nutartimi buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki bus išnagrinėta civilinė byla nustatyti nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamąją vietą su motina, o skundžiama 2015-10-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Apeliantas iš dalies nesutinka su teismo nustatyta laikina jo ir sūnaus bendravimo tvarka, nurodo, kad teismas nepagrįstai neleido jam vaiko pasiimti pas save kasdien 17-19 val. bei pusei didžiųjų metų švenčių laiko, nepagrįstai neatsižvelgė į vaiko interesus, ieškovės elgesį, ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas.

Atskirajame skunde pagrįstai pažymima, kad laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. JT Vaiko teisių konvencijos (Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d.) 3 straipsnyje įtvirtinta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu vaiko aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai, todėl sprendžiant klausimą, ar teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra tinkama, svarbu įvertinti, ar nustatyta tvarka nebus pažeidžiami vaiko interesai, ar užtikrinami tėvų interesai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas L. L. turi teisę vieną darbo dieną per savaitę nuo 17 val. iki 19 val. aplankyti nepilnametį vaiką D. L. jo gyvenamojoje vietoje bei kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. pasiimti nepilnametį vaiką iš jo motinos A. L. namų į savo būstą (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių vaiko amžių, tai, jog vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą ir šiuo metu daugiau laiko praleidžia motinos gyvenamojoje vietoje, konstatuoja, kad nustatyta laikina atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvo interesų: tėvas turi galimybę matytis su vaiku ir išsaugoti ryšį, o nepilnamečiui vaikui sukuriama stabili, saugi aplinka.

Apeliantas nurodo, kad bendravimas su sūnumi galimas kasdien 17-19 h, kadangi atsakovas dirba iki 16 h, be to, atsakovas gyvena šalia ieškovės, todėl vaiko pasiėmimas pas atsakovą į butą nepakenktų vaiko interesams. Pažymėtina, kad šalių vaikui šiuo metu yra du metai, todėl vaikui svarbiausia stabili aplinka, kurią jis pažįsta ir kurioje jaučiasi saugus, o dažnas aplinkos keitimas nepilnamečiui tokio amžiaus vaikui gali turėti neigiamą psichologinį ir socialinį poveikį. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje pažymėjo ir atsakovas pripažįsta, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu sūnus D. L. buvo pradėjęs lankyti ugdymo įstaigą. Nors ir nurodoma, kad berniukas nuvedamas tik porai valandų, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tik pradėjusius darželį lankyti vaikus paprastai po truputį bandoma pripratinti prie svetimos aplinkos, darželyje leidžiant pabūti kelias valandas, o vėliau vaikai paliekami ilgesniam dienos laikui. Taigi, šiuo atveju atsakovo prašymo leisti sūnui kasdien lankytis jo gyvenamojoje vietoj 17-19 h tenkinimas lemtų, jog nepilnametis vaikas ryte pabustų pas motiną A. L., dieną praleistų darželyje, o vakarą – pas atsakovą L. L.. Toks dažnas kasdieninis aplinkos keitimas dviejų metų vaikui sukurtų nestabilią atmosferą, galinčią turėti neigiamos įtakos vaiko emocinei ir psichologinei būklei. Tai, kad atsakovo butas yra kaimyniniame name prie ieškovės gyvenamosios vietos, taip pat tai, kad berniukas iki metų ir 9 mėnesių amžiaus gyveno tame pačiame bute, kuriame gyvena atsakovas, nekeičia minėtų aplinkybių apie vaiko poreikį turėti stabilią aplinką.

Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovo ir ieškovės motinos santykiai yra priešiški, todėl atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje gali neigiamai paveikti vaiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ir ieškovės tėvai nesugyventų ar atsakovo atžvilgiu būtų vartojamas smurtas, taip pat teismas neturi informacijos, patvirtinančios, kad ieškovės gyvenamoji vieta būtų netinkama vaikui. Priešingai, Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad A. L. bute yra geros buitinės ir moralinės gyvenimo sąlygos vaikui augti, todėl manytina, kad L. L. su vaiku bendrauti gali A. L. bute, o visus galimus nesutarimus tiek atsakovas, tiek ieškovė ir jos giminaičiai išspręs taikiai, atsižvelgdami į vaiko interesus.

Apeliantas pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į priešieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas atsakingai žiūri į savo, kaip tėvo, pareigas, neįvertino, kad ieškovė neleidžia atsakovui matytis su vaiku, tačiau tokie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neturi teisės neleisti atsakovui matytis su sūnumi ir būtent dėl šios priežasties nustatė laikiną atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, įvertino ir atsakovo sugebėjimą pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, priešingu atveju atsakovui nebūtų leista vaiką pasiimti pas save kas antrą savaitgalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes ir norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kokia tinkamiausia vaiko bendravimo tvarka turėtų būti su kitu iš tėvų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad mažamečio šalių sūnaus interesus šiuo metu geriausiai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir vaikų interesų gynimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 nutartį palikti nepakeistą.