Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. S., V. A., A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S., V. A. ir A. Š. ieškinį atsakovams Ž. V. ir B. M. dėl rangos sutarties įsipareigojimų nevykdymo bei atsakovų Ž. V. bei B. M. priešieškinį ieškovams R. S., V. A., A. Š. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nors ir nurodydamas, kad dėl nevienodais tarpais išdėstytų vidinių sienų ir pertvarų medinių karkaso tašų, ekspertas nenustatė kiek būtent dėl to padidėja statybos išlaidos. Taip pat nebuvo konstatuojama, ar pertvaros išdėstytos taip, kad tarpai tarp jų yra didesni nei yra standartinių matmenų apšiltinimo medžiagos, ir dėl to šiltinimo medžiagą reikėtų jungti tarpusavyje, dėl ko galėtų nukentėti šiluminė pastato varža. Nurodydamas, kad dėl šio pažeidimo padidėja išlaidos šiluminės izoliacijos montavimui, ekspertas turėtų tai pagrįsti skaičiavimais. O tokia eksperto išvada, kuri iš esmės tik iškelia prielaidą, bet jos nepaaiškina, kelia pagrįstas abejones. Ekspertas nepateikė konkrečių skaičiavimų, matavimų kiek stogo kraigas yra nukrypęs nuo tiesės, ar tas nukrypimas yra žymus, ar stebimas tik su atitinkamais prietaisais. Teismo nagrinėjimo metu nebuvo išaiškinta, ar nelygus stogo kraigo įrengimas nebuvo sąlygotas nekokybiškų medžiagų. Nors atsakovui Ž. V. buvo nurodyta, kokių konkrečiai matmenų reikalingos stogo sijos, jiems buvo pateikta skirtingų matmenų sijos, kurių matmenys svyravo nuo 15 iki 22 cm storio. Iš šių pateiktų nekokybiškų medžiagų ieškovai padarė stogo konstrukcijas, kurių nelygumai galėjo atsirasti ir dėl skirtingų matmenų sijų skirtingo pajėgumo atlaikyti stogo apkrovas. Šis klausimas nebuvo išnagrinėtas, nors ekspertas iš esmės ir nepaneigė tokios galimybės. Atlikdamas ekspertizę ekspertas nurodė, kad akivaizdžiai nekokybiškų medžiagų neužfiksavo, nors uždavus jam klausimą dėl skirtingų matmenų stogo sijų, į šį klausimą jis atsakyti negalėjo. Tai reiškia, kad ekspertizės aktas nėra išsamus, o išvados nėra pakankamai motyvuotos, kadangi nenustatytos konkrečios stogo kraigo nelygumo priežastys. Ekspertizės akte yra nurodyta darbo užmokestis bei medžiagos reikalingos tuo atveju, jeigu statybos būtų atliekamos iš naujo, tai sudarytų 27 810 Lt. Taip pat buvo nurodytos iš kitos išlaidos, t. y. socialinio draudimo išlaidos - 6495 Lt, statybvietės išlaidos-1715 Lt, pridėtinės išlaidos-7330 Lt, pelnas-9497 Lt. Su šiomis išlaidomis vertė sudarytų 45510 Lt, o bendra vertė su PVM-55067 Lt. Šios išlaidos yra skaičiuojamos tuo atveju, jeigu statybos darbus atliktų įmonė kaip juridinis asmuo, samdantis darbuotojus, mokantis mokesčius bei siekiantis pelno. Tačiau kaip yra akivaizdu, sudarydamas rangos sutartį su ieškovais, atsakovas šių išlaidų, kurios sudaro beveik pusę statybos vertės, nepatyrė. Jis nemokėjo mokesčių už samdytus darbuotojus, nepatyrė jokių statybvietės išlaidų, taip pat nepatyrė ir pridėtinių išlaidų, kurias ekspertas teismo metu įvardijo kaip biurokratines (t. y. susijusias su įmonės valdymu), taip pat nemokėjo gauto pelno. Tačiau nepaisydamas to teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, šias išlaidas įtraukė į bendrą skaičių ir įvertino kaip privalomus atlyginti nuostolius. Todėl akivaizdu, kad jau pats nuostolių skaičiavimo klausimas buvo atliekamas neteisingai, t. y. nuostoliai, kaip galima manyti, buvo skaičiuojami ne nuo 27 810 Lt, o nuo bendros vertės. Atsakovas, statybas vykdydamas kaip galima pigiau ir investuodamas minimaliai lėšų, šiuo metu nori gauti kaip galima didesnį nuostolių, kurių jis realiai nepatyrė, atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų apeliacinio skundo ribose dėl atsakovų priešieškinio.

Apeliantai skundžia teismo sprendimo dalį dėl 31 595 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų priteisimo dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių bei žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Apeliaciniame skunde ieškovai akcentuoja paties atsakovo Ž. V. veiksmų, nesilaikant rangos sutarties sąlygų (darbai buvo atliekami be tam reikalingų leidimų, nepadarius brėžinių, techninių skaičiavimų, nesudaryta sutartis su statinio techniniu prižiūrėtoju), neteisėtumą, o tai, apeliantų nuomone, nulėmė nuostolių atsiradimą. Tačiau apeliantų nurodytos aplinkybės nepanaikina jų pačių atsakomybės už atliktų darbų kokybę. Apeliantai nurodė, kad atsakovai nepateikė jiems svarbios namo rekonstrukcijai techninės dokumentacijos. Tačiau, nepaisant to, ieškovai vykdė namo rekonstrukcijos darbus ir, kaip patys nurodė savo ieškinyje, jų atliktų statybos darbų kaina sudarė 26046 Lt. Tai rodo, kad apeliantai prisiėmė riziką dėl atliktų darbų bei techninių sprendimų. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad ieškovai dirba statybų versle, dėl to jiems taikomi griežtesni atsakomybės už savo veiklą reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vartojimo rangos sutarties taisykles (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad namo rekonstrukcijos darbus ieškovai atliko 2008 m. gegužės – liepos mėn. laikotarpiu, atsakovei (statytojai) B. M. neturint statybos leidimo rekonstrukcijai, nevykdant statybos darbų techninės priežiūros (2 t. b. l. 3-4, 5).

Nagrinėjamu atveju atsakovai būdami nepakankamai atsargūs ir rūpestingi, vykdė statybos darbus be statinio statybos techninės priežiūros. Statybos įstatymo 30 str. nustatyta, jog statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma. Statytojo (atsakovės) pareiga organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą reglamentuota Statybos įstatymo 12 straipsnyje.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovų kaltės, o tai iš dalies sąlygojo trūkumų atsiradimą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovų elgesys neatitinka net minimalių apdairaus ir rūpestingo žmogaus standartų (nepasirūpinus statinio technine priežiūra, tarp šalių nesudarius rašytinės sutarties, apmokėjimas už darbus buvo vykdomas avansu, nesurašius atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto).

CK 6. 259 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

Apylinkės teismas, spręsdamas pagal atsakovų priešieškinį dėl priteistinos nuostolių atlyginimo sumos, vadovavosi CK 6.256 str. 4 d. norma, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nors ir konstatavo, kad atsakovai nesamdydami statybų techninio prižiūrėtojo veikė savo rizika ir taip prisidėjo prie nuostolių atsiradimo bei jų padidėjimo, tačiau nepasisakė dėl pačių atsakovų kaltės bei netaikė CK 6. 259 str. 1 d. nuostatų, kurios taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovai) pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 str. 3 d.).

Apylinkės teismas, nustatydamas nuostolių dydį, vadovavosi Ekspertizės akto pagrindu sudaryta lokaline sąmata 2008 m. kainomis (3 t. b. l. 36-37).

Apeliantai skunde neginčija lokalinėje sąmatoje nurodytų reikalingų atlikti trūkumų šalinimo darbų apimties, medžiagų kiekio, kainos, tačiau nurodo, kad atsakovai faktinių išlaidų nepatyrė, sąmatoje nurodytas darbo užmokestis bei medžiagos - 27 810 Lt, reikalingi tik vykdant statybą iš naujo, o kitas išlaidas (social. draudimo, statybvietės, PVM ir kt.), jų manymu, apylinkės teismas įtraukė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais, nes atsakovų pateiktų bei teismo priteistų nuostolių dydis aiškiai per didelis. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad bemaž pusę sąmatos sumos sudaro įvairūs kiti mokėjimai, tačiau apylinkės teismas laikė pagrįstu 38547 Lt nuostolių atlyginimą, sumažindamas nuo 55 067 Lt nepriskaičiavo tik PVM -9557 Lt bei dalies pridėtinių išlaidų 35 proc. apskaičiuotų nuo 19758 Lt darbo užmokesčio, dėl kitų papildomų išlaidų nepasisakė ir jų nevertino.

Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų atliktų darbų trūkumai ginčo objekte nepašalinti, todėl faktinių išlaidų atsakovai nepatyrė. Lokalinėje sąmatoje defektų šalinimo skaičiuojamosios išlaidos žymiai viršija bendrą ieškovų atliktų darbų kainą, apskaičiuotos su papildomais mokesčiais bei netiesioginėmis išlaidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, tačiau tokios išlaidos nesusijusios su ieškovų veiksmais, konkrečios sutarties kainos nustatymas yra šalių susitarimo dalykas (CK 6.198 str.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kaip realūs nuostoliai turi būti skaičiuojami tik nuo sąmatoje priskaičiuotų faktinių statinio statybos išlaidų – 27810 Lt, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis defektų gali būti pašalinti tik nuardžius namo stogą, ką pripažįsta ir apeliantai apeliaciniame skunde.

Apeliantų argumentai dėl eksperto K. B. atliktos ekspertizės akto išvadų nepakankamumo nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais, nepaneigia ekspertizės akte konstatuotų statybos darbų trūkumų ir defektų apimties, kurie atsirado dėl statybos darbų technologinių pažeidimų, nėra nustatyta akivaizdžiai netinkamų statybos medžiagų panaudojimo fakto, todėl atmestini. Dalis bylos metu nustatytų namo trūkumų neatitinka statybos reglamentų reikalavimų (pvz. namo sienų šilumos laidumas, stogo konstrukcijos), o tai įrodo, kad trūkumai yra esminiai (CK 6.665 str. 3 d.). Šias aplinkybes iš dalies pripažino ir patys ieškovai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ieškovams atmestini.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl savavališkos statybos, nes ieškovai sutiko atlikti rangos darbus esamomis sąlygomis, o reikalingus dokumentus (statybos leidimą) atsakovė gavo vėliau (2 t.b.l.3).

CK 6.259 str.1 d. nuostatų pagrindu ieškovų atsakomybė mažintina, kadangi atsakovai nevykdė teisės aktų statytojui nustatytos pareigos organizuoti ir užtikrinti statinio techninę priežiūrą, dėl to būtų sumažėjęs nekokybiškai atliktų statybos darbų mastas bei išlaidos, susijusios su defektų šalinimu. Esant šioms aplinkybėms ieškovų atsakomybė mažintina 30 procentų, t.y. 8343 Lt (apskaič. nuo 27810 Lt) bei pagal ieškinį iš atsakovės priteista 6952 Lt skola ieškovams už atliktus darbus (kuri apeliacine tvarka nebuvo apskųsta), atlygintinos atsakovei 12515 Lt trūkumų šalinimo išlaidos.

Skundžiamas teismo sprendimas keistinas dėl procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo dalis dėl priešieškinio, kuria iš ieškovų priteistas solidariai 31595 Lt nuostolių atlyginimas, mažintinas iki 12515 Lt .

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Proporcingai patenkintų (60 proc.) ir atmestų (40 proc.) reikalavimų daliai iš apeliantų ir atsakovės B. M. priteistinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bei teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d). Apeliantas R. S. pateikė kvitus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą ir 948 Lt žyminio mokesčio išlaidas (3 t. b. l. 70, 71). Apeliantui R. S. iš atsakovės priteistina 572 Lt žyminio mokesčio dalis (apskaičiuoto nuo apeliantų reikalavimų patenkintos dalies - 19080 Lt) ir 300 Lt advokato pagalbos išlaidos bei valstybei - 12, 90 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Atsakovai pateikė kvitus apie turėtas advokato padėjėjo K. Ž. pagalbos išlaidas už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą: Ž. V. – 600 Lt ir B. M. - 400 Lt (3 t. b. l. 90, 94). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovų solidariai priteistina bylinėjimosi išlaidos atsakovui Ž. V. – 240 Lt, B. M. -160 Lt. Ieškovams tenkančios 9 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, yra mažesnės nei 10 Lt, todėl valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Atsakovei B. M. iš ieškovų R. S., V. A. ir A. Š. priteistą solidariai 31595 Lt nuostolių atlyginimą sumažinti iki 12515 Lt (dvylika tūkstančių penki šimtai penkiolika litų). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 872 Lt bylinėjimosi išlaidas R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) bei valstybei - 12, 90 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką –AB „Swedbank“, įmokos kodą- 5660. Iš R. S., V. A. ir A. Š. priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas: 240 Lt - Ž. V. ir 160 Lt – B. M..