Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2178-173/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
2A-2178-173/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21446-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius (pran.)
Atsakovas
R. N., M. N.
Ieškovas
"Kauno energija"
Civilinė byla Nr. 2A-2178-173/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21446-2014-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.1.3.6.; 2.5.11.5.; 3.3.1.21.
KAUNO APYGARDOSTEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-902-375/205 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams R. N., M. N. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

AB „Kauno energija“ pateikė teismui ieškinį R. N., M. N.(t.1, b.l. 3-6, 63-66). Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų 3760,03 Eur (12 982,63 Lt) įsiskolinimą už teikiamą šilumą, 125,24 Eur (432,43 Lt) delspinigių (viso 3885,27 Eur), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumuos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 63-66).

Nurodė, kad AB „Kauno energija“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikia šilumą. Iki 2014-10-01 butas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2014-10-01 sprendimu, atsakovai pripažįsta prievolę už patiektą šilumą butui iki 2014-10-01 mokėti solidariai. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovai šilumą vartoja, tačiau moka dalinai, nereguliariai, todėl susidarė skola. Skola už teikiamą šilumą patalpų šildymui už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki2014-10-01 yra 2743,92 Eur, skola už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruoši už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-10-01 yra 683,40 Eur pagal buto apyvartos žiniaraštį, įvertinus per lapkričio mėnesį atliktą priskaitymą už 94,882 m³ suvartoto karšto vandens pašildymą atsakovai turi papildomai sumokėti 332,71 Eur, todėl bendra skola už šilumą karštam vandeniui ruošti yra 1016,11 Eur. Viso skola už šilumą yra 3760,03 Eur (12 982,63 Lt). Už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-01 priskaičiuota 125,24 Eur delspinigių.

Nurodė, kad atsakovai nuo 2008 metų lapkričio mėnesio nedeklaravo karšto vandens skaitiklio rodmenų. Vartotojui nedeklaravus butuose įrengtų karšto vandens skaitiklio rodmenų iki sutartyje nurodyto termino, karšto vandens kiekis už ataskaitinį laikotarpį nustatomas pagal teisės akto (Vandens vartojimo normos RSN 26-90, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991-06-24 įsakymu Nr. 79-76) nuostatas. Todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo vandens pašildymo mokestį pagal normatyvus nuo 2009 metų sausio mėnesio. 2014 metų lapkričio mėnesį atsakovai deklaravo karšto vandens skaitiklio parodymus ir prašė priskaičiuotus normatyvus įvertinti kaip karšto vandens skaitiklio rodmenis. Už laikotarpį nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio pagal normatyvą buvo priskaičiuota 166,118 m³ suvartoto karšto vandens, o paaiškėjo, jog faktiškai buvo sunaudota 261 m³ karšto vandens. Ieškovė, atliekant perskaičiavimą ėmė normatyvus už laikotarpį nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio, priskaičiuotus normatyvus įvertino kaip skaitiklio parodymus, todėl liko mažesnis skirtumas tarp priskaičiuotų normatyvų ir faktiškai suvartoto karšto vandens kiekio. T.y. po atlikto perskaičiavimo atsakovai turi sumokėti už 94,882 m³ suvartoto karšto vandens pašildymą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovas R. N. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė sprendimą išdėstyti (t.1, b.l. 47-49, 99). Nurodė, kad daliniai mokėjimai yra vykdomi kas mėnesį, skolos suma yra tikslintina. Delspinigių dydis yra per didelis. Ieškinyje nepateikta kainos skaičiavimo tvarka, todėl negalima nustatyti ar kaina už paslaugas yra pagrįsta. Pateiktuose dokumentuose neatsispindi kas mėnesį apmokėtų sumų. Viso per ginčijamą 2010-2014 metų laikotarpį sumokėta 6770 Lt. Paslaugų tiekimo sutartį pasirašyti atsisakė. Atlyginti skolą solidariai galima tik ik už laikotarpį iki 2012 metų liepos mėnesio, nes nuo to laiko atsakovė apsigyveno kitame būste, kur mokėjo už ieškovės teikiamas paslaugas. Iki 2010 metų rugsėjo mėnesio dirbo AB „Lietuvos energija“, atleidžiant iš darbo atsakovui nebuvo sumokėta kompensacija už 20 mėnesius, kuri sudarė 15 000 Lt, todėl reikalavimas turėtų būti pareikštas šiai įmonei. Nebuvo pagrindo iš naujo užsiklausti išsireikalauti duomenis iš Registrų centro, nes visi reikiami duomenys ieškovui buvo žinomi iš atsakovų skyrybų bylos.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė M. N. prašo ieškinį dalyje dėl delspinigių ir palūkanų pritesimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 55-56). Nurodo, jog bute, už kurį prašoma priteisti skolą, atsakovė negyvena nuo 2012 metų. Jai nebuvo žinoma, kad atsakovas R. N. nemoka mokesčių. Delspinigiai ir palūkanos neturėtų būti priteisti, nes apie įsiskolinimą atsakovei nebuvo žinoma, ji neatsisako sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Patenkinus ieškinį prašo išdėstyti sprendimo vykdymą.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino (t.1, b.l. 170-175). Priteisė solidariai iš atsakovų R. N. ir atsakovės M. N. AB „Kauno energija“ naudai įsiskolinimą už tiekiamą šilumą 3760,03 Eur, 125,24 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3760,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų ieškovui priteisė po 58,22 Eur žyminio mokesčio bei po 1,28 Eur už duomenų rinkimą. Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nutarė spręsti įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Teismas nustatė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) iki 2014-10-01 priklausė atsakovams bendrosios junginės nuosavybės teise. 2014-10-01 Kauno apygardos teismo sprendimu Nr.2A-1105-254/2014 šalių santuoka buvo nutraukta ir kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priteista ½ buto dalis buto. Iš atsakovo R. N. buvo priteistas išlaikymas turtu jo dviem nepilnamečiams vaikams - jam priklausančia ½ dalimi buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-18). Kaip rodo prijungta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2- 1934-924/2014, apie konkrečią skolą AB „Kauno energija“ bei kitiems komunalinių paslaugų tiekėjams atsakovė M. N. sužinojo santuokos nutraukimo bylos metu - 2013 -05-23 ji pateikė teismui patikslintą ieškinį (civ. bylos Nr. 19934-924/2014, t. 1, b.l. 102-108). Byloje buvo išspręstas ir santuokoje įgytų prievolių padalijimo klausimas - teismas patvirtino M. N. ir R. N. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys sutarė, jog už suteiktas paslaugas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jie atsako prieš paslaugų tiekėjus solidariai, o tarpusavyje – dengia skolas lygiomis dalimis. Ieškovo pateikti duomenys rodo, jog skola už patalpų šildymą nuo 2009-02-01 iki 2014-10-01 yra 2743,92 Eur, už tiekiamą šilumą kartam vandeniui ruošti nuo 2012-04-01 iki 2014-10-01 yra 1016,11 Eur. Už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovas paskaičiavo delspinigius už 6 mėnesius sumoje 125,24 Eur.

Šalies argumentai

Nurodė, kad ieškovas ieškinyje pakankamai išsamiai nurodė, o posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino kaip buvo atliktas skolos dydžio apskaičiavimas bei perskaičiavimas už laikotarpį, kai nebuvo deklaruojami skaitliuko parodymai, įvardijo kokiais konkrečiais teisės aktais buvo vadovaujamasi, pateikė Apyvartos žiniaraščius (b.l. 19-23, 68-70), sąskaitų nuorašus (b.l. 71-77), delspinigių skaičiuotę (b.l. 78), mokesčių paskaičiavimo pažymą (b.l. 100-138). Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentus, kad buvo teikiama nekokybiška paslauga. Atsakovų solidari atsakomybė yra įtvirtinta 2014-10-01 Kauno apygardos teismo sprendimu, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, jog šalys pripažįsta prievoles mokėti už kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, paslaugas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos solidariomis prievolėmis. Būtent už šį laikotarpį ieškovas ir prašo priteisti įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo argumentų dėl ieškovo reikalavimo nukreipimo į, neva, atsakovui priklausančius 15 000 Lt, esančius AB „Lietuvos energija“ nenagrinėjo, nes juos vertino tik kaip jokiais įrodymais nepagrįstais atsakovo samprotavimais, nesusijusiais su ginčo dalyku.

Teismas sprendė, kad teisiniai šilumos pirkimo – pardavimo santykiai tarp šalių yra susiklostę konkliudentinių veiksmų pagrindu. Ieškovas tiekė šilumą atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui, o jie šilumą vartojo. Atsakovams vartojant patiekiamą šilumą jiems atsiranda ir pareiga už tiekiamą šilumą mokėti sąskaitoje nurodytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti ir delspinigius. Apie susidariusį įsiskolinimą informacija buvo suteikiama kiekvieną mėnesį pateikiamose sąskaitose. Ieškovui įstatymų leidėjas nepriskyrė nei teisės, nei pareigos spręsti atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos klausimo.

Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, už kurią mokėti praleistas terminas.

Nurodė, kad atsakovė M. N. būdama buto bendrasavininke privalėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai ir dėti pastangas, kad su paslaugų tiekėjais būtų savalaikiai atsiskaitoma, todėl ji už savo pareigų netinkamą vykdymą kaip ir atsakovas R. N. privalo sumokėti ieškovui tiek delspinigius, tiek palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas R. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 6-12).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus, padarė procesinių teisės normų pažeidimus.

2) Teismas nepatikrino 3706,03 Eur dydžio skolos pagrįstumo ir teisingumo. Nevertino, kad delspinigiai skaičiuoti ne tik už šešis 2014 metų mėnesius, bet ir už visą laikotarpį nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio. Todėl vien dėl to priteista suma turėtų būti mažinama 2123,23 Eur suma.

3) Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovas nesiėmė jokių priemonių skolai mažinti arba atjungti buto šildymo sistemą nuo bendros namo sistemos. Aplinkybės, kad ieškovas neatjungė buto nuo namo šildymo sistemos ir vienašališkai išrašinėdavo sąskaitas, kuriose pažeisdamas CK 1.125 str. 5 d. nuostatas skaičiavo delspinigius bei teikė neužsakytas paslaugas, atitinka Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo normas. Nepateikti duomenys, jog ieškovas neatliko klaidinančių veiksmų pagal NKVVDĮ 5 str. 1 d. 4 p.

4) Į NKVVDĮ nėra perkeltos 2005-05-11 direktyvos (Nesąžiningos komercinės veiklos) 15 straipsnio „Direktyvų 97/7/EB ir 2002/65/EB pakeitimai“ nuostatos.

5) Aplinkybė, jog iki 2014-06-13 buvo nenustatyta konkrečių mechanizmų, kaip apginti vartotojus, sprendžiant ginčus, kylančius iš neužsakytų prekių ar paslaugų pardavinėjimo praktikos, savaime nesudaro kliūčių teismui juos ginti.

6) Teismas, matydamas jog ieškovas kelia klausimą dėl ieškovo padarytų ES teisės normų pažeidimų, turėjo vadovautis ES teisės viršenybės principu. Remiantis nustatytu terminu neperkeltomis į nacionalinę teisę 2005-05-11 direktyvos nuostatomis, įpareigojančiomis valstybę imtis priemonių, kad vartotojas niekaip nebūtų įpareigotas atlyginti už be užsakymo patiektas prekes arba paslaugas, į bylą atsakove turėjo būti įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Todėl teismo sprendimas turi būti naikintinas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

7) Teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovas tiekė atsakovams į butą jau panaudotą energiją šildymui, kuri nusileisdama iš devinto aukšto atvėsdavo. Atsakovai ir kiti daugiabučio namo gyventojai įpareigoti mokėti ne pagal objektyviai gaunamą šilumos kiekį, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal šilumos kiekio matavimo įtaisų, šilumos skaitiklių, esančių kiekviename bute parodymus, o pagal šilumos kiekį apskaičiuojant nuo buto kvadratūros. Tokia tvarka neteisėta ir nesąžininga. Duomenų, kiek ir kurio aukšto butas suvartojo šilumos energijos, nėra ir pateikiamose sąskaitose.

8) Kai energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai taikomos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo-sutartis, bei jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Teismas, turėdamas informaciją apie netinkamą šildymą, įrodinėjimo pareigą dėl netinkamos kokybės paslaugų perkėlė atsakovams. Pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui.

9) Teismas turėjo aiškintis aplinkybes dėl neteisėto ieškovo praturtėjimo. Atsakovui pateikiamose sąskaitose sunaudotas karšto vandens kiekis buvo įrašomas pagal normatyvus (166,18 m³), tačiau faktiškai buvo sunaudota 261 m³. Skirtumą (94,882 m3) ieškovas išdalindavo visiems namo gyventojams. Todėl ieškovas neturėtų reikalauti atsakovų sumokėti dar kartą, nes žalos nepatyrė. Tokiu būdu yra pažeidžiamas viešasis interesas ir teismas apie šiuos ieškovo veiksmus turėjo pranešti prokurorui.

10) Teismas neįvertino, kad ieškovas elgėsi neatsakingai, nes per šešis ginčo metus nebandė ginčo ir problemų išspręsti taikiai, nesigilino į vartotojo poreikius.

11) Atsakovų adresas, Registrų centro duomenys ieškovui buvo žinomi iš pateikiamų jam prašymų, skyrybų bylos, todėl 2,5 Eur mokestis už duomenų rinkimą priteistas neteisėtai.

12) Remiantis Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, atsakovui skirta valstybės pagalba, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 58,22 Eur žyminio mokesčio.

13) Ieškovas sutiko, kad skolos sumokėjimas būtų išdėstytas, todėl teismas nepagrįstai nusprendė neišdėstyti mokėjimų dalimis. Atsakovų turtinė padėtis matosi iš prijungtos skyrybų bylos.

14) Neįvertinta, kad 1250 Lt skolos ieškovui sumokėjo atsakovo tėtis. Ši suma neįtraukta į ieškovo pateiktas ataskaitas, skola nesumažinta, pinigai negrąžinti.

15) Teismas neteisėtai nesumažino delspinigių ir palūkanų.

16) Teismas netinkamai taiko įstatymus.

17) Neteisingai nustatyta ieškinio iškėlimo teisme data ir 5 proc. metinių palūkanų priteisė ne nuo patikslinto ieškinio datos, o nuo pirminio ieškinio priėmimo datos.

18) Neišreikalauti dokumentai, pagrindžiantys teisingos ir skaidrios paslaugų kainos paskaičiavimą už visą ginčo laikotarpį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti Kauno apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b.l. 18-24).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (ŠTVT) 64 p., Šilumos ūkio įstatymo (ŠŪĮ) 29 str., ieškovas privalo tiekti šilumos energiją atsakovams priklausančioms patalpoms iki tol, kol patalpos nėra tesėtai atjungtos nuo centralizuotų šildymo sistemų. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įstatymo leidėjas ieškovui nepriskyrė nei teisės, nei pareigos spręsti buto šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos klausimo. Tai sprendžia ne ieškovas, o kita atsakinga institucija, kuri išduoda ledijimą vykdyti atsijungimo darbus bei kitą reikalingą dokumentaciją ir tai daro ne šilumos tiekėjo, o pačių vartotojų iniciatyva.

2) Atsakovams kiekvieną mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos, kuriose matėsi įsiskolinimo likutis, tačiau atsakovai įsiskolinimo nepadengė. T.y. būtent atsakovai turėjo imtis veiksmų įsiskolinimo sumažinimui.

3) Pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, daugiabučio namo šilumos punktas, kaip ir visa namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistema (pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas paskirstyti, kuri nuo tiekėjo tinklų atribojama pastato įvadu), būtina namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriamam namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims, kurie nėra šio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Todėl karšto vandens tiekėjas atsako už nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, t.y. vietos, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Šiuo metu name esanti šildymo inžinerinė sistema suprojektuota taip, kad yra įrengtas vienas atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, įrengtas namo įvade. Jei namo gyventojai pageidauja, kad būtų įrengti kiekvieno buto individualūs šilumos apskaitos prietaisai, tuomet LR CK nustatyta tvarka bendrasavininkai turi priimti sprendimą dėl jiems nuosavybės teise priklausančios namo šildymo inžinerinės sistemos pertvarkymo. Apie tokį sprendimą ieškovas nėra informuotas, todėl neturi teisinio pagrindo savo valia ir iniciatyva keisti name esančios šildymo inžinerinės sistemos.

4) Kaip ieškovas nurodė, delspinigiai yra skaičiuojami vadovaujantis 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kuriame nustatyta delspinigių norma laiku neatsiskaičiusiems asmenims. Už kiekvieną pardelstą dieną mokami 0,02 proc. delspinigiai. Todėl neaišku kuo remiantis atsakovas teigia, jog delspinigiai sudaro 14 proc.

5) Ieškovas mokestį už šilumą apskaičiavo teisės aktuose numatyta tvarka ir informaciją apie kiekvieną mėnesį priskaitomus mokesčius pateikė atsakovams išrašomose sąskaitose. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino kaip buvo atliekamas mokesčių skaičiavimas, už ką yra susidariusi skola, nurodyta kokiais konkrečiai teisės aktais remiantis yra skaičiuojami mokesčiai, Byloje pateikti buto apyvartos žiniaraščiai, mokesčių paskaičiavimo pažyma. Todėl atmestini atsakovo argumentai apie neva nesąžiningus ieškovo veiksmus, neteisėtą šilumos paskirstymą ir informacijos neteikimą.

6) Šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir buto savininkas, todėl atsakovai, o ne teisės aktus priimančios institucijos yra atsakingi už prievolę sumokėti ieškovui. Dėl atsakovo manymu neteisėtų ir jo teises pažeidžiančių institucijų veiksmų atsakovas gali kreiptis į teismą, ir šie klausimai turėtų būti sprendžiami kitoje byloje. Šiuo metu teisės aktai yra galiojantys, todėl ieškovas jais vadovaujasi. Kauno apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, jos teisėms ir pareigoms įtakos neturi.

7) Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas teikė netinkamos kokybės šilumą. Už tinkamą šilumos paskirstymą name yra atsakingas ne šilumos tiekėjas, o šilumos sistemų prižiūrėtojas.

8) Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškovo praturtėjimo.

Atsiliepimas

9) Atsakovas nedėjo pastangų, kad ginčą išspręsti taikiai, nesutiko suderintos taikos sutarties sąlygomis, kėlė nepagrįstus reikalavimus. Teismas tris kartus atidėjo posėdį, kad šalims būtų sudaryta galimybė ginčą spręsti taikiai.

10) Ieškovas, kreipdamasis į teismą privalėjo pateikti reikalingus įrodymus, o dėl šių įrodymų pateikimo patirtos išlaidos priteisiamos iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas.

11) Atsakovas pateikia klaidinančią informaciją, nes teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas nesutinka su teismo sprendimo įvykdymo išdėstymu. Be to, atsakovai nepateikė jų sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovų nurodomas skolos grąžinimo atidėjimas ir išdėstymas yra neprotingai ir nepagrįstai ilgas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2001-12-22 iki 2014-10-01 priklausė atsakovams bendrosios junginės nuosavybės teise (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, t.1, b.l. 8-10; Kauno apygardos teismo 2014-10-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1105-254/2014, t.1, b.l. 13-18). Ieškovas AB „Kauno energija“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikia šilumą.

Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, Šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26-28 p., Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 1 d.). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Atsakovams būnant šilumos vartotojais kilo pareiga atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį. Ši pareiga reglamentuota Šilumos ūkio įstatymo12 straipsnyje, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (41 p., 133.2 p., 235.2p.), CK6.388 straipsnyje.

Ieškinyje nurodyta, jog atsakovams už šilumą mokant dalinai už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2014-09-1 susidarė skola už šilumą patalpų šildymui bei už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-09-01 skola už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas R. N. neginčija aplinkybės, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama šilumos energija, kad buvo atsiskaitoma dalinai. Atsakovas nesutinka su kainos paskaičiavimo metodika, kainos paskaičiavimo teisingumu ir pagrįstumu, ieškovo veiksmais ir toliau tiekiant šilumą esant skolai.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, nurodė, kuriais įrodymais vadovaujasi priimdamas sprendimą ir kurie įrodymai neturi įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui ar atmetimui. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus.

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentus, kad buvo teikiama nekokybiška paslauga, nes bute buvo šalta. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime ieškovas pateikė apyvartos žiniaraščius (t.1, b.l. 19-23, 68-70), sąskaitų nuorašus (t.1, b.l. 71-77), delspinigių skaičiuotę (t.1, b.l. 78), mokesčių paskaičiavimo pažymą (t.1, b.l. 100-138), teismo posėdžio metu paaiškino kaip atliekami paskaičiavimai. Abejoti ieškovo patiektos mokesčių paskaičiavimo pažymos tikslumu, apyvartos žiniaraščiuose nurodytų duomenų tikslumu ir pagrįstumu pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Atsakovas kitokio skolos skaičiavimo nepateikė. Atsakovas R. N. nenurodė, kokias įstatymų nuostatas pažeidė ieškovas, apskaičiuodamas atsakovams priklausantį mokėti mokestį už šildymą, karštą vandenį. T.y. nepateikti motyvuoti ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti atsikirtimai, įrodymai dėl skolos paskaičiavimo neteisingumo. Todėl skundo argumentai dėl netinkamai priskaičiuoto mokesčio atmestini.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nesiėmė jokių priemonių skolai mažinti arba atjungti buto šildymo sistemą nuo bendros namo sistemos, kad tvarka, kai daugiabučio namo įpareigoti mokėti ne pagal objektyviai gaunamą šilumos kiekį, o pagal šilumos kiekį apskaičiuojant nuo buto kvadratūros, yra neteisėta ir nesąžininga, nepaneigia ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Mokestis už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį yra skaičiuojamas remiantis galiojančiais teisės aktais. Pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Konkrečiai šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reglamentuotas Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, kur 108 punkte, kur nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti ir kokius dokumentus turi pateikti savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, taisyklėse nurodytoms institucijoms. T.y. remiantis galiojančiais teisės aktais iniciatyva dėl šildymo būdo pakeitimo priklauso patalpų savininkams, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui įstatymų leidėjas nepriskyrė nei teisės, nei pareigos spręsti atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos klausimo. Byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas netinkamai vykdo LR Šilumos ūkio įstatyme nustatytas teises ir pareigas.

Byloje nustačius, kad atsakovai nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už jiems nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumą, pagrįstu laikytinas ir ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Delspinigiai, kaip sutartinės atsakomybės forma, gali būti nustatomi sutartimi arba įstatymu. Delspinigių norma laiku nesumokėjusiems komunalinių paslaugų mokesčių asmenims reglamentuota Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CPK 137 str. 1 d. nustatyta, jog ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. T. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme nuo teisėjo rezoliucijos, kuria ieškinys priimtas, priėmimo datos. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog neteisingai nustatyta ieškinio iškėlimo teisme data ir 5 proc. metinės palūkanos priteistos ne nuo patikslinto ieškinio datos, o nuo pirminio ieškinio priėmimo datos.

Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Todėl nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme apeliacinio skundo argumentai, susiję su direktyvų nuostatų neperkėlimu į nacionalinės teisės aktus, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme Be to, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas teisės aktų pagrįstumo klausimas.

Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Todėl ieškovas, pateikdamas ieškinį rėmėsi naujausiais registrų centro duomenimis, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl 2,5 Eur mokesčio už duomenų rinkimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nesprendė klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir nutarė šį prašymą nagrinėti įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nusprendė neišdėstyti mokėjimų dalimis.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė išvadas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. O apeliacinį skundą atmetus atsakovui R. N. bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas JachimavičiusVirginija Lozoraitytė