Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 147 str. 2 d. (10 veikų) tuo, kad nuo 2012 metų rudens (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos) iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laikotarpiais, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. I. V., A. B., R. S., A. L., su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir VFR), pasinaudodamas nukentėjusiųjų A. G., R. S. ir V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, grasinimus, juos verbavo, gabeno ir perleido kitiems organizuotos grupės nariams išnaudoti VFR nusikalstamoms veikoms daryti.

A. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d., t. y. tuo, kad veikdamas bendrininku grupe kartu su I. V., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu, vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtą, t. y. 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, jis ir I. V. susitikimo, vykusio šalia parduotuvės „Cento“, esančios adresu Lukšio g. 1A, Kėdainių mieste su K. J. metu, pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013-04-13 iki 2013-05-17 telefonu pareikalavo skolą grąžinti bei tuo pačiu metu siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartą - grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju, iš pastarojo pareikalavo dar 1000 Lt, kuriuos per du kartus šalia prekybos centro „Maxima“, esančio adresu J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainių m., nukentėjusysis perdavė jam, t. y. A. N.: 2013-05-09 apie 10 val. 250 Lt. reikalaujamos skolos ir dalį - 150 Lt prievolę viršijančios sumos per A. N. nurodytą tarpininką, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos L. N. ir dalį prievolę viršijančios sumos - 800 Lt, 2013-05-17 apie 19 val. pačiam A. N..

A. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d., t. y. tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, plastikinėje smulkintuvėje „DUDE“ laikė nedidelį kiekį 0,0377 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dalių su jose esančio delta – 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5% kol visas neteisėtai jo laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

A. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d., t. y. tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus t.y. disponavo žinomai suklastotu dokumentu iki 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min. kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka A. N. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 22 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo A. N. skundą atmesti.

Kaltinamojo A. N. skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų K. J., V. S. ir kt., liudytojų A. S., T. M. ir kt. parodymai, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga

Nagrinėjamu atveju A. N. kaltinamas galimai padaręs 2 apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 1 d. ir 300 str. 2 d., 10 labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 147 str. 2 d., už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. N. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad A. N. kaltinamas galimai padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., 2 apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 1 d. ir 300 str. 2 d., ir 10 labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 147 str. 2 d., už pastarųjų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė nuo ketverių iki dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis A. N. anksčiau buvo teistas užsienyje (Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2003, 2005 ir 2007 metais), turi ryšių užsienyje, išsiskyręs, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors A. N. turi sužadėtinę, senyvo amžiaus tėvus, nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad A. N., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. A. N. taip pat yra kaltinamas padaręs 10 labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 147 str. 2 d., ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamojo galimai padaryti labai sunkūs nusikaltimai (10 veikų) nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo pakankamai gerai organizuoti, truko ilgą laiką, galimai įvykdyti veikiant organizuota grupe. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas užsienyje (Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2003, 2005 ir 2007 metais), iki sulaikymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, darytina išvada, kad A. N. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. N. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. N., kiekį, pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 23 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 5 kaltinamieji, kuriems kartu pareikšta 28 kaltinimai, daug nukentėjusiųjų, liudytojų), šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. N. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo A. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo A. N. skundą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam A. N. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.