Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 1 d. paduotu ieškovės R. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis, kuria civilinė byla pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl bendraturčio teisės į bendro daikto duodamas pajamas nutraukta tuo pagrindu, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016 suformuotai kasacinio teismo praktikai. Ieškovė šioje byloje pareiškė ieškinį po to, kai pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą pagal atsakovo ieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo, atsisakė priimti jos priešieškinį ne tuo pagrindu, kad jau įsiteisėjęs tuo klausimu teismo sprendimas, bet kitu pagrindu – kad pateiktas priešieškinis apsunkins bylos nagrinėjimą ir ją užvilkins. Apygardos teismas ieškinį priėmė nagrinėti. Apylinkės ir apygardos teismų procesiniai sprendimai dėl pateikto ieškinio priimtinumo yra priešingi. Tai rodo, kad ieškinys nėra tapatus išnagrinėtam ir nėra dėl to paties dalyko, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje. Ieškinys šioje byloje pareikštas ne dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, o dėl pajamų, gautų iš bendro turto. Toks klausimas santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas. Ieškovė yra solidari bendraskolė pagal kredito sutartis, kurios buvo sudarytos atsakovui atitekusių žemės sklypų įsigijimui finansuoti, todėl ieškovė yra ir bendraturtė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl bendro turto pajamų yra netapatus pirmosios instancijos teismo išnagrinėtam, nutraukti civilinę bylą nėra pagrindo;

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai deklaratyviai vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos taip, lyg byla išnagrinėta iš esmės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. lapkričio 30 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 131.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.